- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- 2YT-8314-892/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01813-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Akcinė bendrovė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K. po savo sutuoktinio Z. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, kad teismo priimtas sprendimas būtinas palikimui po L. K. mirties pareiškėjos vardu priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo Z. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. K. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimais, santuokos liudijimu, Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis, Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro pažyma, Testamentų registro išrašu, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. K., kuris buvo L. K., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. Sutuoktiniai santuokoje susilaukė dukros – pareiškėjos PRS1 , duomenų apie kitus galimus palikėjų įpėdinius byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Palikėjas Z. K. testamentų sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo Z. K. palikimą notaro biure nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad nekilnojamojo turto palikėjas nuosavybės teise neturėjo, jo vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra, tačiau būnant santuokoje Z. K. ir L. K. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas L. K. vardu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po Z. K. mirties minimu adresu liko gyventi pareiškėjos motina L. K.
Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad L. K. po vyro mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasi kaip savo, t. y. mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (į bylą pridėti mokėjimo kvitai), jį prižiūrėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po Z. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad L. K. po savo sutuoktinio Z. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos PRS1 paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustato palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto, kaip palikto palikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos PRS1 prašymą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinio Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo pareiškėjai PRS1 išdavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.