Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. K., gimusios (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2791-2026 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė N. M. 2026 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutarimą Nr. RC-ANR_N-2791-2026 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo M. K. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Nutarime nurodyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Fondas) vadovė M. K. per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 metų Fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.14, 122(1), 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 straipsnio 6 dalį visuotinis dalininkų susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Fondo steigimo dokumentus (įstatus), Fondo finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Fondo 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Priimtame Nutarime Institucija taip pat įvertino M. K. administracinio nusižengimo byloje pateiktus paaiškinimus ir nurodė, kad M. K., būdama Fondo vadove, iki 2025 m. birželio 1 d. nepateikė 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinio, o šį pareigos pažeidimą pašalino tik 2026 m. liepos 1 d. Institucijos vertinimu, vėlesnis ataskaitų pateikimas, Fondo veiklos nevykdymas ir asmeninės aplinkybės neatleidžia nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Pažymėta, kad finansinių ataskaitų nepateikimas laiku pažeidžia viešąjį interesą, o ankstesnių metų ataskaitos taip pat teiktos pavėluotai arba apskritai nepateiktos. Institucija sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes nenustatyta išimtinių aplinkybių, pateisinančių švelnesnės nuobaudos skyrimą ar atleidimą nuo jos. Nors M. K. prisipažino ir gailėjosi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji turi galiojančių administracinių nuobaudų už panašaus pobūdžio pažeidimus. Be to, nepateikta objektyvių duomenų apie sunkią jos finansinę padėtį. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, Institucija nusprendė paskirti M. K. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią 600 Eur baudą. Taip pat M. K. išaiškinta teisė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl baudos mokėjimo išdėstymo.

Institucija atsiliepimo į skundą teismui pateikė.

Pareiškėjos M. K. atstovas advokatas P. K. 2026 m. spalio 6 d. pateikė teismui papildomus dokumentus - Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. veiklos rezultatų ataskaitą ir aiškinamąjį raštą, Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. patvirtintą finansinę ataskaitą.

Pareiškėjos M. K. atstovas advokatas P. K. 2026 m. spalio 7 d. pateikė teismui papildomus dokumentus – 2026 m. liepos 8 d. M. K. prašymą dėl administracinio nurodymo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka nelaukiant šiuo nurodymu nustatyto termino pabaigos.

Pareiškėjos M. K. atstovas advokatas P. K. 2026 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu palaikė M. K. skundą ir nurodė, kad pareiškėja neginčija administracinio nusižengimo fakto, t. y. finansinių ataskaitų už 2024 metus pateikimo termino praleidimo, tačiau nesutinka su paskirtos 600 Eur baudos dydžiu. Atstovas pažymėjo, kad labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ nuo įsteigimo realios veiklos nevykdė, o ankstesnių metų finansinėse ataskaitose buvo nurodyta, jog veikla nevykdoma. Pavėluotas ataskaitų pateikimas nesudarė pagrindo tretiesiems asmenims susidaryti klaidingą įspūdį apie fondo finansinę būklę. Konkreti žala valstybei, visuomenei ar tretiesiems asmenims nenustatyta. Atstovas pabrėžė, kad pažeidimas truko apie mėnesį, o pareiškėja 2026 m. liepos 2 d. pateikė ne tik 2024 metų, bet ir 2025 metų finansines ataskaitas, todėl pažeidimas buvo pašalintas ir užkirstas kelias jam tęstis. Dėl VĮ „Registrų centras“ suteiktos konsultacijos ir pareiškėjos veiksmų atstovas paaiškino, kad 2026 m. birželio 25 d. gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir administracinį nurodymą sumokėti 300 Eur baudą, pareiškėja telefonu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, norėdama išsiaiškinti, kaip galėtų būti įvertintos jos individualios aplinkybės ir sumažinta paskirta sankcija. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji turėtų kuo greičiau pateikti paaiškinimus, į kuriuos Institucija atsižvelgs ir, esant pagrindui, baudą galės sumažinti arba panaikinti. Vadovaudamasi šia konsultacija, pareiškėja 2026 m. liepos 2 d. pateikė paaiškinimus ir paprašė nelaukiant administracinio nurodymo termino pabaigos pradėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Atstovo nuomone, skundžiamame Nutarime šios aplinkybės nebuvo tinkamai atskleistos, o pareiškėjos sprendimas neįvykdyti administracinio nurodymo įvertintas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad ji veikė pagal Institucijos darbuotojos suteiktą informaciją. Atstovas tokį Institucijos elgesį vertino kaip neatitinkantį gero administravimo principo, nes pareiškėjai galėjo susidaryti pagrįstas įsitikinimas, kad pateikus paaiškinimus jos argumentai bus įvertinti dar galiojant galimybei sumokėti pusę minimalios baudos. Dėl pareiškėjos asmeninių aplinkybių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atstovas nurodė, kad fondas buvo įsteigtas organų donorystės tikslams, tačiau jo veiklai reikėjo laiko ir finansinių išteklių, kurių pareiškėja dėl pasikeitusių šeiminių aplinkybių neturėjo. Pareiškėja fondui vadovavo viena, visuomeniniais pagrindais, o reali veikla taip ir nebuvo pradėta. Atstovas nurodė, kad pareiga laiku pateikti finansines ataskaitas turėjo būti vykdoma, tačiau atstovo teigimu, pažeidimas padarytas ne siekiant nuslėpti informaciją ar suklaidinti visuomenę. Taip pat atstovas pabrėžė, kad pareiškėja pažeidimą pripažino, dėl jo apgailestavo, aktyviai ėmėsi veiksmų jam pašalinti ir pateikė trūkstamas ataskaitas. Atstovo vertinimu, šios aplinkybės, pažeidimo trumpa trukmė, realios fondo veiklos nebuvimas ir konkrečios žalos nenustatymas turėjo būti įvertinti sprendžiant dėl sankcijos individualizavimo. Jis taip pat pažymėjo, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o ankstesniais laikotarpiais už pavėluotą ataskaitų pateikimą pareiškėjai finansinės sankcijos nebuvo skirtos. Dėl paskirtos baudos proporcingumo ir individualizavimo, atstovas nurodė, kad 600 Eur bauda neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, nes Institucija nepakankamai pagrindė, kodėl konkretaus pažeidimo pavojingumas laikytinas įprastu tokio pobūdžio pažeidimams. Jo nuomone, Institucija formaliai nurodė, kad nėra pagrindo mažinti sankciją, tačiau tinkamai neįvertino individualių bylos aplinkybių ir pareiškėjos elgesio po pažeidimo nustatymo. Atstovas taip pat nurodė, kad tokio dydžio bauda pareiškėjai yra sunkiai finansiškai pakeliama, nes šiuo metu pareiškėja gauna mažas pajams iš individualios veiklos, augina tris (duomenys neskelbtini) vaikus. Atstovas taip pat atkreipė dėmesį į teismų praktiką, kurioje, įvertinus konkrečias aplinkybes ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės naštos, buvo taikytos mažesnės nei įstatyme nustatytos minimalios baudos. Jo vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę sankciją, nes pareiškėja suprato savo pareigą, pažeidimą pašalino ir ėmėsi priemonių, kad jis nesikartotų. Atstovas prašė įvertinti visas individualias pažeidimo aplinkybes, pareiškėjos elgesį ir atsakomybę lengvinančius duomenis, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę nei įstatyme nustatyta minimalią baudą arba administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Spręsdamas dėl M. K. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių, teismas įvertina taikytiną teisinį reglamentavimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pareiškėjos asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo bei visas jos padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad M. K. per nustatytą terminą nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 metų Fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 3 dalyje. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, taip pat pačios M. K. teismui pateiktame skunde nurodyti paaiškinimai, kuriais ji pripažino savo kaltę dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje padaryto pažeidimo. Šias aplinkybes patvirtinta ir M. K. atstovo advokato P. K. 2026 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai.

M. K. prašo sušvelninti jai skirtiną administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išimtį, ir skirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Teismas neturi pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos. ANK 565¹ straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; 2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo; 3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas; 4) yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė; 5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos paskyrimas; 6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas; 8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena ANK 565¹ straipsnyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios administracinių nusižengimų teisena negalėtų būti pradėta arba turėtų būti nutraukta. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, būdama Fondo vadove, per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 metų Fondo finansinių ataskaitų rinkinio, nors tokią pareigą jai nustato teisės aktai. Pareiškėja šios aplinkybės neginčija ir pripažįsta padarytą pažeidimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jos veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Tai, kad finansinės ataskaitos vėliau buvo pateiktos, pareiškėja pripažino pažeidimą ir nurodė socialines bei šeimynines aplinkybes, savaime nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Šios aplinkybės reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą, tačiau nepaneigia padarytos veikos ir pareiškėjos atsakomybės pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną netenkina.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Šios nuostatos taikymas galimas tik nustačius tokias išskirtines aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos priemonės taikymas konkrečiu atveju būtų akivaizdžiai neteisingas ar neproporcingas ir administracinės atsakomybės tikslai galėtų būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

Individualizuojant administracinio poveikio priemones būtina atsižvelgti į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kilusias pasekmes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja M. K., būdama Fondo vadove, laiku nepateikė 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinio. Vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, reikšminga tai, kad Fondas realios veiklos nevykdė, o iš ankstesnių metų finansinių ataskaitų taip pat matyti, kad Fondas veiklos nevykdė. Be to, pareiškėja 2026 m. liepos 2 d. pateikė 2024 metų finansinę ataskaitą, taigi pažeidimą pašalino iš karto po to, kai buvo pradėtas administracinio nusižengimo procesas. Taip pat pareiškėja iš karto pateikė ir 2025 metų finansinių ataskaitų dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad dėl pavėluoto 2024 metų ataskaitų pateikimo būtų kilusi konkreti žala valstybei ar tretiesiems asmenims.

Teismas pažymi, kad finansinių ataskaitų pateikimo pareiga užtikrina viešąjį interesą, juridinių asmenų veiklos skaidrumą ir galimybę tretiesiems asmenims susipažinti su aktualia informacija apie juridinio asmens veiklą. Todėl vien tai, kad Fondas realios veiklos nevykdė, nepanaikina pareigos pateikti finansines ataskaitas. Tačiau vertinant konkretaus nusižengimo pavojingumo laipsnį, svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėja 2024 metų finansinę ataskaitą pateikė iš karto, kai sužinojo apie padarytą pažeidimą, o byloje nenustatyta konkrečių neigiamų pasekmių, kilusių dėl jų pateikimo termino praleidimo. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju konkretaus nusižengimo pavojingumo laipsnis nėra didelis ir ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl administracinės nuobaudos individualizavimo.

Vertinant nusižengimo padarymo aplinkybes ir pareiškėjos M. K. elgesį po jo nustatymo, atsižvelgtina į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir administracinį nurodymą, ji kreipėsi į Instituciją, siekdama išsiaiškinti galimybes pateikti paaiškinimus ir sumažinti skirtiną baudą. Pareiškėjos teigimu, Institucijos darbuotoja ją informavo, kad pateikti argumentai gali lemti baudos sumažinimą arba panaikinimą. Pasitikėdama šia konsultacija, pareiškėja pasirinko prašyti panaikinti administracinį nurodymą ir bylą nagrinėti ne teismo tvarka, todėl nepasinaudojo administraciniame nurodyme numatyta galimybe sumokėti 300 Eur baudą. Taigi pareiškėjos pasirinkimas kreiptis dėl individualių aplinkybių įvertinimo savaime nepatvirtina siekio išvengti administracinės atsakomybės. Nurodytos aplinkybės reikšmingos vertinant priežastis, dėl kurių administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas, ir tuo pačiu sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai skirtinos administracinės nuobaudos proporcingumo.

Individualizuodamas M. K. skirtiną administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia ir į jos asmenybę, ankstesnį elgesį bei duomenis apie padarytus administracinius nusižengimus. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. anksčiau yra padariusi administracinių nusižengimų – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai laiku nepateikė Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2021, 2022 ir 2024 metus. Už šiuos pažeidimus jai buvo skirti įspėjimai. Tačiau vertinant pareiškėjos asmenybę, atsižvelgtina ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes – į tai, kad pareiškėja pripažįsta padarytą pažeidimą, dėl jo apgailestauja, iš karto ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti – pateikė Institucijai trūkstamas finansines ataskaitas. Taip pat reikšminga, kad Fondas realios veiklos nevykdė, o byloje nenustatyta konkrečių neigiamų pavėluoto ataskaitų pateikimo pasekmių. Šios aplinkybės vertintinos kartu su ankstesniais pareiškėjos nusižengimais, įvertinant tiek jos padėtį gerinančius, tiek bloginančius duomenis.

Individualizuodamas M. K. skirtiną administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į jos elgesį po administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėja pripažino neįvykdžiusi teisės aktuose nustatytos pareigos laiku pateikti Fondo finansinių ataskaitų rinkinį, dėl padaryto pažeidimo apgailestavo ir ėmėsi veiksmų jam pašalinti – 2026 m. liepos 2 d. pateikė trūkstamas finansines ataskaitas. Šie veiksmai patvirtina, kad pareiškėja galiausiai įvykdė jai nustatytą pareigą, nors tai padarė praleidusi teisės aktuose nustatytą terminą. Be to, pareiškėja, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir administracinį nurodymą, siekė išsiaiškinti galimybes, kaip galėtų būti atsižvelgta į jos individualias aplinkybes. Nors, pareiškėjos teigimu, dėl Institucijos darbuotojos suteiktos konsultacijos ji nepasinaudojo galimybe sumokėti administraciniame nurodyme nurodytą 300 Eur baudą, toks pasirinkimas savaime nepatvirtina jos siekio išvengti atsakomybės. Todėl pareiškėjos elgesys po nusižengimo padarymo vertintinas kaip viena iš aplinkybių, reikšmingų individualizuojant administracinę nuobaudą, tačiau jos reikšmė turi būti nustatoma atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius duomenis.

M. K. savo skundą taip pat grindžia socialinėmis ir šeimyninėmis aplinkybėmis, nurodydama, kad augina tris vaikus, o pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės turėjo įtakos jos galimybėms tinkamai organizuoti Fondo veiklą ir laiku įvykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas. Teismas pažymi, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos nurodytos socialinės ir šeimyninės aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kad būtų objektyviai trukdžiusios jai laiku įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą pateikti finansinių ataskaitų rinkinį, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos padarytą pažeidimą pateisinančiomis priežastimis. Tačiau šios aplinkybės, nors ir nepateisina padaryto administracinio nusižengimo, vertintinos kaip reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo ir jos proporcingumo.

Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė skirti mažesnę, nei įstatymo sankcijoje nustatyta minimali, baudą taikoma išimtiniais atvejais, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą. Sprendžiant dėl šios nuostatos taikymo, būtina įvertinti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjos elgesį po nusižengimo padarymo bei kitas individualias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir dėl jo apgailestavo, vėliau pateikė trūkstamas finansines ataskaitas, o byloje nenustatyta konkrečių neigiamų pavėluoto jų pateikimo pasekmių. Vertintinas ir pareiškėjos elgesys po nusižengimo nustatymo, taip pat jos paaiškinimai dėl Institucijos darbuotojos suteiktos konsultacijos, turėjusios reikšmės sprendimui nepasinaudoti galimybe sumokėti administraciniame nurodyme nurodytą 300 Eur baudą. Nors ankstesni panašaus pobūdžio nusižengimai taip pat yra reikšmingi, nagrinėjamu atveju jie savaime neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes kartu, teismas sprendžia, kad įstatyme nustatytos minimalios baudos skyrimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti skiriant pareiškėjai M. K. mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali 600 Eur bauda. Teismo vertinimu, 300 Eur bauda yra pakankama padarytam nusižengimui įvertinti, administracinės atsakomybės paskirčiai įgyvendinti ir pareiškėjai paskatinti ateityje tinkamai vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas. Todėl, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai skirtina 300 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

M. K., gimusios (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro vyriausiosios specialistės N. M. 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2791-2026 dalyje dėl administracinės nuobaudos taikymo ir taikyti M. K. administracinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.