Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto I. O. (I. O.) (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Mindaugo Paukštės (toliau – apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 21 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas I. O. atstovo Mindaugo Paukšės skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas), pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas neginčija I. O. padaryto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos administracinės nuobaudos – 1 050 Eur dydžio baudos, tačiau kelia klausimą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio sumažinimo bei nustatytų sumų mokėjimo lygiomis dalimis išdėstymo per 24 mėnesių laikotarpį.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino

Visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinio poveikio priemonė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam I. O. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams (ketveriems metams), t. y. minimalus sankcijoje numatytas terminas. Netenkindamas atstovo skundo dėl šios administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo nesant išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nustatyti I. O. trumpesnį nei įstatymo numatytą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

Apeliantas teisingai pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, tačiau tai buvo įvertinta dar Institucijos nutarimu skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, į tai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas priimto nutarimo pagrįstumą. Vien atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimas nereiškia, kad turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas skirtas išimtinėms situacijoms, kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog įprastos sankcijos taikymas būtų akivaizdžiai neadekvatus. Vien bendro pobūdžio teigiamai I. O. apibūdinančios aplinkybės ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimas nėra pakankamos aplinkybės taikyti šią išimtį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį būtina vertinti ne tik 2026 m. gegužės 2 d. nusižengimo kontekste, bet ir bendrai atsižvelgiant į jo elgesį kelių eismo saugumo srityje. Iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) išrašo duomenų matyti, kad per palyginti neilgą laikotarpį (nepilnai dvejus metus) I. O. iš viso tris kartus vairavo krovininį automobilį, kurio leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 t, būdamas neblaivus, t. y. 2024 m. gegužės 18 d. jam nustatytas 0,30 prom. neblaivumas (paskirta 170 Eur bauda), 2025 m. balandžio 25 d. – 0,26 prom. (paskirta 170 Eur bauda), o 2026 m. gegužės 2 d. – 0,76 prom. girtumas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, I. O. daug kartų baustas administracine tvarka, visi padaryti nusižengimai yra susiję išimtinai su KET nesilaikymu (leistino greičio viršijimas, naudojimasis mobiliojo ryšio telefonu vairuojant transporto priemonę, transporto priemonės pastatymas neleistinoje vietoje, važiavimas eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui ir kt.) (b. l. 48-55). Šie duomenys reikšmingi vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi, elgesį kelių eismo saugumo srityje. Akivaizdu, kad padarytų nusižengimų kiekis ir pobūdis neleidžia I. O. laikyti drausmingu vairuotoju, ypač atsižvelgiant į pasikartojantį krovininio automobilio, kuris neabejotinai yra laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, vairavimą, pavartojus alkoholį – nagrinėjamu atveju jau trečią kartą, nustačius gerokai didesnį neblaivumą nei ankstesniais atvejais, kai administracinė atsakomybė apsiribojo tik baudos paskyrimu. Be kita ko, šiame kontekste pažymėtina, kad nors ankstesnis neblaivumo vairuojant transporto priemonę faktas sudaro ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą pakartotinumo požymį, tačiau tokio fakto egzistavimas (kaip ir kiti ankstesnius administracinius nusižengimus liudijantys duomenys) neabejotinai yra reikšmingi vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, sprendžiant dėl jo elgesio tendencijų, tokie duomenys buvo pagrįstai vertinami ir tai nelaikytina tos pačios aplinkybės įvertinimu antrą kartą.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su amžiumi, gyvenamąja vieta, vairuotojo pažymėjimo reikalingumu, tai, kad I. O. darbas ilgą laiką buvo tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nekyla abejonių, kad teisės vairuoti atėmimas sukelia administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ženklius nepatogumus, tačiau tokios neigiamos pasekmės yra neatsiejamos nuo paties I. O. neteisėtų veiksmų, kuriais buvo padarytas šiurkštus administracinis nusižengimas, o ne išimtinė aplinkybė, pateisinanti švelnesnės, nei įstatyme numatytos, administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, aplinkybė, kad I. O. profesinė veikla buvo tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, tik rodo, kad pastarasis turėjo elgtis ypač atsakingai ir įvertinti, jog nesilaikius įstatymo jam kilsiančios pasekmės bus tik didesnės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, I. O. iki administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti jam būtina darbo funkcijoms atlikti ir jos netekimas atitinkamai reikš turimo darbo praradimą, tačiau jis pakartotinai vairavo neblaivus, pabrėžtina, jau trečią kartą. Taigi vien tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai būtina darbui, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, pateisinančia specialiosios teisės atėmimo terminą, nustatant trumpesnį terminą nei įstatymo numatyta minimali trukmė. Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad I. O. dėl teisės vairuoti netekimo neprarado darbo apskritai, o to paties darbdavio buvo paskirtas į kitas pareigas (sandėlio darbuotojo), gauna sutartą darbo užmokestį (b. l. 88-89). Nors darbo pobūdis pasikeitė, o gaunamas atlygimas yra mažesnis, tačiau tą nulėmė paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai, svarbu, kad jis nėra likęs be darbo ir pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini atstovo teiginiai apie minimalias galimybes susirasti darbą, juo labiau, jie nesudaro pagrindo konstatuoti, kad I. O. socialinė ar finansinė padėtis yra išimtinai apsunkintos.

Nutarimu nustatyto specialiosios teisės atėmimo termino pagrįstumo nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad I. O. veiksmais nebuvo padaryta žala. Ši aplinkybė nors ir yra teisinga, tačiau ji negali būti vertinama kaip mažinanti padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo aspektu. Nagrinėjamu atveju I. O. buvo nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas atsakomybę sieja su pačiu pavojingos veikos padarymo faktu – transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, kai asmuo jau buvo baustas už analogišką pažeidimą. Realių neigiamų pasekmių kilimas nėra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis. Jeigu I. O., vairuodamas krovininę transporto priemonę, dar būtų sukėlęs eismo įvykį ir padaręs materialinę žalą trečiųjų asmenų turtui jo veiksmai atitinkamai būtų kvalifikuoti pagal kitus ANK straipsnius, o jei dėl tokių veiksmų būtų kilusi žala kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, grėstų ir baudžiamosios atsakomybės taikymas. Kiti atstovo teiginiai dėl esą nesukelto pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui atmestini kaip aiškiai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas šiurkščiausių administracinių nusižengimų, nėra jokių abejonių, kad neblaivaus asmens vairuojama transporto priemonė, šiuo gi atveju dar ir didelių gabaritų bei sunkiasvorė, kėlė pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitų, niekuo su nagrinėjamu įvykiu nesusijusių asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei, kas niekaip nėra susiję su išimtinėmis aplinkybėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste.

Atsižvelgdamas į visų anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju I. O. nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas yra tinkamas, skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuota nesant pagrindo jį trumpinti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Dėl administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio

Apeliacinio skundo prašymas sumažinti išieškotiną konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz” vertę atitinkančią sumą iki 2 000 Eur, iš esmės grindžiamas tuo, kad automobilio likutinė vertė įmonės balanse yra tik 0,29 Eur, byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino kaltę ir gailisi, apibūdinamas teigiamai, jo pajamos yra sumažėjusios. Nors tokios aplinkybės ir yra teisingos, tačiau nepakankamos dar labiau sumažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalį, nei nustatytą skundžiama nutartimi.

Pirmiausiai pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskyrė automobilio likutinę vertę įmonės balanse nuo jo rinkos vertės. Kaip matyti, UAB „B. F. F.“ 2026 m. birželio 3 d. pažymoje nurodyta 0,29 Eur vertė (b. l. 65) atspindi transporto priemonės apskaitinę, o ne realią jos rinkos vertę. Byloje esantys VšĮ „Emprekis“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Mercedes-Benz“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2026 m. gegužės mėn. buvo 19 850 Eur. (b. l. 47), o jo įsigijimo 2021 m. gruodžio 27 d. kaina nurodyta 59 500 Eur plius PVM (71 995 Eur) (b. l. 65). Iš to matyti, kad 0,29 Eur apskaitinė vertė neatspindi objektyvios materialinės automobilio vertės ir negali būti laikoma pagrindu išvadai, kad reali konfiskuotino turto vertė yra neproporcinga faktinei turto vertei.

Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proporcingumo principo, išieškotiną konfiskuotino turto (krovininio vilkiko) vertę atitinkančią pinigų sumą sumažino daugiau nei trigubai – nuo 19 850 Eur iki 5 000 Eur, t. y. iki sumos, kuri sudaro tik apie ketvirtadalį transporto priemonės rinkos vertės. Toks sumos sumažinimas pagrįstas konkrečių aplinkybių visuma, teismo argumentai yra aiškūs, jiems pritariant iš naujo nekartotini. Apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog iki 5 000 Eur sumažinta suma būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga.

Apeliaciniame skunde kaip šiai bylai aktuali teisminė praktika nurodoma Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-963-1225/2025, akcentuojant vien tik aplinkybę, kad minėtoje byloje pažeidėjas per penkerius metus buvo baustas administracine tvarka daugiau kaip dešimt kartų, tačiau neanalizuojant faktinių bei asmenybę charakterizuojančių aplinkybių tapatumo ar panašumo aspektu. Minėtoje byloje konfiskuotino turto vertę atitinkanti išieškotina suma buvo sumažinta nuo 64 170 Eur iki 5 000 Eur, atsižvelgus į mažesnį rūšinį nusižengimo pavojingumą, t. y. tai, kad pažeidėjas buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai tokia teisė buvo atimta; pažeidėjas buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau nusižengimo padarymo metu jos neturėjo, kadangi nebuvo įvykdęs formalių sąlygų ją susigrąžinti; nebuvo nustatyta, jog dėl jo veiksmų būtų kilę neigiami padariniai, pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, saistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju I. O. nubaustas už tai, kad vairavo didesnės kaip 3,5 t didžiausios leidžiamosios masės krovininį automobilį, būdamas neblaivus, ir tai, pabrėžtina, nebuvo jo pavienis pažeidimas – pastarasis anksčiau dar du kartus buvo baustas už tokios pat kategorijos transporto priemonės vairavimą, pavartojus alkoholį (abiem atvejais konstatuotas mažesnis nei 0,4 prom. girtumas); be to, per pastaruosius 5 metus daugiau kaip 20 kartų baustas administracine tvarka. Tokių aplinkybių kontekste apelianto prašymas, kad taikant proporcingumą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išieškotina suma turėtų būti reikšmingai mažesnė nei minėtoje byloje neigiamai apibūdintam asmeniui priteista 5 000 Eur suma, vertintinas kaip nepagrįstas. Be to, tikslinga pažymėti, kad atstovo nurodoma byla nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-963-1225/2025 nebuvo skundžiama, jos teisėtumas ir pagrįstumas aukštesniuose teismuose nepatikrintas, dėl ko nėra pagrindo vadovautis šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuri neturi precedento galios

Papildomai paminėtina, kad nors apeliaciniame skunde akcentuojama darbdavio pateikta teigiama I. O. charakteristika (b. l. 36), kuri išties atspindi teigiamus pastarojo, kaip darbuotojo ir asmenybės bruožus, tačiau ši charakteristika nepatvirtina, jog jo elgesys yra toks pat ir kelių eismo saugumo srityje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens finansinė padėtis, kuri šiuo metu yra sudėtingesnė, yra reikšminga aplinkybė, tačiau vien jos nepakanka išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas yra neproporcingas. Byloje nėra duomenų apie I. O. turimus finansinius įsipareigojimus, skolas ar kitokią turtinę naštą, kuri kartu su skunde nurodomomis sumažėjusiomis pajamomis leistų spręsti apie objektyvų negalėjimą įvykdyti nustatyto dydžio piniginę prievolę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta 5 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti išieškotina pinigų suma yra tinkamai individualizuota ir atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, todėl nėra pagrindo ją dar labiau mažinti.

Dėl ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma administracinės nuobaudos (1 050 Eur baudos) ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (5 000 Eur) mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, tokį prašymą grindžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuris siekia sąžiningai įvykdyti prievoles, sumažėjusiomis pajamomis.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad atsižvelgiant į asmens materialinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, paskirtos baudos sumokėjimas gali būti išdėstomas per laikotarpį iki dvejų metų. Remiantis byloje esančio Administracinio nusižengimo registro išrašo duomenimis, I. O. paskirta 1 050 Eur bauda buvo sumokėta dar 2026 m. birželio 11 d. (b. l. 48), dėl ko prašymas išdėstyti administracinės nuobaudos mokėjimą laikytinas neaktualiu.

Sprendžiant dėl išieškotinos sumos sumokėjimo išdėstymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ANK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo; taip pat nenumato teisės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kreiptis į teismą dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vykdymo tvarkos pakeitimo (ANK 29, 687-690 straipsniai). Pažymėtina, kad įsiteisėjus nutarimui ar nutarčiai ši administracinio poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui – įsiteisėjus nutarčiai, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės vykdymas perduodamas antstoliui, kuris nutarimą ar nutartį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-526/2022). Tuo atveju, jei I. O. neturi galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje. Apeliaciniame skunde atstovo nurodomos aplinkybės dėl sumažėjusių pajamų gali būti reikšmingos vykdymo procese sprendžiant dėl įsiteisėjusios nutarties įvykdymo tvarkos, tačiau ne šiame proceso etape, teismui neturint teisinio pagrindo tenkinti pareikštą prašymą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išdėstymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto I. O. (I. O.) atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.