Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P., E. M., R. P. ieškinį atsakovui P. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-6250) ir jo patikslinimu (DOK-60411), prašydami priteisti iš atsakovo P. Z. 5 309,50 Eur skolą, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovų tėvas (kreditorinių teisių pirmtakas) A. P. ir atsakovas P. Z. susitarė dėl 3 000 Eur neterminuotos paskolos suteikimo, o piniginių lėšų faktinį perdavimą patvirtina du bankiniai pavedimai: 2024 m. balandžio 14 d. pavedimas 1 000 Eur sumai su paskirtimi „Paskola draugui“ ir vos po trijų dienų, 2024 m. balandžio 17 d., į atsakovo banko sąskaitą atliktas papildomas 2 000 Eur pavedimas. Nuomotojas, būdamas jautrus karo pabėgėlių problemoms, lėšas atsakovui pervedė sugraudintas jo papasakotos istorijos apie Rusijos agresoriaus Ukrainoje neva subombarduotus namus bei tik atsitiktinai išsigelbėjusius artimuosius. Kadangi antrajame bankiniame pavedime mokėjimo paskirtis nebuvo nurodyta, ieškinyje remiamasi didesnio tikėtinumo principu, paaiškinant, jog aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjęs ir stambias santaupas sukaupęs A. P. tiesiog pamiršo įrašyti paskirtį būdamas neblaivus. Siekiant skolą atgauti, 2025 m. lapkričio 10 d. atsakovui registruotu paštu buvo išsiųstas rašytinis reikalavimas per 30 dienų įvykdyti prievolę, tačiau ši pašto siunta 2026 m. sausio 28 d. grįžo neįteikta.

Nurodė, kad be paskolinių santykių, atsakovas P. Z. visiškai nevykdė įsipareigojimų pagal 2024 m. sausio 1 d. sudarytą dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nors butas Karoliniškėse nuomininkams buvo išnuomotas už itin kuklią 300 Eur mėnesio kainą, šalys papildomai žodžiu susitarė, jog statybininkais prisistatę nuomininkai iš nuomotojo lėšomis nupirktų medžiagų atliks vonios ir virtuvės kosmetinį remontą. Visgi remontas per daugiau nei metus nebuvo pradėtas, o nuompinigių atsakovas nemokėjo iš karto po sutarties sudarymo. Nuomotojas jų neiškeldino, nes buvo vienišas pensininkas, jam reikėjo socialinio bendravimo bei pagalbos kaimo ūkyje, be to, jis buvo davęs nuomininkams neatlygintinai naudotis automobilį „Subaru“. Per 16 nuomos mėnesių nuomininkai privalėjo sumokėti 4 800 Eur nuompinigių, tačiau atsakovas P. Z. 2024 m. spalio 15 d. atliko tik vieną dalinį 181 Eur pavedimą, nors jo sąskaitoje tuo metu buvo 1 204 Eur. Taip susidarė bendra solidari 4 619 Eur nuompinigių skola.

Galiausiai suradęs namuose dingusį sutarties originalą, A. P. nespėjo kreiptis į teismą, nes 2025 m. gegužės 12 d. netikėtai mirė. Jo vaikai (ieškovai V. P., R. P. ir E. M.) pagal 2025 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą perėmė tėvo kreditorinius reikalavimus. Kadangi po ieškinio pateikimo D. T. gera valia pripažino reikalavimus ir sumokėjo lygiai pusę nuompinigių skolos (2 309,50 Eur) bei dalį bylinėjimosi išlaidų (iš viso 2 604,11 Eur), byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Atsakovas P. Z. iš buto išsikraustė dar 2025 m. gegužę, o jo gyvenamosios vietos deklaracija 2026 m. sausio 23 d. buvo panaikinta savininkų prašymu, nes trukdė buto pardavimui. Šiuo metu ieškinio reikalavimas P. Z. atžvilgiu yra sumažintas iki 5 309,50 Eur (3 000 Eur paskola ir 2 309,50 Eur nuompinigių skolos likutis).

Atsakovas atsiliepimu (DOK-51709) teismo prašė ieškinį pripažinti iš dalies – tik dalyje dėl 1 000 Eur paskolos grąžinimo, o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ir priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teigė, jog jis nesutinka su ieškovų reikalavimais dėl 4 619 Eur nuompinigių skolos ir 2 000 Eur paskolos priteisimo, o ieškinį pripažįsta tik iš dalies – dėl 1 000 Eur realiai gautos asmeninės paskolos grąžinimo. Atsakovas teigia, kad tarp jo ir mirusio nuomotojo A. P. nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojo rašytinė buto nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkai savo finansinius įsipareigojimus vykdė sąžiningai ir laiku, kasmėnesinį 300 Eur mokestį bei komunalinius mokesčius dažniausiai mokėdami grynaisiais pinigais tiesiai nuomotojui. Tai, kad joks apdairus savininkas nebūtų toleravęs nemokumo net 16 mėnesių, neskaičiavo sutartyje numatytų 0,2 proc. delspinigių bei nereiškė jokių pretenzijų, patvirtina faktą, jog atsakovas yra pilnai atsiskaitęs. Ieškovas V. P., po tėvo mirties asmeniškai perimdamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmimo metu nekėlė jokių klausimų dėl neva egzistuojančių įsiskolinimų. Atsakovas pažymi, kad ieškovai nepagrįstai bando paskola įvardyti ir 2024 m. balandžio 17 d. bankinį 2 000 Eur pavedimą, kuriame jokia mokėjimo paskirtis nebuvo nurodyta. Tikroji šių lėšų pervedimo priežastis buvo šalių abipusis susitarimas, pagal kurį atsakovai, būdami profesionalūs statybininkai, įsipareigojo savo jėgomis atlikti buto vonios bei virtuvės kosmetinį remontą, o nuomotojas padengė tam reikalingų medžiagų pirkimą. Kadangi remontas buvo sėkmingai atliktas ir objektyviai pakėlė ieškovų paveldėto turto vertę, reikalavimas priteisti šią sumą yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas akcentuoja, kad ieškovai piktnaudžiauja procesu ir bando nepagrįstai pasipelnyti po tėvo mirties, tikėdamiesi, jog nuomininkai negalės pateikti rašytinių grynųjų pinigų perdavimo įrodymų.

Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-81787), kuriame nurodė, kad 2024 m. balandžio 17 d. iš nuomotojo gauta 2 000 Eur suma buvo ne paskola, o teisėtas apmokėjimas už atsakovo ir D. T. savo jėgomis atliktus rangos bei remonto darbus išnuomotame bute. Kadangi pervedimo paskirtyje jokio paskolos fakto neužfiksuota, šios lėšos buvo susitartas atlygis už atliktą darbą ir panaudotas medžiagas, o ne grąžintina prievolė. Nurodė, kad butas buvo iš esmės suremontuotas paties atsakovo ir D. T. jėgomis, o tai objektyviai pakėlė dabar ieškovų paveldėto turto vertę. Prašyme pateikė nuotraukas, kurios fiksuoja pradinę pasenusią būklę, remonto procesą (plytelių, laminato, tapetų keitimą) bei galutinį rezultatą. Pažymėjo, kad ieškovai neturi jokių įrodymų, jog nuomotojas pats būtų pirkęs medžiagas.

Ieškovai pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-104932), kuriame nurodė, kad 2024–2025 m. garso įrašai ir banko išrašai visiškai paneigia atsakovo versiją, neva nuomotojas neturėjo pretenzijų, o 2 000 Eur suma buvo apmokėjimas už remontą. Kadangi užfiksuotuose pokalbiuose A. P. nuolat skundžiasi sūnui apie tūkstantines nuomininkų skolas ir ketinimus kreiptis į advokatą, tai tiesiogiai įrodo gilų šalių konfliktą ir patvirtina paskolinį lėšų pobūdį. Pagrindinis ieškovų argumentas remiasi tuo, kad nuomotojo kantrybę lėmė ne skolos nebuvimas, o asmeninė empatija Ukrainos karo pabėgėliams ir finansinis stabilumas. Išreikalautos banko išklotinės rodo, kad dešimtis tūkstančių eurų santaupų turėjusiam savininkui 300 Eur nuompinigiai nebuvo kritiškai būtini, todėl jis tyčia delsė „išmesti laiku nesumokančius nuomininkus į gatvę“. Be to, ieškovai pabrėžia, kad skolos faktą neginčijamai patvirtina ir kito buvusio bendraatsakovio D. T. elgesys – jis savo skolos dalį gera valia pripažino bei pilnai padengė.

Ieškovai pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-110006), kuriame nurodė, kad jų tėvas A. P. 2025 m. balandžio 8 d. „Facebook“ nusiuntė pranešimą sūnui V. P., kuriame, be kita ko, teigiama: „P. iš manęs skolinosi 3000, o kaip jie dalinosi nedalyvavau“.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugpjūčio 18 d., metu ieškovų atstovas advokatas Telesforas Urbaitis palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovo P. Z. atžvilgiu ir paaiškino, kad velionis ieškovų tėvas A. P. turėjo silpnybę alkoholiui, tuo nuomininkai naudojosi.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugpjūčio 18 d., metu ieškovas V. P. paaiškino, kad ieškovų tėvas A. P. pats užsiėmė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuoma. Pastebėjo, kad tėvas pradėjo dažniau gerti, todėl padėjo jam vykti į išblaivinimo ir reabilitacijos įstaigas. Tuomet paaiškėjo, kad nuomininkai nemoka nuomos mokesčio ir kad iš tėvo yra pasiskolintos nemažos sumos. Padedant tėvui pildyti metinę pajamų deklaraciją ir tikrinant el. bankininkystę, sūnus pamatė tūkstantinius pavedimus atsakovui P. Z.. Tėvas paaiškino, kad paskolino pinigus kaip draugams (3 000 Eur paskola), o už nuomą jokių pavedimų nebuvo. Tuomet atvažiavo pas P. Z. aiškintis situacijos. Atsakovas parodė popierinį užrašą, teigdamas, kad mokėjo. Tačiau iš karto po pokalbio atsakovas pervedė 181 Eur, iš kurių 150 Eur nuoma, o 31 Eur – komunaliniai mokesčiai). P. Z. pradžioje pripažino 3 000 Eur paskolą ir žadėjo ją grąžinti, taip pat minėjo, kad bute gyvenusi N. paėmė 700 Eur ir juos grąžins. Bendravimas vyko per „Viber“ aplikaciją ir telefonu, tačiau vėliau atsakovas tiesiog dingo ir pradėjo ignoruoti žinutes bei skambučius. Sutartyje buvo sutarta 300 Eur per mėnesį nuomos suma (po 150 Eur kiekvienam nuomininkui). Nuomininkai nuomos nemokėjo. Komunalinius mokesčius visą laiką tėvui mokėjo sesuo R. P.. Ieškiniu reikalaujama tik nuompinigių skolos likučio (2 309,50 Eur), o komunalinių mokesčių nereikalaujama. Teigia, kad tėvas jam tvirtinęs, jog nuomininkai grynaisiais nemokėdavo. Tėvas pasakojęs, kad P. Z. atveždavo butelį degtinės ir pareikšdavo, jog sumokėjo už nuomą. Tėvas sakydavęs niekada nemokėti grynaisiais, o viską daryti pervedimais. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad 2 000 Eur (pervesti 2024 m. balandžio 17 d.) buvo skirti statybinėms medžiagoms pirkti. Tėvas pats važiavo pirkti medžiagų ir už jas mokėjo. Iš viso tėvas atsakovui P. Z. pervedė 5 200 Eur. Jo žiniomis, pats pirmas 2 200 Eur pavedimas (2024 m. kovo 24 d.) buvo už atliktus remonto darbus. Nuomojamą butą pamatė 2024 m. antroje pusėje. Bute buvo paklotas laminatas ant grindų ir net priklijuotas ant sienos, sudėtos plytelės virtuvėje, padarytas dušas, tualeto durys, užklijuoti tapetai. Tačiau atliktame remonte buvo nemažai broko. Tėvas labai palaikė ukrainiečius – siuntė vaistus į karo zoną, paaukojo automobilį „Subaru“ į Ukrainą (po tėvo mirties jis pats taip pat paaukojo dar vieną automobilį „Subaru“). Dėl to tėvas toleravo nemokančius nuomininkus ukrainiečius, neišvarė jų iš karto, tikėdamasis, kad situacija pasikeis. Prieš mirtį (tėvas mirė 2025 m. gegužės 12 d.), likus 1–2 mėnesiams (apie 2025 m. balandį), garso žinutėse tėvas skundėsi dėl skolų ir žadėjo paduoti nuomininkus į teismą. Gyvai pas atsakovą buvo nuėjęs 2024 m. pabaigoje (gruodžio pirmoje pusėje). Po šio susitikimo atsakovas išsikraustė per 1–2 savaites. Patvirtino, kad tėvas pavedė jam rūpintis skolų išreikalavimu iš nuomininkų jau 2024 m. rudenį.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugpjūčio 18 d., metu atsakovas P. Z. paaiškino, kad su A. P. atsakovą supažindino D. T.. 2023 m. gruodį nuvažiavus į butą (duomenys neskelbtini), jis buvo visiškai apleistas, dvokė, gyveno katės, buvo sukrauti seni tėvo ir jo artimųjų daiktai bei knygos. Su A. P. susitarė atlikti kosmetinį remontą. 2024 m. sausio ir vasario mėnesiais darė remontą, bet bute negyveno (gyveno hostelyje (duomenys neskelbtini)). Kartu su A. P. ir D. T. važiavo į parduotuvę „Depo“, pirko medžiagas. Bute išlygino ir paklojo laminatą, sutvarkė lubas, sienas (užklijavo tapetus), virtuvėje sudėjo plyteles, padarė pertvarą prie šaldytuvo, įstatė naujas duris, padarė dušą ir tualetą. Taip pat kartu su A. P. nupirko naują skalbimo mašiną ir virtuvės baldus. Gyventi bute pradėjo 2024 m. kovo mėnesį. Nuomos sutartį pasirašė nuo 2024 m. sausio 1 d. A. P. pasakė mokėti po 150 Eur kiekvienam (viso 300 Eur už butą) plius komunalinius mokesčius ir reikalavo mokėti grynaisiais pinigais. Kai atsakovas kartą pervedė pinigus per banką, A. P. sukėlė skandalą, kad jam reikia grynųjų. Mokėtas sumas atsakovas žymėdavosi savo juodraštyje, kurį pateikė į bylą. Atsakovas važiavo pas A. P. į sodybą padėti ūkio darbuose – pjaustė bulves, pjovė žolę, taisė stogą, kapojo malkas, vežė A. P. į ligoninę, virė jam valgyti, maitino šaukštu, pirko maisto ir degtinės. Būtent sodyboje atsakovas perduodavo A. P. grynuosius pinigus už nuomą. Pradžioje A. P. pakviestas meistras įvertino darbus 6 800 Eur, tačiau atsakovas su D. T. pateikė savo darbų sąmatą – apie 4 200 Eur (arba 4 800 Eur), ir A. P. sutiko sumokėti pagal jų sąmatą. Už remonto darbus A. P. pervedė 2 000 Eur (balandžio 17 d. avansas) ir vėliau dar 2 000 Eur (arba 2 200 Eur kovo 24 d.). Gautus pinigus jis su D. T. pasidalino: D. T. gavo 1 300 Eur, o jis – 700 Eur, nes D. T. atliko juodesnį ir sunkesnį darbą bei vežiojo automobiliu. Statybinėms medžiagoms pirkti A. P. pinigų nepervedinėjo – pirko pats arba grąžindavo pinigus pagal pateiktus čekius. Atsakovas paaiškina, kad A. P. jam pervedė 1 000 Eur (2024 m. balandžio 14 d.), kai atsakovo marti sirgo vėžiu ir numirė būdama 33 metų. Šią 1 000 Eur skolos dalį atsakovas pripažįsta ir yra pasiruošęs grąžinti. Jokių kitų 3 000 Eur paskolų iš A. P. jis nesiskolino ir grynųjų negavo. 2024 m. gruodžio pradžioje atėjo V. P., grasino ir davė 3 dienas išsikraustyti. Atsakovas atidavė ieškovui grynaisiais 190 Eur, o 2024 m. spalio 15 d. banku buvo pervedęs 181 Eur. Atsakovas išsikraustė 2024 m. gruodžio mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad sutartį skaitė (ji buvo lietuvių ir rusų kalbomis), suprato, kad reikia mokėti po 150 Eur. Juodraštyje esantys skaičiai (pvz., 68/2, 70/2) reiškia Audriaus nurodytus komunalinius mokesčius už visą butą, kurie buvo dalinami pusiau tarp jo ir D. T.. Aptariant banko išrašus, rodančius, kad A. P. atsakovui iš viso buvo pervedęs 5 200 Eur (1 000 Eur balandžio 14 d., 2 000 Eur balandžio 17 d. ir 2 200 Eur kovo 24 d.), atsakovas pabrėžė, kad šios sumos (išskyrus 1 000 Eur paskolą marčios laidotuvėms) buvo už atliktus remonto darbus bute ir pagalbą sodyboje.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugpjūčio 18 d., metu liudytoju buvo apklaustas D. T., kuris paaiškino, kad kartu dirbo ir gyveno su P. Z.. Su A. P. susipažino, ir šis pasiūlė apsigyventi jo apleistame bute (duomenys neskelbtini), prieš tai atlikus kosmetinį remontą. Remontą darė nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. kovo. Remonto metu gyveno hostelyje (duomenys neskelbtini), o į butą įsikėlė kovo ar balandžio mėnesį. Sutartis pasirašyta nuo 2024 m. sausio 1 d., sutarta mokėti po 150 Eur iš kiekvieno (viso 300 Eur) plius komunaliniai mokesčiai. Jis mokėjo grynaisiais už pirmą mėnesį (150 Eur), vėliau turėjo sunkumų su darbu ir nebegalėjo mokėti. Dėl susidariusios skolos vėliau pripažino ieškinį ir sumokėjo 2 000 Eur (dėl ko byla jo atžvilgiu nutraukta). A. P. už remonto darbus pervedė pinigus į P. Z. kortelę (2 200 Eur ar 2 000 Eur), kuriuos kartu pasidalino. Jis gavo didesnę dalį, nes atliko sunkesnius darbus. Statybines medžiagas pirko kartu „Depo“ parduotuvėje daugiausia už A. P. pinigus. Liudytojas kartu su P. Z. 1–2 kartus per mėnesį važinėdavo pas Audrių į sodybą padėti ūkio darbuose (kapojo malkas, pjovė žolę, taisė stogą). A. P. už pagalbą atleisdavo dalį skolos arba atidėdavo nuomos mokesčius. Jis iš Ukrainos pakvietė pažįstamą N. K., kuri kurį laiką gyveno bute. A. P. jai paskolino 700 Eur, kai į jos giminaičių namus Ukrainoje pataikė raketa. Taip pat A. P. apmokėjo šuns gydymo išlaidas pas veterinarą. Jis savo telefonu nufilmavo butą po atlikto remonto (vaizdo įrašus vėliau persiuntė P. Z.). P. Z. išsikraustė 2024 m. gruodžio mėnesį, kai atėjo V. P..

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugsėjo 24 d., baigiamųjų kalbų metu ieškovų atstovas advokatas Telesforas Urbaitis nurodė, kad atsakovas privalėjo leistinais įrodymais įrodyti, jog sumokėjo nuompinigius, tačiau pateikė tik paties sau parašytą lapelį, kur nėra nuomotojo A. P. pakvitavimo ar parašo. Sutartyje numatyti du lygiaverčiai mokėjimo būdai – grynaisiais arba pervedimu į banko sąskaitą. Atsakovo teiginys, kad A. P. reikalavo tik grynųjų pinigų siekdamas išvengti mokesčių, yra melagingas, nes A. P. buvo oficialiai deklaravęs nuomininkų gyvenamąją vietą bute, deklaravo pajamas VMI ir banku gautą 181 Eur pervedimą. Kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą visuomeniniu transportu (du autobusai, persėdimas, 4 km pėsčiomis kaimo žvyrkeliu į vieną pusę ir atgal) užtrunka virš 5 valandų ir reikalauja nueiti 8 km pėsčiomis naktį po darbo. Logiškai neįmanoma, kad atsakovas, turėdamas el. bankininkystę, kas mėnesį aukotų 5 valandas kelionei vien tam, kad įteiktų 150 Eur grynaisiais. Atsakovo pateiktas lapelis surašytas skubotai prieš posėdį: visi 10 mėnesių įrašyti ta pačia žydra šratinuko spalva, o eilučių aukštis pradžioje (kovas–rugsėjis) yra 2–2,5 cm, o pabaigoje (spalis–gruodis) staigiai sumažėja iki 1 cm, nes pritrūko vietos [165–167]. Tai įrodo, kad lentelė pildyta ne kas mėnesį, o vienu prisėdimu. 2024 m. kovo 24 d. A. P. pervedė 2 200 Eur (atsiskaitymas už remonto darbus), 2024 m. balandžio 14 d. pervesta 1 000 Eur (paskola marčios laidotuvėms), 2024 m. balandžio 17 d. pervesta 2 000 Eur (antra paskolos dalis). Pažymėjo, kad atsakovo versijos keitėsi 3 kartus: atsiliepime teigė, kad 2 000 Eur buvo skirti medžiagoms; birželio 4 d. prašyme – kad už darbus; o posėdyje, pamatęs kovo 24 d. 2 200 Eur pervedimą, pradėjo teigti, kad A. P. leido pirmus tris mėnesius apskritai nemokėti nuomos. A. P. sūnui rašė: „P. iš manęs skolinosi 3000, o kaip jie dalinosi, nedalyvavau“ bei „jis mokės kitais tempais, kai skola bus legalizuota“, kas patvirtina 3 000 Eur paskolos faktą. Advokatas prašo ieškinį tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išsikraustė 2024 m. gruodžio viduryje, ieškovai apriboja nuomos mokesčio reikalavimą iki 10 mėnesių laikotarpio (nuo 2024 m. kovo iki gruodžio mėnesio imtinai), atsisakydami reikalavimo už 2025 m. sausį–balandį.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugsėjo 24 d., baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovė advokatė Evelina Trukšinienė nurodė, kad atsakovas pripažįsta 1 000 Eur paskolos skolą (balandžio 14 d. pervedimą), o likusioje dalyje (nuomos skola ir 2 000 Eur balandžio 17 d. pavedimas) prašo ieškinį atmesti. A. P. pats reikalavo mokėti grynaisiais pinigais, ką posėdyje patvirtino ir liudytojas D. T.. Juodraštis buvo pildomas nuo liepos vidurio iki gruodžio vidurio (už kovo mėnesį sumokėta liepą). Normalu namuose turėti vieną tušinuką keletą mėnesių. Lapelyje įrašyti ne tik 150 Eur nuomos mokesčiai, bet ir konkrečios komunalinių mokesčių sumos (dalintos per pusę), A. P. banko sąskaita ir telefonas. Spalio 15 d. 181 Eur pervedimas tiksliai atitinka įrašą (150 Eur nuoma + 31 Eur komunaliniai). Atsakovas išsikraustė gruodžio viduryje, o paskutinius pinigus padavė V. P. į rankas. V. P. žinojo, kad atsakovas išsikraustė 2024 m. gruodį, tačiau ieškiniu reikalavo nuomos iki 2025 m. balandžio. Be to, 2025 m. lapkričio 10 d. rašytiniame reikalavime ieškovas reikalavo tik 3 000 Eur paskolos, o apie jokią nuomos skolą neužsiminė. Tai nebuvo paskola, o atsiskaitymas už du mėnesius vykdytus viso buto (laminatas, plytelės, dušas, tualetas, sienos, durys) remonto darbą. Bendra apie 4 000–4 200 Eur suma už dviejų žmonių du mėnesius darytą remontą yra itin maža rinkos sąlygomis. Pagal teismų praktiką ieškovas privalo įrodyti ne tik pinigų perdavimą, bet ir atsakovo įsipareigojimą juos grąžinti. Balandžio 17 d. 2 000 Eur pervedime jokios paskirties nėra, įsipareigojimas grąžinti neįrodytas. Gautus pinigus atsakovas ir D. T. pasidalino už atliktus darbus. Garso įrašuose A. P. kalba tik apie D. (D. T.) – apie jo kuro pylimą, automobilį ir kortelę. Atsakovo pavardė ar pretenzijos jam įrašuose neminimos. Facebook žinutės yra neaiškios, nedatuotos iškarpos.

Ieškovas V. P. replikų metu atkreipė dėmesį, kad atsakovo advokatė velionio tėvo garso žinutes bando interpretuoti ir pakreipti savo naudai, tačiau tėvo rašytinę tekstinę žinutę, kurioje aiškiai nurodyta: „P. man skolingas 3 000“, bando nuvertinti teigdama, jog neaišku, koks čia „P.“ ir kokie pinigai. Ieškovas pabrėžė, kad kaltinimai noru pasipelnyti yra absurdiški ir neteisingi. Jis paminėjo, kad jų šeima savo lėšomis paaukojo du automobilius kariaujančiai Ukrainai, o jo paties senelis buvo ukrainietis. Byla pradėta tikrai ne dėl siekio pasipelnyti. Atsakovui pretenzijos nebuvo pareikštos raštu todėl, kad jie neturėjo atsakovo kontaktų. Atsakovas į skambučius neatsakinėjo, o liudytojas D. T. teigė nežinantis, kur atsakovas išsikraustė ir gyvena.

Ieškovų atstovas replikų metu paaiškino, kad palikimas priimamas paduodant pareiškimą notarui, ir įpėdinis perima visas palikėjo turtines teises bei skolas, egzistavusias mirties dieną. Paveldėjimo teisės liudijimas yra tik tarpinis dokumentas, todėl tai, kad konkreti skola nebuvo įrašyta pačiame liudijime, nepanaikina įpėdinių teisės reikalauti skolos grąžinimo teisme. Advokatas pripažino tam tikrą ieškovų uždelsimą po tėvo mirties, nes prireikė pusės metų, kol ieškovai suprato, kad negalės parduoti paveldėto buto, kol neišdeklaruos jame nebegyvenančių nuomininkų. Kai teismo posėdyje paaiškėjo, kad atsakovas išsikraustė 2024 m. gruodžio viduryje, ieškovai elgiasi sąžiningai ir skaičiuoja nuomos skolą už 9,5 mėnesio (nuo kovo iki gruodžio vidurio). Advokatas pripažino padaręs aritmetinę klaidą, kai atsakovo 2024 m. spalio 15 d. atliktą 181 Eur pervedimą išminusavo iš bendros abiejų nuomininkų skolos, o ne iš konkrečiai atsakovo dalies (apie 90,50 Eur skirtumas ieškovo nenaudai). 2024 m. balandžio 14 d. A. P. pervedė 1 000 Eur nurodęs paskirtį „paskola draugui“, o lygiai po trijų dienų (balandžio 17 d.) pervedė dar 2 000 Eur. Atsakovas teigia, kad tėvas žinojo, ką rašo, tačiau antruoju atveju paskirties neįrašė. A. P. galėjo pasinaudoti atsakovo prašymu arba dėl savo neblaivumo tiesiog pamiršti įrašyti žodį „paskola“, tačiau tai buvo antroji 3 000 Eur paskolos dalis. Banko išraše A. P. įrašė „skolos grąžinimas“, tačiau posėdyje pats atsakovas patvirtino, kad A. P. iš jo pinigų niekada nesiskolino. Todėl šis įrašas suprantamas tik perkeltine prasme – kaip atsiskaitymas už atliktus remonto darbus bute.

Atsakovo atstovė replikų metu teigė, kad garso įrašuose kalbama tik apie D. (D. T.), jo pravažinėtą automobilį ir kortelę, o apie atsakovą P. Z. nėra jokios užuominos. „Facebook“ žinutė yra nedatuota iškarpa, iš kurios neįmanoma nustatyti nei siuntėjo, nei tikslaus adresato, nei apie kokį „Pašą“ kalbama. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2 000 Eur pervedimas (balandžio 17 d.) buvo paskola – nėra rašytinės sutarties, nėra paskirties pervedime ir nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų įsipareigojęs šiuos pinigus grąžinti. Ieškovo atstovo teiginiai apie A. P. neblaivumą pervedimo metu yra neįrodytos prielaidos. Jei ieškovai būtų laikę atsakovą skolingu už nuomą, ši skola būtų buvusi įrašyta į paveldėjimo dokumentus arba nurodyta 2025 m. lapkričio 10 d. rašytiniame reikalavime, kuriame buvo prašoma grąžinti tik 3 000 Eur paskolą. Bute du žmonės du mėnesius darė pilną remontą (paklojo laminatą, sudėjo plyteles, įrengė dušą, tualetą, sienas, duris). Gauti pervedimai (2 200 Eur kovo 24 d. ir 2 000 Eur balandžio 17 d.) atitinka atliktų darbų vertę (apie 4 200 Eur), o šiuos pinigus atsakovas ir D. T. pasidalino tarpusavyje už darbą.

Atsakovas P. Z. replikų metu pripažino paėmęs 1 000 Eur paskolą sergančios marčios gydymui ir laidotuvėms ir teigia esąs dėkingas A. P., kad leido grąžinti iki naujųjų metų, tačiau buvo išvarytas iš buto anksčiau laiko. Paaiškino, kad rankraštinius užrašus apie sumokėtą 150 Eur nuomą ir komunalinius mokesčius darėsi pats sau savo užrašinėje. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio mėnesį, kai ieškovas V. P. atėjo į butą ir reikalavo skubiai išsikraustyti, atsakovas padavė jam į rankas 190 Eur grynaisiais.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė nuomos ir paskoliniai teisiniai santykiai. Atsakovas P. Z. ir liudytojas D. T. 2024 m. sausio 1 d. sudarė rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria išsinuomojo iš ieškovų teisės pirmtako A. P. dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigodami solidariai mokėti 300 Eur kasmėnesinį nuomos mokestį. A. P. atsakovui P. Z. 2024 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pervedė 1 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola draugui“. Vėliau 2024 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu A. P. atsakovui P. Z. pervedė dar 2 000 Eur sumą.

2026 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu buvo išklausyti garso įrašai:

1-asis garso įrašas: A. P. teigia, kad jam asmeniškai skolos niekas negrąžino: „Man asmeniškai jokios skolos neatidavinėjo iš viso. Tai kad skolos tos kaip ir nėra“. Mini pokalbį telefonu ir kad po dviejų dienų susitiks viską susidėlioti. Taip pat užsimena apie pasirašytą popierių ar skolą 1 700 Eur sumai.

2-asis garso įrašas: A. P. kalba apie pinigų nuėmimą iš banko kortelės ir teigia, kad D. skola už kitus dalykus yra didesnė: „kur iš banko nuėmė pinigus, tai man saka skolingas už kitus dalykus tik tris keturis kart daugiau“.

3-asis garso įrašas: A. P. pasakoja apie D. atvažiavimą savaitgalį ir reikalų aptarimą. Piktinasi, kad D. iš jo nuolat prašydavo smulkių sumų kurui: „dadėk 10, dėk 10, dėk 15 ten išsipilti dujų“.

4-asis garso įrašas: A. P. nurodo, kad D. prieš kelis mėnesius per vieną savaitę išnaudojo ar išvažinėjo du pilnus bakus benzino.

5-asis garso įrašas: A. P. paaiškina, kad tuo laikotarpiu, kai D. nuiminėjo pinigus iš bankomato, jis kelis mėnesius pylėsi kurą naudodamasis jo banko kortelėmis. Nurodo, kad kuro pylimą galima patikrinti pagal kortelės išrašus.

6-asis garso įrašas: A. P. piktinasi, kad D. pripažįsta 1 700 Eur skolą. A. P. skaičiuoja, kad vien iš to, ką D. pripažįsta, jis skolingas 4 000–5 000 Eur, neįskaičiuojant automobilio nuomos (po 20 Eur už parą) bei to, kad D. nuvažiavo mažiausiai 50 000 km neatlikęs jokio automobilio techninio aptarnavimo.

7-asis garso įrašas: Detalizuojama bankomate nuimtų pinigų skola, kuri iš pradinės 1 900 Eur sumos sumažėjo iki 1 700 Eur. Taip pat minima, kad buvo 6 dienos vėlavimo ir D. dabar moka baudą už kovo mėnesį.

8-asis garso įrašas: A. P. teigia, kad realiai D. jam skolingas apie 8 000 Eur, nes jo automobiliu ir kuru nuvažiavo tarp 60 000 ir 100 000 km, kas rinkos kainomis sudarytų milžiniškas išlaidas.

9-asis garso įrašas: A. P. pasakoja, kad nuvežė D. tablečių, kad šis nustotų drebėti, o D. net „ačiū“ nepasakė ir nepaklausė, kiek vaistai kainavo: „Aš jį turiu išlaikyt praktiškai“.

Dėl ginčo esmės

Byloje kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo ir skolos už nuompinigius priteisimo. Ieškovai V. P., R. P. ir E. M. reikalauja iš atsakovo P. Z. priteisti 5 309,50 Eur bendrą skolą pagal nuomos sutartį bei banko mokėjimo nurodymus, nurodydami, kad atsakovas privalėjo grąžinti 3 000 Eur asmeninę paskolą ir sumokėti 2 309,50 Eur nuompinigių skolos dalį, tačiau pastarasis nėra atsiskaitęs. Atsakovas su ieškovų reikalavimais nesutinka, argumentuodamas tuo, kad dalis lėšų jam buvo pervesta už atliktus buto remonto darbus, o nuompinigius jis yra visiškai sumokėjęs, pateikdamas byloje pasižymėjimų apie atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais lapelį, kuriame nurodyta, kad atsakovas neva kas mėnesį nuomotojui mokėjo po 150 Eur. Ieškovai su minėtu pasižymėjimų lapeliu nesutinka, nurodę, kad jame nėra kreditoriaus pakvitavimo (parašo), o patys įrašai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų.

Remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, šiuo atveju ieškovai byloje privalo įrodyti nuomos sutarties sudarymo, paskolos suteikimo ir pinigų perdavimo faktus. Tuo tarpu atsakovo įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, kuriomis jis grindžia atsikirtimus į ieškinį, kad gautos lėšos buvo užmokestis už remonto darbus bei kad jis tinkamai mokėjo nuompinigius. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovai savo reikalavimus pagrindė tinkamais ir pakankamais įrodymais tik iš dalies, o atsakovo atsikirtimai dėl 2 000 Eur paskolos nepagrįstumo yra įrodyti, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Tai patvirtina žemiau išdėstyti motyvai.

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti paskolą

Teismas, vertindamas ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo P. Z. 3 000 Eur paskolos skola įvardijamą sumą, konstatuoja, kad šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas tik iš dalies – dėl 1 000 Eur sumos, o likusioje dalyje dėl 2 000 Eur priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

CK 1.73 straipsnio 1 dalis numato, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. CK 1.73 straipsnio 2 dalis numato, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. CK 6.192 straipsnio 2 dalis numato, kad kai pagal įstatymus ar šių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.

Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisminiuose ginčuose, kilusiuose iš paskolos teisinių santykių, galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal paskolos sutartį paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti ne tik pinigų perdavimo faktą, bet ir šalių susitarimą dėl paskolos santykių sudarymo bei paskolos gavėjo įsipareigojimą gautas lėšas grąžinti. Vien tik piniginių lėšų pervedimo faktas, kai banko mokėjimo nurodyme nenurodyta lėšų pervedimo paskirtis arba ji nėra aiški, savaime nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo fakto, jeigu ieškovas nepateikia kitų patikimų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių šalių valią sukurti paskolos teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos išrašas – patvirtina, kad A. P. 2024 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui P. Z. 1 000 Eur sumą. Šio bankinio pavedimo paskirties laukelyje mokėtojas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė lėšų perdavimo pagrindą – „Paskola draugui“. Atsakovas P. Z. atsiliepime bei teismo posėdžių metu šio reikalavimo dalį pripažino. Atsakovas paaiškino, kad 1 000 Eur sumą iš A. P. gavo kaip asmeninę paskolą, kai jo marti sunkiai sirgo ir numirė, patvirtino savo įsipareigojimą šias lėšas grąžinti ir prašė ieškinį šioje dalyje tenkinti. Pagal CPK 187 straipsnio 1 dalį, šalies pripažinti faktai gali būti teismo laikomi nustatytais be papildomo įrodinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad 1 000 Eur paskolos suteikimo faktą patvirtina rašytinis įrodymas su aiškia mokėjimo paskirtimi ir pats atsakovas šį reikalavimą pripažįsta, ieškovų reikalavimas priteisti 1 000 Eur paskolos skolą yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.

Likusioje dalyje, kuria ieškovai reikalauja iš atsakovo priteisti 2 000 Eur sumą, pervestą 2024 m. balandžio 17 d. banko mokėjimo nurodymu, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Iš byloje pateikto 2024 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad A. P. pervedė atsakovui 2 000 Eur sumą, tačiau mokėjimo paskirties laukelis buvo paliktas tuščias, t. y. jokia lėšų pervedimo paskirtis ar skolos įsipareigojimas nenurodytas. Teismas, vertindamas kreditoriaus A. P. elgesio nuoseklumą ir apdairumą, pažymi, kad likus vos trims dienoms iki minėto pervedimo (2024 m. balandžio 14 d.), pervesdamas 1 000 Eur, A. P. aiškiai ir tiksliai suformulavo mokėjimo paskirtį – „Paskola draugui“. Tai patvirtina, kad A. P. suvokė teisinę mokėjimo paskirties įrašymo reikšmę ir gebėjo tinkamai įforminti suteikiamą paskolą. Esant tokioms aplinkybėms, vėlesnis 2 000 Eur pervedimas be jokios paskirties negali būti savaime vertinamas kaip tos pačios paskolos sudedamoji dalis ar tęsinys. Ieškovų teiginiai, jog A. P. antruoju atveju paskirties neįrašė dėl neblaivumo ar užmaršumo, yra subjektyvios prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais medicininiais ar kitais leistinais įrodymais. Teismas pabrėžia, kad civiliniame procese sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis (CPK 177 straipsnis).

Teismas taip pat atmeta ieškovų atstovo argumentą, kad A. P. turėtos stambios santaupos bei išreikšta empatija Ukrainos karo pabėgėliams įrodo paskolų suteikimo faktą. Kreditoriaus finansinė padėtis paaiškina jo galimybes disponuoti lėšomis, tačiau finansinis pajėgumas pats savimi neįrodo paskolos sutartinių teisinių santykių sukūrimo.

Atsakovas P. Z. proceso metu atsikirto, kad 2 000 Eur suma buvo ne paskola, o nuomotojo atsiskaitymas už atsakovo ir D. T. išnuomotame bute ((duomenys neskelbtini)) savo jėgomis atliktus remonto darbus. Byloje esantys duomenys, šalių paaiškinimai bei liudytojo D. T. parodymai patvirtina faktą, kad apleistame bute realiai buvo atlikti didelės apimties statybos bei kosmetinio remonto darbai (išlygintos grindys, paklotas laminatas, išklijuotos plytelės virtuvėje, įrengtas dušas, tualetas, įstatytos durys, užklijuoti tapetai).

Atsakovas nurodė, kad bendra remonto darbų ir medžiagų sąmata sudarė apie 4 000–4 200 Eur. Vertinant A. P. banko sąskaitos išrašus, matyti, kad atsakovui buvo atlikti du stambūs pervedimai: 2024 m. kovo 24 d. (2 200 Eur su paskirtimi „skolos grąžinimas“) ir 2024 m. balandžio 17 d. (2 000 Eur be paskirties). Šių dviejų pervedimų suma (iš viso 4 200 Eur) tiksliai atitinka atsakovo į bylą nurodytą atliktų remonto darbų vertę. Be to, patys ieškovai pripažino, jog 2024 m. kovo 24 d. pervedimo paskirtis „skolos grąžinimas“ atitiko atsiskaitymą už remonto darbus, nors A. P. iš atsakovo pinigų nesiskolino. Ši aplinkybė papildomai įrodo, kad A. P. mokėjimų paskirtis banko sistemoje pildė ne juridiškai tiksliai, o laisva forma, todėl tuščias mokėjimo paskirties laukelis 2024 m. balandžio 17 d. pervedime negali būti interpretuojamas ieškovų naudai kaip paskola.

Ieškovų atstovo nurodomas atsakovo paaiškinimų nenuoseklumas (sąvokų „medžiagos“ ir „darbai“ vartojimas skirtinguose procesiniuose dokumentuose) nelaikytinas esminiu prieštaravimu, paneigiančiu atsakovo atsikirtimus. Teisinių žinių neturinčio ir užsienio kalba proceso metu kalbančio asmens buitinis išlaidų medžiagoms ir atliktų darbų vertės tapatinimas vertintinas kaip vientisas atsikirtimas dėl atlikto remonto sąmatos padengimo, kurį objektyviai patvirtina atlikto remonto faktas bei banko išrašai.

Teismas atmeta ieškovų argumentus, kad 2 000 Eur paskolos faktą neabejotinai įrodo 2025 m. balandžio 8 d. „Facebook“ pranešimo išrašas, kuriame A. P. sūnui rašė: „P. iš manęs skolinosi 3000, o kaip jie dalinosi nedalyvavau“. Teismas pažymi, kad šis skaitmeninis įrašas yra vienašalis A. P. pareiškimas trečiajam asmeniui (sūnui). Šis tekstas nebuvo siųstas atsakovui, atsakovas jo nepatvirtino ir po juo nepasirašė. Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį, rašytinės formos reikalavimus atitinka skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko perdavimą, tačiau trečiajam asmeniui rašyta žinutė neatitinka skolos dokumento kriterijų ir negali atstoti skolininko rašytinio įsipareigojimo grąžinti lėšas.

Ieškovai savo reikalavimus taip pat grindė byloje pateiktais 9 garso įrašais. Teismas, posėdžio metu išklausęs šiuos garso įrašus ir išanalizavęs jų turinį, konstatuoja, kad jie nepaneigia atsakovo atsikirtimų ir neįrodo 2 000 Eur paskolos suteikimo atsakovui P. Z.

Iš garso įrašų turinio nustatyta, kad visuose įrašuose A. P. kalba išskirtinai apie kitą asmenį – buvusį bendraatsakovį D. T. („D.“). Įrašuose A. P. detalizuoja savo pretenzijas D. dėl bankomate nuimtų pinigų (1 700 Eur sumai), kuro pylimo A. P. kortelėmis, nemokamo A. P. automobilio naudojimo ir pravažinėtų kilometrų, automobilio nuomos mokesčio, vaistų pirkimo bei skaičiuoja bendras D. skolas, siekiančias nuo 4 000 iki 8 000 Eur.

Teismas pažymi, kad minėtuose garso įrašuose atsakovas P. Z. („P.“) nei karto nėra minimas, jam jokios pretenzijos dėl neva suteiktos 2 000 Eur ar 3 000 Eur paskolos nepareiškiamos ir joks atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus užfiksuotas nėra. Priešingai, 1-ajame garso įraše pats A. P. teigia: „Man asmeniškai jokios skolos neatidavinėjo iš viso. Tai kad skolos tos kaip ir nėra“, o toliau kalba apie 1 700 Eur sumą bei susitarimus su D. Šie garso įrašai atskleidžia visai kitus, savarankiškus ir specifiškus A. P. bei D. T. tarpusavio santykius (susijusius su automobiliu, kuru ir banko kortelėmis), tačiau jie neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio įrodomojo ryšio su atsakovo P. Z. tariama 2 000 Eur paskolos skola.

Pagal įrodymų sasajumo principą (CPK 180 straipsnis), teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Kadangi garso įrašai užfiksuoja A. P. pretenzijas kitam asmeniui (D. T.), jie negali būti vertinami kaip leistinas ir pakankamas įrodymas, pagrindžiantis atsakovo P. Z. prievolę grąžinti 2 000 Eur paskolą.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklioje praktikoje įtvirtinta taisyklė, kad vien tik pinigų pervedimo faktas neįrodo paskolos sutarties sudarymo. Paskolos davėjas privalo įrodyti du esminius dalykus: pinigų perdavimą ir paskolos gavėjo įsipareigojimą gautus pinigus grąžinti (paskolos susitarimą). 2024 m. balandžio 17 d. banko pervedime (2 000 Eur) mokėjimo paskirties laukelis yra tuščias. Pagal įstatymą neigiamos įrodymų trūkumo pasekmės tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Jei pervedime nėra užfiksuota prievolė grąžinti lėšas ir nėra jokio atsakovo pasirašyto skolos dokumento, laikoma, kad skolos įsipareigojimas neįrodytas.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar kitų patikimų duomenų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti 2024 m. balandžio 17 d. pervestą 2 000 Eur sumą, o atsakovo pateikta paaiškinimų versija dėl atsiskaitymo už remonto darbus nepaneigta, teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė paskolinių teisinių santykių egzistavimo dėl 2 000 Eur sumos (CPK 178 straipsnis). Esant neįrodytam paskolos sutarties sudarymo faktui dėl šios dalies, neigiamos įrodymų trūkumo pasekmės tenka ieškovams, todėl reikalavimas priteisti 2 000 Eur paskolos skolą atmetamas.

Dėl nuomos sutartinių teisinių santykių ir nuompinigių skolos priteisimo

Teismas, vertindamas ieškovų reikalavimą dėl 2 309,50 Eur nuompinigių skolos priteisimo iš atsakovo P. Z., konstatuoja, kad šis reikalavimas yra pagrįstas iš dalies, o atsakovo atsikirtimai – atmestini.

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyventi, o nuomininkas įsipareigoja naudoti šią patalpą pagal paskirtį ir laiku mokėti nuomos mokestį. Šalių teisių ir pareigų vykdymui taikomas CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas fundamentalus principas, numatantis, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia jos įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis civiliniame procese (CPK 178 straipsnis), ieškovams įrodžius sutartinės prievolės egzistavimą, būtent atsakovui tenka pareiga pateikti teismui leistinus įrodymus, patvirtinančius tinkamą prievolės įvykdymą (šiuo atveju – nuompinigių sumokėjimą). Pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalį, kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo nuomininko reikalavimu išduoti jam pakvitavimą, kad prievolė visiškai ar iš dalies įvykdyta. Pakvitavimo nebuvimas sukuria prievolės neįvykdymo prezumpciją, kurią nuginčyti privalo skolininkas.

Byloje nustatyta, kad ieškovų teisių pirmtakas A. P. (nuomotojas) ir atsakovas P. Z. bei liudytojas D. T. (nuomininkai) 2024 m. sausio 1 d. sudarė rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria išsinuomojo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, nuomininkai įsipareigojo solidariai mokėti 300 Eur kasmėnesinį nuomos mokestį (po 150 Eur iš kiekvieno nuomininko) ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25-tos dienos. Buvusiam bendraatsakovui D. T. gera valia pripažinus ieškinį ir sumokėjus savo skolos dalį (2 309,50 Eur), byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, todėl šioje byloje vertinamas tik atsakovo P. Z. skolos pagrįstumas.

Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 309,50 Eur nuompinigių skolą už 16 mėnesių laikotarpį. Tačiau teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu ieškovų atstovas, atsižvelgdamas į posėdyje nustatytą faktą, kad atsakovas iš nuomojamo buto išsikraustė 2024 m. gruodžio viduryje, o 2024 m. sausio–vasario mėnesiais bute vyko remontas ir nuomininkai jame negyveno, teisėtai ir sąžiningai apribojo nuomos mokesčio skaičiavimo laikotarpį iki 9,5 mėnesio (nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gruodžio vidurio). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas privalėjo mokėti po 150 Eur per mėnesį, bendra jo nuompinigių prievolė už 9,5 mėnesio laikotarpį sudaro 1 425 Eur (9,5 mėn. x 150 Eur). Iš šios sumos išskaičiavus atsakovo 2024 m. spalio 15 d. bankiniu pavedimu atliktą dalinį atsiskaitymą (atsakovas pervedė 181 Eur, iš kurių nuompinigių dalis sudaro 150 Eur, atitinkamai atsakovo tenkanti atsiskaitymo dalis po aritmetinės klaidos ištaisymo yra 90,50 Eur), galutinė atsakovo P. Z. nuompinigių skola sudaro 1 334,50 Eur.

Teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovo P. Z. atsikirtimai dėl visiško nuompinigių sumokėjimo yra teisiškai nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini.

Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktu popieriniu rankraštiniu užrašų lapeliu, kuriame paties atsakovo ranka daryti įrašai apie neva kas mėnesį A. P. atiduodamus 150 Eur grynaisiais pinigais. Teismas šį dokumentą vertina kritiškai ir nelaiko jo leistinu bei patikimu prievolės įvykdymo įrodymu (CPK 177, 185 straipsniai, CK 6.65 straipsnis). Minėtame užraše nėra paties kreditoriaus A. P. parašo, pakvitavimo ar kitokio žymos patvirtinimo apie pinigų gavimą. Vienašališkai skolininko surašytas privatus užrašas, nepatvirtintas kreditoriaus parašu, negali pakeisti įstatyme įtvirtinto reikalavimo turėti rašytinį pakvitavimą ir neįrodo piniginių lėšų faktinio perdavimo kreditoriui (CK 6.65 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog 2024 m. gruodžio viduryje, ieškovui V. P. atėjus į butą ir pareikalavus išsikraustyti, atsakovas padavė jam į rankas 190 Eur grynaisiais pinigais. Ieškovas V. P. šią aplinkybę kategoriškai paneigė. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pakvitavimo ar kitų duomenų, patvirtinančių šių pinigų perdavimą ieškovui (CPK 178 straipsnis). Esant tiesioginiams šalių paaiškinimų prieštaravimams ir nesant jokių objektyvių pinigų perdavimo įrodymų, teismas konstatuoja, kad šis atsakovo teiginys yra neįrodytas, todėl minėta 190 Eur suma negali būti įskaitoma į skolos padengimą.

Atsakovas P. Z. ir liudytojas D. T. nurodė, kad jie atlikdavo ūkio darbus A. P. sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime (pjovė žolę, kapojo malkas, taisė stogą), o nuomotojas už tai „atleisdavo dalį skolos arba atidėdavo nuomos mokesčius“. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai neturinčius įtakos prievolės įvykdymui. Šalių pasirašytoje 2024 m. sausio 1 d. nuomos sutartyje nebuvo numatyta galimybė piniginę nuompinigių mokėjimo prievolę pakeisti fiziniu darbu ar kitokia paslauga natūra. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl konkrečių atliktų darbų apimties, jų piniginės vertės apskaičiavimo ar šalių rašytinio susitarimo dėl prievolių įskaitymo ar skolos atleidimo (CK 6.129 straipsnis). Todėl pagalbos teikimas sodyboje, nesant šalių teisiškai įforminto susitarimo dėl skolos padengimo darbu, nepanaikina atsakovo sutartinės pareigos mokėti sulygtą nuomos mokestį pinigais.

Atsakovo atstovė pabrėžė, kad 2025 m. lapkričio 10 d. rašytiniame reikalavime ieškovai prašė grąžinti tik 3 000 Eur paskolą, o apie nuomos skolą neužsiminė, kas, atsakovo vertinimu, įrodo skolos nebuvimą. Teismas pažymi, kad ikiteisminio pranešimo turinys neriboja įpėdinių teisės teisme reikšti visus iš velionio perimtus kreditorinius reikalavimus (CK 5.1 straipsnis). Ieškovai, perėmę tėvo palikimą, tik po tam tikro laiko, išanalizavę el. bankininkystės išrašus, sutartis bei išdeklaravę buvusius nuomininkus, tiksliai nustatė tėvo kreditorinių reikalavimų apimtį. Rašytinio ikiteisminio reikalavimo formuluotė neatleidžia skolininko nuo sutartinės prievolės vykdymo ir nereiškia kreditorių teisių atsisakymo (CK 6.50 straipsnis).

Atsakovo versiją, kad nuomotojas reikalavo nuompinigius mokėti išskirtinai tik grynaisiais pinigais, visiškai paneigia paties atsakovo atliktas 2024 m. spalio 15 d. bankinis pervedimas (181 Eur). Šis pervedimas įrodo, kad šalys prireikus naudojosi el. bankininkyste. Be to, remiantis logikos ir kasdienio gyvenimo patirties taisyklėmis (CPK 185 straipsnis), neįtikėtina ir neproporcinga versija, jog atsakovas, turėdamas el. bankininkystės paskyrą, kas mėnesį būtų aukojęs virš 5 valandų kelionei visuomeniniu transportu ir ėjimu pėsčiomis į (duomenys neskelbtini) kaimą vien tam, kad paduotų 150 Eur grynaisiais pinigais.

Atsakovas teigia, kad nuomotojas A. P. reikalavo nuomą mokėti tik grynaisiais pinigais. Šią atsakovo versiją tiesiogiai paneigia pačios 2024 m. sausio 1 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos. Sutarties 4.2 punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl dviejų lygiaverčių mokėjimo būdų – mokėjimo grynaisiais pinigais arba pervedimu į nuomotojo banko sąskaitą. Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus ir tekstą. Jei nuomotojas būtų reikalavęs išskirtinai tik grynųjų pinigų, sutartyje nebūtų nurodyta banko sąskaita. Be to, pagal CK 6.579 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp fizinių asmenų turi būti sudaroma raštu. Visi rašytinės sutarties pakeitimai ar žodiniai susitarimai dėl kitokių atsiskaitymo sąlygų taip pat privalo atitikti rašytinės formos reikalavimus (CK 6.125 straipsnis, CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas nepateikė jokių rašytinių sutarties pakeitimų ar papildymų, galioja sutartyje sulygta tvarka ir 300 Eur kasmėnesinio nuomos mokesčio dydis.

Teismas atmeta atsakovo atstovės prielaidas, jog nuomotojas A. P. reikalavo grynųjų pinigų siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo. Byloje nustatyta, kad A. P. buvo oficialiai deklaravęs nuomininkų gyvenamąją vietą bute VĮ Registrų centre, deklaravo nuomos pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir be kliūčių priėmė 2024 m. spalio 15 d. atsakovo atliktą 181 Eur pervedimą į banko sąskaitą. Šie objektyvūs duomenys visiškai paneigia atsakovo versiją apie nuomotojo siekį slėpti nuomos santykius nuo valstybės institucijų. Šiame kontekste paminėtina, kad buvęs bendraatsakovis D. T. savo skolos dalį (2 309,50 Eur) pripažino gera valia ir sumokėjo ieškovams, dėl ko byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Nors kito skolininko procesinis elgesys tiesiogiai nesukuria prievolių atsakovui P. Z., tačiau solidaraus nuomininko ieškinio pripažinimas netiesiogiai patvirtina patį nuompinigių nemokėjimo faktą.

Atsakovo atstovė teigė, kad ieškovai elgėsi nesąžiningai ir ieškiniu iš pradžių reikalavo nuompinigių už 16 mėnesių laikotarpį. Atsakovas iš išnuomoto buto išsikraustė vienašališkai, neinformavęs nuomotojo raštu ir nepasirašęs patalpų perdavimo–priėmimo (grąžinimo) akto. Teisme paaiškėjus tikrajai išsikraustymo datai (2024 m. gruodžio vidurys), ieškovai operatyviai apribojo ieškinio reikalavimus už faktinį gyvenimo laikotarpį (9,5 mėn.), kas patvirtina ieškovų procesinį sąžiningumą (CPK 42 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovai neskaičiuoja nuomos mokesčio už pirmuosius du sutarties galiojimo mėnesius (2024 m. sausį ir vasarį). Tai patvirtina, kad ieškovai laikosi tėvo žodinio susitarimo leisti nuomininkams nemokėti nuomos, kol apleistame bute vyko remonto darbai ir jie gyveno hostelyje. Ši aplinkybė atskleidžia ieškovų pozicijos objektyvumą ir paneigia atsakovo teiginius apie ieškovų siekį piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai pasipelnyti po tėvo mirties.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas P. Z. nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių nuompinigių sumokėjimą už 9,5 mėnesio laikotarpį (išskyrus dalinį 90,50 Eur įskaitymą), ieškovų reikalavimas dėl nuompinigių skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovams iš atsakovo P. Z. 1 334,50 Eur nuompinigių skolą (CPK 178 straipsnis, CK 6.576 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl ieškovams iš atsakovo priteisiama 2 334,50 Eur (1 000 Eur paskola + 1 334,50 Eur nuompinigių) suma.

Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kiti byloje šalių nurodyti argumentai teisinio rezultato neįtakoja, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 334,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (iš ieškovų reikalautos 5 309,50 Eur sumos tenkinama 2 334,50 Eur suma: 1 000 Eur paskola + 1 334,50 Eur nuompinigiai), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovų reikalavimai patenkinti 43,97 procentų dalimi, o atmestų reikalavimų dalis sudaro 56,03 procento.

Byloje nustatyta, kad visas ieškovų pusės bylinėjimosi išlaidas (atstovavimo išlaidas bei žyminį mokestį) faktiškai patyrė ir sumokėjo tik ieškovas V. P. Įskaičiavus buvusio bendraatsakovio D. T. gera valia ieškovams padengtą bylinėjimosi išlaidų dalį (242,48 Eur atstovavimo išlaidų bei 52,13 Eur žyminio mokesčio), ieškovo V. P. faktiškai patirtos ir neatlygintos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 202,39 Eur (1 082,52 Eur atstovavimo išlaidų ir 119,87 Eur žyminio mokesčio). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (43,97 proc.), ieškovui V. P. iš atsakovo P. Z. priteistina 528,69 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kitiems ieškovams (R. P. ir E. M.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteisiamas, kadangi jie patys išlaidų nepatyrė.

Atsakovas P. Z. pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 1 815 Eur atstovavimo išlaidas gindamasis nuo trijų ieškovų pareikšto ieškinio. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį (56,03 proc.), atsakovas įgyja teisę į 1 016,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškovai procese veikė kaip bendraieškoviai (CPK 43 straipsnis), ši atsakovo patirtų išlaidų suma priteisiama iš visų trijų ieškovų lygiomis dalimis – po 338,98 Eur iš kiekvieno ieškovo (1 016,94 Eur / 3). Atlikus priešpriešinių bylinėjimosi išlaidų reikalavimų įskaitymą tarp ieškovo V. P. ir atsakovo P. Z. (528,69 Eur – 338,98 Eur), galutinai ieškovui V. P. iš atsakovo P. Z. priteisiama 189,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš kitų dviejų ieškovių – R. P. ir E. M. – atsakovui P. Z. priteisiama po 338,98 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos.

Teismo turėtos išlaidos (21 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, paskirstomos tarp šalių proporcingai (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo P. Z. valstybės naudai priteisiama 9,23 Eur (43,97 proc. nuo 21 Eur) pašto išlaidų. Kadangi atsakovui tenkanti priteisti suma viršija minimalią valstybei priteistiną 8 Eur ribą, ši suma priteisiama iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovams tenkanti pašto išlaidų dalis sudaro 11,77 Eur (56,03 proc. nuo 21 Eur). Dalijant šią sumą trims bendraieškovams lygiomis dalimis, kiekvienam iš ieškovų (V. P., R. P. ir E. M.) tenkanti pašto išlaidų dalis sudaro po 3,92 Eur (11,77 Eur / 3). Kadangi kiekvienam iš ieškovų tenkanti priteisti pašto išlaidų suma (3,92 Eur) nepasiekia nustatytos minimalios 8 Eur ribos, iš ieškovų pašto išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 334,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir 50 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 334,50 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 189,71 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 338,98 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 338,98 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,23 Eur (devynis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 2222.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.