Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-09-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-36004-1040/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-09-29
Bylos Nr.
e2YT-36004-1040/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23274-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybė
Kategorijos
  • 3.4.5.15.3Bylų dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjimas
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-36004-1040/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23274-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.15.3; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl garažo pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn metalinį garažą, kurio LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantį šalia (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Metalinis garažas, Garažas).

Pareiškime nurodė, kad Metalinis garažas buvo įtrauktas į apskaitą 2024 m. lapkričio 25 d. surašant Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą. Buvo kviesti atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į Garažą seniūnijos, kurios teritorijoje yra Garažas, informaciniame stende ir nacionaliniame laikraštyje. Garažas yra nesuformuotame žemės sklype. Pareiškėja nesikreipė į valstybės įmonę „Turto bankas“ su prašymu suorganizuoti Garažo apžiūros dėl apskaitos akto surašymo, kadangi metaliniai garažai nėra nekilnojamieji daiktai, tai laikini statiniai ir VĮ Turto bankas neįgaliotas spręsti klausimų, susijusių su metaliniais garažais. Vilniaus miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti Garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Siekiant nustatyti Garažo savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į Garažą, išsiaiškinti. Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus duomenimis į skelbimus niekas neatsiliepė. Turtinių teisių į Garažą iki šiol niekas nepareiškė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Garažas neturi savininko, todėl laikytinas bešeimininkiu daiktu ir perduotinas savivaldybei.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

Pagal CPK 534 straipsnį pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn metalinį garažą, kurio LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantį šalia (duomenys neskelbtini). Pareiškimas dėl šio garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu teismui pateiktas 2026 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kai 2024 m. lapkričio 25 d. pareiškėja minėtą nekilnojamąjį turtą įsitraukė į savo apskaitą, todėl pareiškėja įvykdė CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą. Vadovaujantis Taisyklių 3.2 punktu pareiškėja yra tinkamas subjektas pareiškimui dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu paduoti (CPK 534 straipsnis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 25 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-16/24(2.14.1.55E-NTS), kuriuo į apskaitą buvo įtrauktas apie 18 kv. m. metalinis garažas prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

Iš statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėtos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros. Fotonuotraukos patvirtina, kad ant garažo durų buvo skelbiama informacija apie pradėtą jo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, taip pat Vilkpėdės seniūnijos informaciniame stende buvo pakabintas skelbimas. Taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes aiškiai identifikuoti, kokio objekto savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šį objektą, ieškoma.

Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2024 m. lapkričio 26 d. skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – garažą, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą nuoroda:

(duomenys neskelbtini).

Be to, informacija apie pradėtą Garažo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į statinį, buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ 2024 m. gruodžio 27 d. – 2025 m. sausio 1 d.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja visais galimais būdais stengėsi nustatyti ir informuoti metalinio garažo savininką, kad jis pasirūpintų savo turtu, tačiau šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo metalinio garažo įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Per šį laikotarpį metalinio garažo savininkas neatsirado, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jeigu metalinis garažas, kuris neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebus pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Metalinis garažas ir toliau nebūtų prižiūrimas, tvarkingas, keltų grėsmę gyventojams ar jų turtui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis), todėl apie 18 kv. m. metalinis garažas, esantis prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės 578 (duomenys neskelbtini)), pripažintinas bešeimininkiu daiktu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).

Asmenys, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi nėra žinomi, todėl sprendimas skelbiamas viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti metalinį garažą, esantį prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), bešeimininkiu daiktu ir perduoti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, nuosavybėn.,

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. rugsėjo 29 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-36004-1040/2026, kuriuo tenkintas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas dėl metalinio garažo, esančio prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Asmenys, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi nėra žinomi, todėl sprendimas yra skelbiamas viešo paskelbimo būdu. Sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (0 5) 262 5548“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Vaišvilienė