- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-08
- Bylos Nr.
- 2YT-26093-1040/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15226-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- " Turto bankas ", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. prašo atnaujinti D. J. terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelio B. P. mirties. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja nepilnamečio sūnaus D. J. vardu kreipėsi į Vilniaus miesto 42-ojo biuro notarę dėl palikimo priėmimo po močiutės N. P. mirties (mirė: (duomenys neskelbtini)). Kreipusis dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, kad N. P. po sutuoktinio B. P. mirties (duomenys neskelbtini), su kuriuo sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini) nėra priėmusi palikimo. N. P. su B. P. turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). D. J. tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Daugiau vaikų V. P. neturėjo. Pareiškėja teigia, kad D. J. terminą palikimui priimti po savo senelio B. P. mirties (duomenys neskelbtini) praleido dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių, nes jis dar buvo negimęs ir tik kreipusis pas notarą dėl palikimo priėmimo po močiutės N. P. mirties, paaiškėjo, kad N. P. po sutuoktinio B. P. mirties nėra priėmusi palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime iš esmės jam neprieštaravo, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jiems nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prašymas neprieštarauja D. J. interesams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams N. P. ir B. P. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). B. P. mirė (duomenys neskelbtini). N. P. nepriėmė palikimo po savo sutuoktinio mirties, ji pati mirė (duomenys neskelbtini). V. P. vienintelis N. P. ir B. P. sūnus mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas V. P..
Pareiškėja nepilnamečio sūnaus D. J. vardu kreipėsi į Vilniaus miesto 42-ojo biuro notarę dėl palikimo priėmimo po močiutės N. P. mirties (mirė: (duomenys neskelbtini)). Kreipusis dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, kad N. P. po sutuoktinio B. P. mirties (duomenys neskelbtini), su kuriuo sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini), nėra priėmusi palikimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po palikėjo B. P. mirties palikimo niekas nepriėmė. D. J. yra jo vaikaitis.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, teismas gali jį pratęsti, jei pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi būti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006). Esminę reikšmę, pagal teismų praktiką, turi pareiškėjų veiksmai ar neveikimas 3 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo būti atlikti veiksmai.
Nagrinėjamu atveju N. P. po savo sutuoktinio B. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė, ji pati mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po palikėjo B. P. mirties palikimo niekas nepriėmė. Po N. P. mirties dėl palikimo priėmimo po močiutės N. P. mirties į notarę kreipėsi nepilnametis jos vaikaitis D. J..
CK 5.58 straipsnyje yra nustatyta, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (šio kodekso 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams (1 dalis). Šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos (2 dalis).
Taigi D. J. įgyvendinti savo įpėdinio teises po palikėjos B. P. mirties (duomenys neskelbtini) įgijo po N. P. mirties (duomenys neskelbtini). Anksčiau D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), šių teisių įgyvendinti negalėjo, nes B. P. mirties metu dar nebuvo gimęs, o vėliau nežinojo apie įpėdinio pagal įstatymą N. P. ir savo tėvo V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), nepriimtą palikimą per įstatymo nustatytą terminą.
Aukščiau minėtų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog nepilnamečio pareiškėjo atstovė, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, savo nepilnamečio vaiko vardu elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl to, kad palikimo atsiradimo metu dar nebuvo gimęs, o apie nerealizuotas paveldėtojų teises į palikimą sužinojo tik po paskutinės paveldėtojos mirties, todėl laikytina, kad D. J. praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo senelio B. P. mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjui 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po B. P. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškimą.
Atnaujinti D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, nustatant jam trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Laikyti naujo termino eigos pradžia nutarties įsiteisėjimo dieną.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.