- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-14
- Bylos Nr.
- e2YT-26422-1040/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15502-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., R. M., K. M., VĮ Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – I. M., R. M., K. M., akcinė bendrovė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. (duomenys neskelbtini) mirusio I. A. palikimui priimti. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas I. A. (gimimo data – (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad kai mirė tėvas jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, palikimo priimti jis negalėjo, motina palikimo nepriėmė, nes ten gyveno tėvo sesuo, tačiau oficialiai ar raštiškai palikimo jo vardu nėra atsisakiusi. Palikimo nepriėmė bei dokumentų nesusitvarkė ir tėvo sesuo, kuri yra mirusi. Pareiškėjas tik dabar sužinojo apie palikimą, kai atsirado pirkėjai, kurie nori tą butą nupirkti. Pareiškėjas teigia, kad nurodytos aplinkybės, kurių faktiškai jis negalėjo įtakoti, ir lėmė tai, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Mano, kad jo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jam nedalyvaujant.
Kitų atsiliepimų teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. A. (gimimo data – (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis jo šeiminė padėtis – nevedęs. Jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/306993. Registrų centro 2026 m. gegužės 12 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po palikėjo I. A. mirties palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjas A. M. yra jo sūnus.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, teismas gali jį pratęsti, jei pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi būti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006). Esminę reikšmę, pagal teismų praktiką, turi pareiškėjų veiksmai ar neveikimas 3 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo būti atlikti veiksmai.
Kaip nustatyta šioje byloje, pareiškėjas A. M. yra palikėjo I. M. pirmos eilės įpėdinis (vaikas) (CK 5.11 straipsnis). Kaip minėta, I. A. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog kas nors būtų priėmęs palikėjo palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties paduoti. Pareiškėjui palikimo atsiradimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, dėl to, akivaizdu, kad jis pats savarankiškai palikimo priimti negalėjo, jo motina tokių veiksmų nesiėmė, tačiau palikimo jo vardu neatsisakė. Pareiškėjas nurodė, kad apie palikimą sužinojo tik dabar, kai jį susirado galimi buto pirkėjai, kurie siekia įsigyti paveldimą turtą. Duomenų leidžiančių manyti kitaip, byloje nepateikta. Pareiškėjas sužinoję, kad po tėvo mirties dėl paveldėtino turto reikia atlikti tam tikrus teisės aktuose numatytus veiksmus kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Aukščiau minėtų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas, sužinoję apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl to, kad paveldėjimo teisė jam atsirado būnant mažamečiu ir apie paveldimą turtą jis nežinojo, todėl laikytina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjui 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po I. A. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, nustatant pareiškėjui trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Laikyti naujo termino eigos pradžia nutarties įsiteisėjimo dieną.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.