Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-08 · Civilinė byla Nr. e2A-2590-1070/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-08
Bylos Nr.
e2A-2590-1070/2026
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00112-2025-5
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Svetlana Panina, Rūta Kazlauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas
IEŠ1
Atsakovas
sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2590-1070/2026 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00112-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.5; 1.2.2.4.13; 1.2.2.4.15; 1.2.4.6; 1.2.10.5; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. spalio 8 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Kazlauskienės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IEŠ1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IEŠ1 ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas IEŠ1 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovės sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) 452,69 Eur dydžio išeitinę išmoką, netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant po 452,69 Eur už kiekvieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė savo procesiniuose dokumentuose, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo išrinktas Bendrijos valdybos (toliau – ir Valdyba) pirmininku, su juo buvo sudaryta darbo sutartis. 2022 m. gegužės 14 d. ieškovas kartu su kitais Valdybos nariais buvo perrinkti naujai kadencijai. 2024 m. birželio 8 d. vykusiame visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo pareikštas nepasitikėjimas Valdyba. 2024 m. liepos 13 d. įvyko visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, apie kurį ieškovas nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu ieškovas gavo pranešimą iš Bendrijos revizijos komisijos (toliau – ir Revizijos komisija) pirmininko apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini)ieškovo darbo sutartis su Bendrija bus nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 104 straipsnio 2 dalies pagrindu, išmokant jam darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau nemokant išeitinės išmokos, nes ieškovas neparengė Valdybos ataskaitos už 2023 m. Ieškovo vertinimu, jis buvo atleistas juridinių asmenų registre įregistruoto 2024 m. liepos 13 d. visuotinių narių susirinkimo protokolo pagrindu, nors nei vienu susirinkimo darbotvarkės klausimu nebuvo įtrauktas darbo sutarties su ieškovu nutraukimo klausimas ir išeitinės išmokos (ne)mokėjimo klausimas. Protokole, be klausimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) asfaltavimu ir tam skirtomis lėšomis, nenurodomi kiti galbūt kalti ieškovo veiksmai ar jo kaip Valdybos pirmininko pareigų pažeidimai. Ieškovo įsitikinimu, jis buvo atšauktas iš pareigų nesant jo kaltės, todėl nutraukiant darbo sutartį, jam turėjo būti sumokėta vieno mėnesio dydžio išeitinė išmoka. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą ir Bendrijos įstatus, bendrijos veiklos ataskaitos parengimas yra ne Valdybos pirmininko asmeninė, bet Valdybos kaip kolegialaus valdymo organo kompetencija. Valdybos pirmininko pareigos yra Valdybos darbo koordinavimas ir posėdžių organizavimas. Be to, Valdybos ataskaita buvo parengta ir pristatyta ieškovo žodžiu 2024 m. birželio 8 d. visuotiniame Bendrijos narių susirinkime, tai buvo pažymėta šio susirinkimo protokole. Rašytinė ataskaita taip pat buvo perduota nutraukiant darbo sutartį. Visuotinis narių susirinkimas, atšaukdamas ieškovą iš pareigų, nenurodė kaltų jo veiksmų, todėl ieškovui turėjo būti sumokėta 452,69 Eur išeitinė išmoka. Atsakovė, įrodinėdama ieškovo pažeidimus, turėjo atsižvelgti į DK nuostatas ir terminus pažeidimams nustatyti. Darbo pareigų pažeidimai turi būti konkretūs, įrodyti ir šiurkštūs, kad atleidimas iš pareigų nebūtų neproporcingai griežta priemonė. Visi atsakovės nurodyti kaltinimai ieškovui yra susiję ne su jo, o su Valdybos kaip kolegialaus organo veikla. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu darbo sutarties nutraukimo dieną, neišmokėjo išeitinės išmokos, todėl privalo sumokėti ir netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ savo procesiniuose dokumentuose prašė atmesti ieškovo reikalavimus. Nurodė, kad pagrindiniai kaltinimai ieškovui buvo užfiksuoti 2024 m. liepos 13 d. susirinkime: Valdybos pirmininkas nepateikė Valdybos ataskaitos už 2023 m. rašytine forma, o ankstesniame susirinkime tik dėstė savo su Valdyba nesuderintas mintis. Nei Valdyba, nei jos pirmininkas nepateikė TRE1 atsakymų į jos teikiamus prašymus mokesčių skaičiavimo tvarkos ir kitais Valdybos veiklos klausimais. Valdyba neįgyvendino numatytų darbų (neįrengė skelbimų lentos, nepatalpino elektroninėje erdvėje metinio Bendrijos susirinkimo protokolo, neskelbė kitos aktualios informacijos, neperdavė į Bendrijos būstinę 2022, 2023 m. visuotinių narių susirinkimų protokolų, 2023 m. neišasfaltavo kelių). 2024 m. birželio 8 d. buvo konstatuoti šie Valdybos veiklos trūkumai: slėpė informaciją ir nepateikė dokumentų už 2023 m.; bandė neteisėtai paimti iš Bendrijos būstinės visus dokumentus, rengti balsavimus, viršijančius Valdybos įgaliojimus; švaistė Bendrijos pinigus teisininko paslaugoms dėl asmeninio ginčo su Revizijos komisijos pirmininku; po 2023 m. birželio 17 d. Bendrijos narių susirinkimo nerengė Valdybos posėdžių; Bendrijos narių susirinkimą sušaukė 2024 m. gegužės 18 d., nors jis turėjo būti šaukiamas iki 2024 m. balandžio 30 d.; neperdavė informacijos valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui apie Valdybos sudėties pasikeitimus; 2022 m. gegužės 14 d. ir 2023 m. birželio 17 d. visuotinių susirinkimų protokoluose padarė klaidas; nepateikė Valdybos ataskaitos ir už 2019-2021 m. Rašytinę ataskaitą už 2023 m. ieškovas pateikė tik 2024 m. rugpjūčio 22 d., nors pagal Valdybos darbo reglamento 6.1. punktą, ją turėjo pateikti nariams susipažinti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki Bendrijos narių susirinkimo. Pagal Valdybos darbo reglamento 6.2. punktą, ataskaita, Bendrijos veiklos planai einamiesiems metams ir pajamų bei išlaidų sąmata turėjo būti pateikti Bendrijos narių susirinkimui pritarti, bet tai nebuvo padaryta. 2024 m. valdybos posėdžiuose nebuvo balsuota ir spręsta dėl 2023 m. Valdybos ataskaitos. Be to, Valdyba neperdavė savivaldybei kelių ir apšvietimo pagal 2023 m. protokolą. Iki visuotinio narių susirinkimo Valdyba, vadovaujama pirmininko, privalėjo parengti rašytinę Valdybos ataskaitą ir padaryti ją prieinamą Bendrijos nariams. Nei ieškovo žodinėje, nei rašytinėje ataskaitoje nebuvo pateikta Bendrijos veiklos per 2023 finansinius metus apžvalga, svarbiausi įvykiai Bendrijoje, veiklos planai ir prognozės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 17 d. sprendimu atmetė ieškovo IEŠ1 ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo išrinktas Bendrijos Valdybos pirmininku, buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) terminuota darbo sutartis (toliau – ir Darbo sutartis), kurios 7 punkte šalys susitarė dėl Valdybos nario ir Valdybos pirmininko pareigų vykdymo. 2022 m. gegužės 14 d. Bendrijos pakartotiniame neeiliniame visuotiniame ataskaitiniame susirinkime ieškovas buvo perrinktas Valdybos pirmininku naujai kadencijai. 2024 m. birželio 8 d. Bendrijos narių pakartotiniame visuotiniame susirinkime buvo nutarta netvirtinti Valdybos ataskaitos už 2023 m. (susirinkimo 2 klausimo protokolinis nutarimas), pritarti Revizijos komisijos ataskaitoje patikslintoms rekomendacijoms, tarp jų – rekomendacijai atstatydinti Bendrijos valdybą ir skelbti rinkiminį susirinkimą (susirinkimo 4 klausimo protokolinis nutarimas). 2024 m. liepos 13 d. Bendrijos narių pakartotiniame visuotiniame rinkiminiame susirinkime nutarta patvirtinti Valdybos atstatydinimą, kuriam buvo pritarta 2024 m. birželio 8 d. Bendrijos narių susirinkime, pagal Revizijos komisijos patikrinimo ataskaitos už 2023 m. pateiktas rekomendacijas; nutraukti Darbo sutartį su Valdybos pirmininku (susirinkimo 2 klausimo protokolinis nutarimas). Pakartotiniame susirinkime svarstant Valdybos pirmininko ataskaitą infrastruktūros gerinimo darbams už 2023 m. ir numatomus darbus 2024 m., Revizijos komisijos pirmininkui PIR1 pasiūlius nutraukti Darbo sutartį su Valdybos pirmininku IEŠ1 pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, nemokant išeitinės kompensacijos, buvo nutarta nutraukti Darbo sutartį minėtomis sąlygomis (susirinkimo 8 klausimo protokolinis nutarimas).

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini)atsakovės įsakymu Nr. 001 dėl atleidimo iš darbo ieškovas buvo atleistas iš Valdybos pirmininko pareigų nuo (duomenys neskelbtini) pagal DK 104 straipsnio 2 dalį (atšaukus juridinio asmens vadovą, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai). Priede prie darbo sutarties Nr. 001 nurodyta, kad Darbo sutartis pasibaigė (duomenys neskelbtini) pagal 2024 m. birželio 8 d. ir 2024 m. liepos 13 d. Bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolus, nepateikus Valdybos metinės ataskaitos už 2023 m. pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas, be išeitinės išmokos. Ieškovas gavo šį dokumentą 2024 m. rugpjūčio 22 d.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo kaltų veiksmų klausimas spręstinas DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste, nenagrinėjant šių veiksmų kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, sudarančio atskirą darbo santykių pasibaigimo pagrindą. Byloje turi būti vertinama tai, kaip vadovas vykdė savo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje, ar jis buvo lojalus bei sąžiningas priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas. Kompetentingas Bendrijos organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą valdymo organo vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti pagal DK nuostatas. Todėl teismas sprendė, kad vertinant ieškovo kaltės klausimą, atsakovė neturi pareigos įrodyti ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 8 d. Bendrijos susirinkimo protokolo pagrindu nustatė, kad svarstant susirinkimo darbotvarkės 4 klausimą, buvo nurodyti Valdybos veikos trūkumai, jog per 2023 m. Valdyba: 1) neįrengė skelbimų lentos; 2) neįsiklausė į prašymą elektroninėje erdvėje patalpinti metinį Bendrijos susirinkimo protokolą ir skelbti kitą aktualią informaciją; 3) neperdavė į Bendrijos būstinę 2022 ir 2023 metų Bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolų, kad sodininkai galėtų su jais susipažinti; 4) neišasfaltavo Bendrijos kelių 2023 m., tik juos pastiprino; 5) slėpė informaciją, nepateikė dokumentų už 2023 m., Valdybos posėdžių protokolų, visuotinių narių susirinkimų protokolų, neleido patikrinti elektroninio pašto laiškų, nėra galimybės nustatyti, kada ir ar buvo kreiptasi į savivaldybę dėl kelių perdavimo; 6) bandė neteisėtai paimti iš Bendrijos būstinės visus dokumentus, rengė balsavimus, viršijančius Valdybos įgaliojimus dėl dokumentų paėmimo iš Bendrijos būstinės ir būstinės adreso keitimo, grasino teisininkais ir antstoliais; 7) nors Valdyba buvo įgaliota kreiptis į teisininkus tik skolų išieškojimo klausimais, Valdybos pirmininkas kreipėsi į teisininką ir bandė švaistyti pinigus advokatui ginčams su Revizijos komisijos pirmininku ir valdybos nariu NAR1 dėl Bendrijos dokumentų saugojimo; 8) po 2023 m. birželio 17 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo Valdybos posėdžių pirmininkas vienašališkai priėmė sprendimus; 9) neorganizavo Bendrijos narių visuotinių susirinkimų pagal Bendrijos įstatų 36.6 punktą; 10) pirmininkas neperdavė 2022 ir 2023 m. visuotinių narių susirinkimų protokolų į Bendrijos būstinę, tai apsunkino patikrinimą ir darė negalimą tolesnį Bendrijos darbą; tik po Revizijos komisijos pirmininko raginimų 2024 m. gegužės 22 d. išsiuntė Valdybai ir Revizijos komisijos pirmininkui 2022 ir 2023 m. protokolų kopijas su parašais; 11) Valdybos nariai nesutampa su informacija Registrų centre (naujame Registrų centro išraše Valdyboje įrašyta NAR2, o apie NAR3 išrinkimą į valdybą nėra informacijos), NAR3 pavardės nėra ir 2022 m. gegužės 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokole; 12) 2023 m. birželio 17 d. visuotinio Bendrijos susirinkimo protokolo 8.2 punkte neteisingai įrašytas 182 Eur mokestis infrastruktūros darbams, nors buvo pasiūlyta palikti senąją tvarką pridedant vieną eurą infrastruktūros darbams, t. y. mokėti nariui 181 Eur; 13) 2022 m. gegužės 14 d. ir 2023 m. birželio 17 d. visuotinių susirinkimų protokoluose padarytos klaidos. Vieną jų pirmininkas ištaisė 2024 m. birželio 5 d.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pasisakydamas dėl 2024 m. birželio 8 d. Bendrijos susirinkimo protokole 4 darbotvarkės klausimu nurodytų aplinkybių, konstatavo, jog nenustatė, kad ieškovas pažeidė teisės aktuose nustatytas pareigas ar neįvykdė Bendrijos susirinkimo sprendimų dėl skelbimų lentos, informacinės platformos ir informacijos viešinimo; kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nevykdė pareigos atsakyti į Bendrijos narių pareiškimus, prašymus ir skundus. Teismas vertino Valdybos posėdžių neorganizavimą Reglamento nustatyta tvarka formaliu Valdybos pirmininko pareigų pažeidimu. Pasak teismo, nenustatyta ieškovo pareigų pažeidimo šiam vykdant Valdybos pirmininko pareigas asfaltavimo procese; nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas sąmoningai nevykdė ar vilkino Bendrijos susirinkimo sprendimo perduoti kelius savivaldybei; nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, priimdamas sprendimą dėl asfaltavimo darbų atlikimo, veikė vienasmeniškai ir viršijo savo įgaliojimus, kad Bendrijos skola už atliktus asfaltavimo darbus būtų ieškovo neteisėtų veiksmų padarinys; nėra pagrindo protokole padaryto neteisingo įrašo laikyti ieškovo kaltu veiksmu, nes nėra įrodymų, kad neteisingo infrastuktūros mokesčio įrašymas į susirinkimo protokolą buvo sąmoningas tyčinis ieškovo veiksmas, o ne techninė klaida.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat nurodė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad Valdybos pirmininko pareigos yra tik Valdybos darbo koordinavimas ir posėdžių organizavimas, kad dėl Valdybos veiklos trūkumų negali būti konstatuota ieškovo kaltė. Pasak teismo, nepaisant to, kad Bendrijos valdymo organas buvo kolegialus, tai nereiškia, kad Valdybos pirmininkas, kuris taip pat yra Valdybos narys, nėra atsakingas už Valdybos veiklą, šios veiklos tinkamą organizavimą, Valdybos darbo organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas yra Bendrijos (juridinio asmens) vadovas, su kuriuo yra sudaryta Darbo sutartis ir Bendrija moka jam atlyginimą bei kitas su tuo susijusias išmokas, todėl apie jo kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme, visų pirma, turi būti sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus bei sąžiningas, priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas. Vien tai, kad Bendrijos valdybos įstatuose nėra atskirai numatyta Valdybos pirmininko kompetencija, nereiškia, kad dėl ieškovo kaltų veiksmų DK 104 straipsnio prasme negali būti sprendžiama Bendrijos susirinkimui vertinant Valdybos veiklą.

Pirmosios instancijos teismo teigimu, sprendžiant ieškovo kaltės klausimą, reikšminga tai, kad Valdybos vadovas yra atsakingas už visos Bendrijos kasdienės veiklos organizavimą, nes jį su Bendrija sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik Bendrijos interesais, vengti privačių ir bendrijos interesų konflikto, o Bendrija ir jos nariai turi teisę reikalauti iš Valdybos pirmininko, kad šis veiktų jos interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai.

Teismo vertinimu, sprendžiant, ar vadovas atleistas dėl jo kaltės, turi būti nustatoma ir tiriama ne kaltė civilinės atsakomybės aspektu, o vertinama, ar vadovas neprarado Bendrijos narių susirinkimo pasitikėjimo. Nustačius, kad vadovas atšauktas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, būtina įvertini pasitikėjimo praradimo priežastį. Nustatant vadovo kaltę kaip atšaukimo ir darbo sutarties pasibaigimo sąlygą turi būti atsižvelgiama į specifinį Bendrijos ir Valdybos pirmininko teisinį santykį, pagrįstą fiduciarinėmis pareigomis. Šiuo atveju užtenka nustatyti, kad vadovas netinkamai vykdė fiduciarines pareigas, nebuvo rūpestingas, atidus, nesilaikė bendrų protingumo ir sąžiningumo principų, kad buvo kitos pagrįstos priežastys, lėmusios nepasitikėjimą vadovu, įskaitant prastus veikos rezultatus, nekompetenciją ir kt.

Teismas nurodė, kad Sodininkų bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų normos imperatyviai nustato Bendrijos valdymo organo pareigą ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio bendrijos narių susirinkimo parengti bendrijos veikos ataskaitą. Byloje nėra įrodymų, kad Bendrijos veikos ataskaita per įstatyme bei Bendrijos įstatuose nustatytą terminą buvo parengta raštu. 2024 m. birželio 8 d. Bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo 2 punkto pagrindu teismas nustatė, kad ieškovas pristatė žodžiu Valdybos ataskaitą už 2023 m., susirinkimo pirmininkei paprašius ir nurodžius, jog ataskaita turi būti pridėta prie susirinkimo protokolo, ieškovas atsakė, kad neturi tokios ataskaitos, o susirinkimas nutarė netvirtinti Bendrijos veiklos ataskaitos. Valdybos ataskaitos už 2023 m. pranešėju buvo ieškovas IEŠ1.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrijos veiklos ataskaitos pristatymas žodžiu nebuvo tinkamas Sodininkų bendrijų įstatyme, Bendrijos įstatuose bendrijos valdymo organui nustatytos imperatyvios pareigos įgyvendinimas. Negavus įstatyme nustatytu terminu Bendrijos veikos ataskaitos, ribojama bendrijos narių teisė žinoti esminę informaciją apie svarbiausius įvykius Bendrijoje einamaisiais finansiniais metais iki eilinio narių susirinkimo, Bendrijos veiklos planus ir prognozes, Bendrijos narių teisė vertinti jų išrinkto Bendrijos valdymo organo (Valdybos) veiklą. Nežinant ataskaitos turinio ribojama bendrijos narių teisė susirinkime svarstyti ir spręsti kitus aktualius susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Dėl nurodytų priežasčių šio dokumento svarba Bendrijos veikloje yra ypač reikšminga. Iš 2024 m. birželio 8 d. susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo netenkino ieškovo pristatymas. Teismo vertinimu, susirinkimo sprendimas netvirtinti ataskaitos ir faktinė situacija reiškė, kad Bendrijos veiklos ataskaita nebuvo parengta.

Pasak teismo, nėra pagrindo tvirtinti, kad Valdybos pirmininkas nėra asmeniškai atsakingas už Bendrijos veiklos ataskaitos parengimą, nes tai yra Valdybos kompetencija. Bendrijos valdybos darbo reglamento 4.14 ir 6.1. punktuose apibrėžta Bendrijos veikos ataskaitos rengimo, susipažinimo su ja ir pateikimo Bendrijos susirinkimui tvarka. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad Valdyba svarstė Bendrijos veiklos ataskaitą už 2023 metus, ieškovas neteigė, kad minėtą ataskaitą buvo pavedęs raštu parengti kitam Valdybos nariui, o iš 2024 m. birželio 8 d. protokolo matyti, kad pats ieškovas nurodė, jog dėl didelio savo asmeninio užimtumo neparengė šios ataskaitos. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas, privalėdamas organizuoti Valdybos darbą taip, kad Bendrijos veikos ataskaita būtų tinkamai parengta, nustatytu terminu pateikta Bendrijos narių susipažinimui jos būstinėje ir pateikta Bendrijos narių susirinkimui, neįgyvendino šios pareigos. Ieškovo argumentai dėl anksčiau susiklosčiusios praktikos pristatyti Bendrijos veiklos ataskaitą žodžiu, nepatvirtino, kad tokia praktika atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad tokia Sodininkų bendrijų įstatymui, Bendrijos įstatams, Valdybos reglamentui prieštaraujanti praktika buvo sukurta ieškovo vadovavimo Valdybai metu, nes būtent jis nuo 2014 m. buvo Valdybos pirmininku.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 m. birželio 8 d. susirinkime patvirtinta Revizijos komisijos ataskaita už 2023 m., kurioje, be kita ko, buvo padarytos išvados, kad Valdyba neįgyvendino nei vieno iš darbų, kuriuos buvo įpareigota padaryti praėjusių metų Bendrijos visuotiniame susirinkime, taip pat pritarta kitiems Revizijos komisijos ataskaitoje įvardytiems Valdybos ir jos pirmininko veiklos trūkumams. Dėl Revizijos komisijos ataskaitoje nustatytų Valdybos veiklos trūkumų Bendrijos visuotinis pakartotinis susirinkimas nutarė pritarti Revizijos komisijos ataskaitoje patikslintoms rekomendacijoms atstatydinti Valdybą ir skelbti rinkiminį susirinkimą.

Teismas, įvertinęs 2023 m. birželio 17 d. Bendrijos susirinkimo protokolą, nustatė, kad susirinkimas pritarė Revizijos komisijos pastaboms dėl Bendrijos dokumentacijos saugojimo Bendrijos būstinėje, informacijos Bendrijos nariams prieinamumo, Bendrijos turto informacijos atnaujinimo ir informacinės platformos sukūrimo. Pasak teismo, ieškovo argumentai, jog jis būdamas Valdybos pirmininku siekė saugoti asmens duomenis, kad galėtų įgyvendinti Bendrųjų duomenų apsaugos reglamento keliamus reikalavimus, dėl to dalį dokumentų laikė pas save, nepateisina Bendrijos visuotiniame susirinkime priimto sprendimo nevykdymo. Teismo vertinimu, šie ieškovo argumentai nepagrįsti objektyviais duomenimis dėl tokios būtinybės buvimo. 2024 m. rugpjūčio 22 d. dokumentų perdavimo priėmimo akte Nr. 3 ieškovas nurodė, kad už dokumentų saugojimą atsakingas Valdybos narys NAR1. Teismas nustatė, kad visi Bendrijos dokumentai nebuvo saugomi jos būstinėje, tokiu būdu būtent ieškovas nevykdė 2023 m. birželio 17 d. Bendrijos susirinkimo nutarimo.

Teismas nurodė, kad 2024 m. birželio 8 d. Bendrijos susirinkime Revizijos komisijos pirmininkas informavo susirinkimą, jog Valdyba slepia informaciją, nepateikia Revizijos komisijai dokumentų už 2023 m., valdybos posėdžių, visuotinių narių susirinkimų protokolų, neleidžia patikrinti elektroninio pašto laiškų. Valdybos pirmininkas neperdavė 2022 ir 2023 m. visuotinių narių susirinkimų protokolų į Bendrijos būstinę, 2024 m. gegužės 22 d. išsiuntė Valdybai ir Revizijos komisijos pirmininkui 2022 ir 2023 m. visuotinių narių susirinkimų protokolų kopijas su parašais. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog teisme buvo nagrinėjamas privatus ginčas tarp jo ir NAR1, sprendė, kad tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neperdavė Bendrijos dokumentų į Bendrijos būstinę dėl asmeninių konfliktų su Valdybos nariu NAR1, kurio adresu registruota Bendrijos buveinė. Ieškovas pateikė minėtus Bendrijos susirinkimų protokolus Revizijos komisijos primininkui tik po šio raginimų 2024 m. gegužės 22 d., dėl to buvo labai apsunkintas Revizijos komisijos patikrinimas. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, priėjo išvadą, kad ieškovas sąmoningai dėl asmeninių subjektyvių priežasčių nevykdė Bendrijos susirinkimo sprendimo dėl dokumentų saugojimo būstinėje ir neužtikrino Bendrijos įstatų 59 punkte, Reglamento 3.13 punkte nustatytos pareigos užtikrinti, kad Revizijos komisijai būtų pateikti visi patikrinimui reikalingi Bendrijos dokumentai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Bendrijos įstatų 53.8 punktą ir Reglamentą Valdybai turi pareigą pateikti Juridinių asmenų registrui Bendrijos dokumentus ir duomenis. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad po 2022 m. pasikeitus Valdybos sudėčiai šie duomenys Juridinių asmenų registre nebuvo tinkamai atnaujinti: registre buvo nurodyta valdybos nare NAR2, kuri dar 2017 m. pateikė prašymą nebūti Valdybos nare, o į Valdybos sudėtį nebuvo įrašytas NAR3, išrinktas Valdybos nariu 2022 m. Pasak teismo, ieškovo paaiškinimai dėl šių aplinkybių buvo nenuoseklūs, jo atsakymai Bendrijos susirinkime patvirtino, kad jis žinojo apie duomenų neįregistravimą. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, priėjo išvadą, kad ieškovas kaip Valdybos pirmininkas neužtikrino tinkamo Valdybai nustatytos pareigos įvykdymo ir netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad dėl duomenų neįregistravimo Bendrijai ar kitiems asmenims nekilo neigiamų teisinių pasekmių, nurodydamas, jog vertinant tai, ar ieškovas buvo atšauktas iš pareigų pagal DK 104 straipsnio 2 dalį dėl savo kaltės, reikšminga nustatyti, ar jis tinkamai vykdė savo pareigas, bet ne tai, ar dėl netinkamo pareigų vykdymo kilo neigiamos teisinės pasekmės.

Teismas nustatė, kad ieškovas dalyvavo 2024 m. birželio 8 d. Bendrijos susirinkime, jam buvo žinoma Revizijos komisijos patikrinimo ataskaita už 2023 m., joje nurodyti veiklos trūkumai, susirinkimo priimti nutarimai dėl Valdybos ataskaitos netvirtinimo ir pritarimo Revizijos komisijos rekomendacijai atstatydinti valdybą. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, 2024 m. birželio 8 d. ir 2024 m. liepos 13 d. Bendrijos susirinkimų protokolų turinį, sprendė, kad sprendimą atšaukti ieškovą lėmė prarastas pasitikėjimas juo, iš esmės susijęs su netinkamu Valdybos ir valdybos pirmininko pareigų vykdymu. Nepasitikėjimas buvo grindžiamas Revizijos komisijos ataskaitoje nustatytų aplinkybių visuma, išvadomis bei tuo, kad susirinkimui nebuvo pateikta Valdybos ūkinės-finansinės veiklos ataskaita. Nors atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl visų jos nurodytų pažeidimų, ieškovo pareigų, nustatytų Sodininkų bendrijų įstatyme, Bendrijos įstatuose, Reglamente ir Bendrijos susirinkimo sprendimuose netinkamas vykdymas buvo pakankamas pagrindas atšaukti ieškovą iš pareigų ir nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, nemokant išeitinės išmokos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas IEŠ1 padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį, priteisiant ieškovui iš atsakovės 452,69 Eur dydžio išeitinę išmoką, netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojamas po 452,69 Eur už kiekvieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo (duomenys neskelbtini) iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 104 straipsnio 2 dalį, nes keletą formalių ir organizacinio pobūdžio veiklos, priskirtinos Valdybos, o ne ieškovo kompetencijai, trūkumų nepagrįstai pripažino kaltais ieškovo veiksmais, lėmusiais jo atšaukimą iš pareigų ir pagrindžiančiais išeitinės išmokos nemokėjimą. Teismas atmetė esminius atsakovės ieškovui pareikštus kaltinimus, galėjusius pagrįsti jo nelojalumą, nesąžiningumą, piktnaudžiavimą ar veikimą prieš Bendrijos interesus, o likę trūkumai (Valdybos ataskaitos nepateikimas rašytine forma, dokumentų saugojimo organizavimo klausimai, duomenų nepateikimas Juridinių asmenų registrui ir valdybos posėdžių organizavimo trūkumai) savaime nepatvirtina ieškovo kaltų veiksmų. Pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant juridinio asmens vadovo kaltę turi būti atsižvelgiama į tai, ar jis tinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas, buvo lojalus ir sąžiningas bei veikė juridinio asmens interesais, nes ne bet koks vadovo veiklos pažeidimas gali būti pripažįstamas kaltais veiksmais DK 104 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl formalūs veiklos trūkumai, nesukėlę pasekmių ir neįrodantys ieškovo nelojalumo ar nesąžiningumo, negalėjo būti pakankamas pagrindas nemokėti jam įstatyme nustatytos išeitinės išmokos. Teismas nepagrįstai Bendrijos narių nepasitenkinimą ar pasitikėjimo Valdybos darbu sumažėjimą sutapatino su teisiškai reikšminga ieškovo kalte DK 104 straipsnio 2 dalies prasme.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Valdybos kaip kolegialaus juridinio asmens valdymo organo pareigas ir atsakomybę perkėlė ieškovui, taip sutapatindamas jo atsakomybę su Valdybos atsakomybe ir netinkamai aiškindamas bei taikydamas DK 104 straipsnio 2 dalį. Bendrijoje veikia kolegialus valdymo organas – Valdyba, kuri priima sprendimus posėdžiuose narių balsų dauguma. Todėl, esant įstatyme ir Bendrijos įstatuose nustatytai Valdybos kompetencijai, būtent ji yra atsakinga už jai priskirtų pareigų vykdymą. Ieškovas negali būti laikomas asmeniškai atsakingu už visos Valdybos veiklos trūkumus, nes priešingu atveju kolegialaus valdymo organo egzistavimas apskritai prarastų prasmę.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.87 straipsnį, nepagrįstai nurodydamas, kad juridinio asmens vadovo kaltei konstatuoti pakanka netinkamų veiksmų ar Bendrijos narių pasitikėjimo praradimo. Nepagrįsta teismo išvada, kad sprendžiant dėl vadovo kaltės turi būti nustatoma, ar vadovas (ne)prarado Bendrijos narių susirinkimo pasitikėjimo. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien pasitikėjimo praradimas negali būti laikomas vadovo kaltais veiksmais, turi būti nustatyti ir įrodyti konkretūs ir aiškūs kalti veiksmai, lemiantys vadovo atšaukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018, 34 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra asmeniškai atsakingas už Bendrijos veiklos ataskaitos parengimą, nors, kaip nurodė ir pats teismas, pagal Bendrijos įstatus ir Įstatymą pareiga parengti veiklos ataskaitą tenka Valdybai. Be to, ataskaita buvo pristatyta žodžiu, o ginčas kilo tik dėl jos pateikimo formos. Šiuo atveju teismas neįvertino ieškovo nurodytos ilgametės Bendrijoje susiklosčiusios praktikos pristatyti valdybos ataskaitas žodžiu, nenustatė, kad ankstesnės Valdybos būtų rengusios ataskaitas raštu, ir nepagrįstai konstatavo, kad tokią praktiką sukūrė pats ieškovas. Ataskaitos pateikimas žodžiu savaime nepatvirtina ieškovo nesąžiningumo ar nelojalumo, juolab kad nebuvo siekiama nuslėpti informacijos, nebuvo padaryta žala Bendrijai ir nekilo kitų neigiamų pasekmių. Todėl ataskaitos nepateikimas raštu vertintinas kaip formalus organizacinio pobūdžio trūkumas, už kurį, visų pirma, atsakinga Valdyba. Atsakovė nepateikė teisės akto ar Bendrijos vidaus dokumento, nustatančio būtent ieškovo asmeninę pareigą parengti, suderinti ir pateikti valdybos veiklos ataskaitą. Todėl nurodytos teismo išvados grindžiamos prielaidomis ir neatitinka proporcingumo bei teisinio tikrumo principų. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad duomenų apie Valdybos sudėties pasikeitimą nepateikimas Juridinių asmenų registrui patvirtina, jog Valdybos pirmininkas neužtikrino Valdybai nustatytos pareigos vykdymo, pats konstatavo, kad ši pareiga tenka Valdybai, o ne vienasmeniškai ieškovui. Nepaisydamas to, teismas perkėlė atsakomybę už kolegialiam valdymo organui priskirtą funkciją ieškovui, nors pagal Bendrijos įstatus dokumentų ir duomenų teikimas Juridinių asmenų registrui yra Valdybos kompetencija.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš 2023 m. birželio 17 d. Bendrijos susirinkimo protokolo galima nustatyti susirinkimo sprendimą Bendrijos dokumentus saugoti būstinėje, grindžiama interpretacija, o ne aiškiai suformuluotu įpareigojimu. Nebuvo priimtas konkretus nutarimas, nustatantis individualią ieškovo pareigą iki konkretaus termino perduoti dokumentus į Bendrijos būstinę. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas sąmoningai, dėl asmeninių subjektyvių priežasčių nevykdė šio sprendimo, nes tokia kaip teismas nurodė „tikėtina išvada“ dėl ieškovo asmeninių motyvų, nepagrįsta konkrečiais, patikimais ir pakankamais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų dokumentus sunaikinęs, paslėpęs ar pasisavinęs. Priešingai, teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 22 d. ieškovas pateikė Revizijos komisijai 2022-2023 m. susirinkimų protokolų kopijas. Dokumentų saugojimą pas ieškovą lėmė susiklosčiusi organizacinė situacija, kai Bendrijos buveinė buvo registruota kito valdybos nario adresu ir dėl jo veiksmų dokumentai nebuvo laiku pateikiami Valdybai bei jos pirmininkui. Be to, buvo priimtas sprendimas perduoti Bendrijos dokumentus saugoti ieškovui, šis sprendimas nebuvo nuginčytas. Valdyba atsakinga už informacijos ir dokumentų pateikimą Bendrijos nariams, todėl turėjo teisę spręsti dėl dokumentų saugojimo organizavimo. Ieškovas, saugodamas dokumentus pas save ir teikdamas juos teisę su jais susipažinti turintiems asmenims, siekė užtikrinti Bendrijos narių interesus ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi, vadovavosi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimu bei Bendrijos Valdybos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu, kurio teismas netyrė ir neįvertino.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas trukdė Revizijos komisijai atlikti patikrinimą, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų kreipusi į ieškovą dėl konkrečių dokumentų ar duomenų pateikimo, o ieškovas jų nepateikė. Apelianto vertinimu, jo veiksmai nepatvirtina nesąžiningumo ar veikimo prieš Bendrijos interesus, o teismo išvada dėl sąmoningo pareigų nevykdymo ir trukdymo Revizijos komisijai yra paremta prielaidomis, bet ne byloje esančiais įrodymais.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad sprendžiant dėl ieškovo kaltės nebuvo būtina vertinti, ar dėl šio pažeidimo atsirado neigiamos teisinės pasekmės. Pasekmių nebuvimas reikšmingas, vertinant pažeidimo sunkumą ir ieškovo kaltę, todėl, nesant žalos, nenustačius tyčinio klaidinimo ar piktnaudžiavimo, o klaidą ištaisius, toks pažeidimas negali būti prilyginamas kaltiems veiksmams, pateisinantiems išeitinės išmokos nemokėjimą. Teismas nepagrįstai taikė ieškovui pernelyg aukštą atsakomybės standartą ir formalų Valdybos veiklos trūkumą sutapatino su asmeniškai ieškovo kaltais veiksmais, nors pažeidimas nesukėlė teisinių padarinių ir buvo ištaisytas.

Pirmosios instancijos teismas valdybos posėdžių neorganizavimą 2023 m. Reglamento nustatyta tvarka nepagrįstai laikė pakankamu pagrindu konstatuoti ieškovo kaltę DK 104 straipsnio 2 dalies prasme. Formalūs veiklos pažeidimai ar klaidos savaime negali lemti išeitinės išmokos nemokėjimo, nes toks DK 104 straipsnio 2 dalies ir CK 2.87 straipsnio aiškinimas neatitiktų darbo teisėje taikomų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Ieškovas vykdė savo pareigas sąžiningai, vadovaudamasis Bendrijos interesais, ištaisė jam nurodytus trūkumus, o byloje nenustatyta, kad jis būtų buvęs nelojalus ar nesąžiningas, veikęs prieš Bendrijos interesus, siekęs asmeninės naudos, piktnaudžiavęs pareigomis ar padaręs Bendrijai žalą. Atsakovė neįrodė, kad apelianto atšaukimą lėmė konkretūs, individualizuoti ir reikšmingi kalti veiksmai, kurie būtų pakankamas pagrindas taikyti DK 104 straipsnio 2 dalį ir nemokėti išeitinės išmokos.

Atsiliepimas

Atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovo kaltės pobūdžio ir pagrįstai nurodė, kad nustatant kaltės pobūdį įstatyme nereikalaujama įrodinėti šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo aplinkybių. Teismas pagrįstai nurodė, kad Valdybos pirmininkas atsakingas už kasdienės Bendrijos veiklos organizavimą, kad jį su Bendrija sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Todėl valdybos pirmininkas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik Bendrijos interesais, vengti privačių ir Bendrijos interesų konflikto, o Bendrija ir jos nariai turi teisę reikalauti, kad Valdybos pirmininkas savo pareigas vykdytų kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai.

Apeliantas nepagrįstai ignoruoja Bendrijos pirmininko ir jos narių tarpusavio pasitikėjimo principo pažeidimą, kurį lėmė ieškovo veiklos trūkumai ir Bendrijos veiklos ataskaitos už 2023 m. nepateikimas. Minėta ataskaita nebuvo nagrinėta valdybos posėdžiuose, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovas Bendrijos narių susirinkime pristatė savo, o ne su visa Valdyba suderintą veiklos ataskaitą. Tai patvirtina ir byloje esantis ieškovo pateiktas vieno lapo, vienos pastraipos tekstas, kuris, atsakovės vertinimu, iš esmės negali būti laikomas tinkamai parengta ataskaita. Valdybos pirmininkas organizuoja jos darbą, todėl būtent ieškovui tenka atsakomybė už tinkamą ataskaitos parengimą ir jos svarstymą Valdyboje.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais dėl 2024 m. balandžio 17 d. Valdybos sprendimo, susijusio su dokumentų saugojimu. Apeliantas klaidingai vertina Bendrijos organų kompetenciją, nes aukščiausiasis Bendrijos valdymo organas yra Bendrijos narių susirinkimas, o ne Valdyba. Todėl Bendrijos dokumentai turėjo būti perduodami ir saugomi Bendrijos buveinėje tol, kol jos narių susirinkimas nenusprendė kitaip. Valdybos sprendimas pakeisti dokumentų saugojimo vietą buvo neteisėtas.

Atsakovė sutinka su teismo atliktu NAR2 atvejo vertinimu ir pritaria teismo išvadai, kad, sprendžiant, ar ieškovas atšauktas iš pareigų pagal DK 104 straipsnio 2 dalį dėl savo kaltės, svarbu buvo nustatyti, ar jis tinkamai vykdė savo pareigas, bet ne tai, ar dėl netinkamo pareigų atlikimo atsirado neigiamos teisinės pasekmės. Ši išvada paneigia apelianto argumentus, kad teismas neva atmetė visus atsakovės priekaištus dėl jo netinkamo (ne)veikimo. Duomenis apie naują Valdybos sudėtį Juridinių asmenų registre galėjo įregistruoti ieškovas kaip paskutinis pasirašęs susirinkimo protokolą asmuo, tačiau jis neperdavė šio dokumento į Bendrijos buveinę, neorganizavo Valdybos posėdžio, kuriame kitam valdybos nariui būtų pavesta įregistruoti naują Valdybos sudėtį. Vertinant ieškovo veiksmus turi būti atsižvelgiama į visų nustatytų pareigų pažeidimų visumą. Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo apibendrintai išvadai, kad Bendrijos narių susirinkimo sprendimą atšaukti ieškovą iš pareigų lėmė jo kalti veiksmai, ir dėl to ieškinys neturi būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. sprendimo atmesti ieškovo reikalavimą dėl išeitinės išmokos ir netesybų iš darbdavės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovą IEŠ1 ir atsakovę SB „(duomenys neskelbtini)“ siejo darbo santykiai pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas ėjo atsakovės Valdybos pirmininko pareigas. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, Bendrijos registruota buveinė yra (duomenys neskelbtini).

Bendrijos įstatai (toliau – ir Įstatai) buvo patvirtinti 2014 m. kovo 12 d. Įstatų 10 punkte nurodyta, kad Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu, kitais teisės aktais, šiais įstatais ir Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Pagal Įstatų 33 punktą, Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę vertinti Bendrijos valdybos veiklą, tvirtinti metinę Bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą bei Revizijos komisijos išvadas apie Bendrijos finansinę veiklą. Vadovaujantis Įstatų 48 punktu, Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Bendrijos valdymo organas yra valdyba, kurios narių skaičius – 7 (Įstatų 49 punktas). Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą, Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas; pirmininką iš valdybos narių renka Bendrijos narių susirinkimas (Įstatų 52 punktas). Bendrijos valdyba, be kita ko, organizuoja Bendrijos veiklą ir prižiūri, ar laikomasi įstatų (Įstatų 53, 53.1 punktai), veikia Bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis (Įstatų 53.3 punktas), Bendrijos dokumentus ir duomenis pateikia juridinių asmenų registrui (Įstatų 53.8 punktas), atlieka kitas Sodininkų bendrijų įstatyme ir kituose teisės aktuose bei šiuose įstatuose nustatytas pareigas (Įstatų 53.12 punktas). Pagal Įstatų 60 punktą, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio Bendrijos narių susirinkimo Bendrijos valdyba privalo parengti Bendrijos veiklos ataskaitą; joje turi būti Bendrijos veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, svarbiausi įvykiai Bendrijoje einamaisiais finansiniais metais iki eilinio narių susirinkimo, Bendrijos veiklos planai ir prognozės.

2017 m. kovo 18 d. Bendrijos visuotiniame susirinkime patvirtintas Bendrijos Valdybos darbo reglamentas, kuriame nurodyta, kad jis nustato Bendrijos valdybos darbo organizavimo bendrąją tvarką (Valdybos darbo reglamento 1 punktas). Pagal Valdybos darbo reglamento 2.5 punktą Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbo reglamento 3 punkte iš esmės pakartota Valdybos kompetencija, nurodyta Įstatų 53 punkte. Reglamento 4.14 punkte nurodytos Valdybos pirmininko funkcijos: organizuoti Valdybos darbą ir vadovauti jam; kartu su Valdyba atsakyti už pavestų funkcijų vykdymą ir kt. Reglamento 4.16 punkte įtvirtinta, kad Valdybos darbą ne posėdžių metu koordinuoja, pavedimų valdybos nariams vykdymą kontroliuoja valdybos pirmininkas. Pagal Reglamento 6.1 punktą, Valdyba ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito už Bendrijos veiklą narių susirinkimui; ne vėliau kaip iki prieš 10 dienų iki Bendrijos narių susirinkimo, kuris šaukiamas pasibaigus kalendoriniams metams, valdybos parengta ataskaita (ūkinės-finansinės veiklos per ataskaitinius metus apžvalga, svarbiausi įvykiai bendrijoje per ataskaitinius metus ir Bendrijos veiklos planai, prognozės einamiesiems metams) pateikiama Bendrijos narių susipažinimui jos būstinėje. Veiklos ataskaita už praeitus metus pateikiama Bendrijos narių susirinkime pritarimui (Reglamento 6.2 punktas). Valdybos darbo reglamento 8.2 punkte įtvirtinta, kad Bendrijos dokumentai ir valdybos veiklos dokumentai saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

2017 m. kovo 18 d. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime taip pat buvo patvirtintas Revizijos komisijos darbo reglamentas, kurio 9 punkte nurodyta, kad Revizijos komisija privalo patikrinti Bendrijos ūkinę-finansinę veiklą ir finansinės-buhalterinės veiklos dokumentus vieną kartą per metus, pasibaigus Bendrijos finansiniams metams (Revizijos komisijos darbo reglamento 9.1 punktas). Pagal Revizijos komisijos darbo reglamento 8.8 punktą, Revizijos komisija turi apibūdinti ataskaitoje visus atliktus patikrinimus, nustatytus pažeidimus, trūkumus, priemones jiems pašalinti, įvertinti Bendrijos metinės finansinės atskaitomybės realumą, pateikti informaciją visais veiklos tikrinimo klausimais, pasiūlymus Bendrijos finansinei ūkinei veiklai pagerinti. Revizijos komisijos darbo reglamento 10 punkte įtvirtina jos teisė gauti patikrinimui reikalingus dokumentus, narių susirinkimų, Bendrijos valdybos posėdžių protokolus, narių sąrašus, kitus dokumentus; gauti iš Valdybos narių ir darbuotojų dokumentus, paaiškinimus, pažymas. Baigdama kiekvieną patikrinimą, Revizijos komisija surašo patikrinimo aktą (Revizijos komisijos darbo reglamento 13 punktas).

2023 m. birželio 17 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo duomenimis, Revizijos komisijos pirmininkas, pristatydamas patikrinimo ataskaitą už 2022 m., pasiūlė Bendrijos dokumentaciją saugoti Bendrijos būstinėje, kad visi nariai laisvai gautų informaciją. Iš šio protokolo nustatyta, kad visuotinis susirinkimas pritarė šiam Revizijos komisijos pirmininko pasiūlymui.

Iš Bendrijos Valdybos 2024 m. balandžio 17 d. posėdžio protokolo nustatyta, kad 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl Bendrijos dokumentų perdavimo pirmininkui IEŠ1 . Šio protokolo duomenimis, Valdyba priėmė sprendimą Bendrijos dokumentus perduoti saugoti ir vesti apskaitą Bendrijos valdybos pirmininkui IEŠ1, įpareigojant ASM1 dalyvauti dokumentų perėmimo metu, prašant stebėjimo pagalbos iš revizijos narių.

Ieškovas pateikė į bylą jo susirašinėjimą elektroninio paštu su kitu Bendrijos Valdybos nariu NAR1. 2024 m. balandžio 19 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė NAR1, kad įvykusiame Valdybos posėdyje nutarta dokumentus laikyti pas Valdybos pirmininką, prašė parengti dokumentus perdavimui, nurodė, kad perims juos 2024 m. balandžio 25 d., prašė paruošti registravimo žurnalus ir sudėti visus Bendrijos dokumentus. Valdybos narys NAR1, atsakydamas į šį el. laišką, paprašė ieškovo atsiųsti Valdybos protokolą, pagal kurį teikiami tokie reikalavimai. 2024 m. birželio 1 d. elektroniniu laišku ieškovas nurodė NAR1, kad šis nevykdo nutarimo, kad jis (ieškovas IEŠ1) prašo pateikti dokumentus iki trečiadienio. Valdybos narys NAR1 atsakydamas į šį laišką nurodė, kad yra išvykęs.

Iš 2024 m. birželio 8 d. Bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo duomenų, nustatyta, kad ieškovas minėtame susirinkime pripažino Revizijos komisijos nario nurodytą aplinkybę, kad po 2022 m. pasikeitus Bendrijos Valdybos sudėčiai, duomenys Juridinių asmenų registre nebuvo atnaujinti: registre buvo nurodyta valdybos nare NAR2, kuri 2017 m. pateikė prašymą nebūti Valdybos nare, o į Valdybos sudėtį nebuvo įrašytas NAR3, išrinktas Valdybos nariu 2022 m. Į bylą pateiktas šias aplinkybės patvirtinantis NAR2 2017 m. gruodžio 1 d. prašymas dėl jos pašalinimo iš Bendrijos Valdybos narių, 2023 m. birželio 21 d. NAR2 elektroninis laiškas ieškovui, kuriuo ji priminė apie jos surašytą prašymą ir pareigą išbraukti ją iš Bendrijos Valdybos narių, registruotų Juridinių asmenų registre. Ieškovas paaiškino 2024 m. birželio 8 d. susirinkimo metu, kad neregistravo Juridinių asmenų registre 2022 m. Bendrijos narių susirinkimo protokolo, nes tie metai buvo per daug užimti.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad prieš 2024 m. Bendrijos visuotinį susirinkimą nebuvo parengta raštu Bendrijos veiklos ataskaita už 2023 m. Ieškovas kaip Valdybos pirmininkas išdėstė Bendrijos veiklos ataskaitą Bendrijos nariams žodžiu 2024 m. birželio 8 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, kuris nusprendė netvirtinti tokiu formatu pateiktos Bendrijos veiklos ataskaitos (2024 m. birželio 8 d. Bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo duomenys).

2024 m. birželio 8 d. susirinkimo metu Bendrijos Revizijos komisijos pirmininkas PIR1 taip pat informavo Bendrijos narius apie tai, kad ieškovas nepateikė jam dokumentų už 2023 m., valdybos posėdžio protokolų, visuotinių narių susirinkimo protokolų, bandė neteisėtai paimti iš Bendrijos būstinės visus dokumentus, rengė balsavimus, viršijančius Valdybos įgaliojimus dėl dokumentų paėmimo iš Bendrijos būstinės ir būstinės adreso pakeitimo, kad pavyko tai sustabdyti. Pasak Revizijos komisijos pirmininko, ieškovui neperdavus 2022, 2023 m. visuotinių narių susirinkimo protokolų į Bendrijos būstinę, tai apsunkina patikrinimą ir daro neįgalų tolimesnį Bendrijos darbą. Pasak, Revizijos komisijos pirmininko, po jo raginimų 2024 m. gegužės 22 d. Valdybos pirmininkas (ieškovas IEŠ1) išsiuntė Valdybai ir Revizijos komisijos pirmininkui 2022, 2023 m. visuotinių narių susirinkimų protokolų kopijas su parašais.

2024 m. liepos 13 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo duomenimis, visa Valdyba (tarp jų – ieškovas IEŠ1) buvo atstatydinta visuotinio susirinkimo sprendimu, nuspręsta nutraukti Darbo sutartį su IEŠ1. Šio protokolo duomenimis, Revizijos komisijos pirmininkas PIR1 pasiūlė nutraukti Darbo sutartį su ieškovu dėl šio kaip Bendrijos pirmininko įgaliojimų viršijimo ir pareigų nevykdymo pagal DK 104 straipsnio 2 dalį bei nemokėti ieškovui išeitinės kompensacijos. Bendrijos visuotinis susirinkimas pritarė tokiam pasiūlymui ir priėmė sprendimą nutraukti Darbo sutartį su ieškovu pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, nemokant jam išeitinės išmokos.

Kaip minėta, ginčo šalių darbo santykiai tęsėsi iki (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) atsakovės įsakymu Nr. 001 dėl atleidimo iš darbo ieškovas buvo atleistas iš Bendrijos Valdybos pirmininko pareigų nuo (duomenys neskelbtini) pagal DK 104 straipsnio 2 dalį (atšaukus juridinio asmens vadovą, kai šį atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai). Ieškovas buvo informuotas apie Darbo sutarties nutraukimo pagrindą (duomenys neskelbtini) pranešimu, kuriame buvo nurodyta, jog Darbo sutartis nutraukta pagal 2024 m. birželio 8 d. ir 2024 m. liepos 13 d. visuotinių narių susirinkimų protokolus, nepateikus Valdybos metinės ataskaitos už 2023 m.

Iš 2024 m. rugpjūčio 22 d. Dokumentų perdavimo-priėmimo akto Nr. 3 nustatyta, kad ieškovas perdavė PIR1 šiuos Bendrijos dokumentus: 2024 m. gegužės 6 d. ASM2 prašymą, SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos ataskaitą už 2023 m., duomenis apie pajamas-išlaidas, 2023 m. sąmatą ir panaudojimo duomenis, duomenis apie pajamas ir išlaidas (sąmatą) už 2024 m., 2024 m. gegužės 18 d. Bendrijos ataskaitinio susirinkimo protokolą, 2024 m. gegužės 22 d. raštą dėl informacijos pateikimo Bendrijos nariams. Tame pačiame akte ieškovas nurodė, kad visi dokumentai turi būti Bendrijos buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), kad už dokumentų saugojimą buvo atsakingas valdybos narys NAR1, kuris ir turi pateikti dokumentus, esant poreikiui.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, visų pirma, pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Valdybos pareigų nevykdymo atsakomybės perkėlimu ieškovui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės Valdybos pareigų nevykdymo atsakomybės perkėlimu ieškovui

Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad Valdybos funkcijų nevykdymas buvo nulemtas būtent jo neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis gali būti pripažintas kaltu už atšaukimą iš Valdybos pirmininko pareigų.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą; Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas.

Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio bendrijos narių susirinkimo bendrijos valdymo organas privalo parengti bendrijos veiklos ataskaitą. Joje turi būti bendrijos veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, svarbiausi įvykiai bendrijoje einamaisiais finansiniais metais iki eilinio narių susirinkimo, bendrijos veiklos planai ir prognozės. Bendrijos įstatuose gali būti nustatyta ir daugiau bendrijos veiklos ataskaitos reikalavimų.

Bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą ir prižiūri, ar laikomasi jos įstatų (Sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas); sudaro metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui (Sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas); bendrijos dokumentus ir duomenis pateikia juridinių asmenų registrui (Sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, bendrijos valdymo organas turi užtikrinti, kad revizijos komisijai (revizoriui) ar auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrijos dokumentai.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pagal Valdybos darbo reglamento nuostatas Valdybai vadovauja jos pirmininkas, kuris privalo organizuoti Valdybos darbą ir vadovauti jam, ne posėdžių metu koordinuoti Valdybos darbą, kontroliuoti pavedimų valdybos nariams vykdymą (Valdybos darbo reglamento 4.14, 4.16 punktai), atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs Valdybos darbo trūkumus bei pažeidimus, perkėlė atsakomybę už tai tik ieškovui.

Nagrinėjamu atveju byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovo kaip Bendrijos darbuotojo, pasamdyto vykdyti Valdybos pirmininko funkcijas, numatytas Įstatuose, Valdybos darbo reglamente ir kituose teisės aktuose, pareigų vykdymo (Įstatų 52 punktas, Valdybos darbo reglamento 2.5, 4.14, 4.16 punktai). Byloje turėjo būti nustatyta, ar ieškovas vykdė savo kaip Valdybos pirmininko pareigas, laikydamasis Įstatuose, Valdybos darbo reglamente, Sodininkų bendrijų įstatyme, nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas kaip Bendrijos darbuotojas, vykdantis Valdybos pirmininko pareigas, neatliko tinkamai visų jam priskirtų funkcijų. Byloje nustatyta, kad Valdyba nerengė rašytinių veiklos ataskaitų, laiku nepateikė duomenų Juridinių asmenų registrui dėl jos sudėties pakeitimo bei nelaikė visų dokumentų Bendrijos būstinėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas buvo Valdybos nariu, jo pareigos skyrėsi nuo kitų Valdybos narių pareigų būtent tuo, kad jis buvo išrinktas Valdybai vadovaujančiu asmeniu (Valdybos pirmininku), kuris privalėjo organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti Valdybos narių veiklą (žr. šios nutarties 26, 27 punktus). Būtent ieškovas kaip už Valdybos veiklos organizavimą, koordinavimą ir kontrolę atsakingas subjektas turėjo pasirūpinti, kad rašytinė Bendrijos veiklos ataskaita būtų parengta Sodininkų bendrijų įstatyme bei Įstatuose nustatytu terminu, t. y. likus ne mažiau kaip 10 dienų iki eilinio bendrijos narių susirinkimo (Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, Įstatų 60 punktas, Valdybos darbo reglamento 6.1 punktas). Būtent ieškovas kaip Valdybos pirmininkas turėjo organizuoti duomenų apie Valdybos pasikeitimą 2022 m. savalaikį perdavimą Juridinių asmenų registrui. Ieškovas taip pat kaip Valdybos pirmininkas turėjo užtikrinti ir Bendrijos visuotinio susirinkimo priimtą sprendimą laikyti visus Bendrijos dokumentus jos buveinėje (žr. šios nutarties 29 punktą, Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pirmiau nurodytų išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai dėl iki 2024 m. susiformavusios praktikos teikti veiklos ataskaitas Bendrijos visuotiniam susirinkimui žodžiu. Tokią išvadą suponuoja tai, kad Bendrijos veiklos ataskaitos teikimas (pristatymas) Bendrijos visuotinių narių susirinkimui žodžiu negali būti prilyginamas veiklos ataskaitos parengimui. Įstatymo, įstatų nuostatose numatyta, kad Bendrijos veiklos ataskaita turi būti parengta ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks reikalavimas suponuoja išvadą, jog likus 10 dienų iki visuotinio susirinkimo bendrijos nariams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrijos veiklos ataskaita tam, kad ši ataskaita (ne)galėtų būti patvirtinta, priklausomai nuo jos turinio. Vadovaujantis apelianto logika, darytina išvada, kad bet kuriam Bendrijos nariui, siekiančiam susipažinti su tvirtintina visuotiniame susirinkime Bendrijos veiklos ataskaita, atvykus į Bendrijos buveinę Bendrijos pirmininkas turi kiekvieną kartą žodžiu išdėstyti žodinę ataskaitą konkrečiam Bendrijos nariui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai prieštarauja protingumo principui bei vidiniams teisės aktams (žr. šios nutarties 29 punktą).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Bendrijoje susiformavusi praktika, kai Valdyba nerengė rašytinių Bendrijos veiklos ataskaitų, nepateisina teisės aktų, kuriuose numatyta būtent rašytinė bendrijos veiklos ataskaitos teikimo forma, pažeidimo (Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, įvertinusi kitus byloje esančius įrodymus (žr. šios nutarties 29-33 punktus) pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas tinkamai nevykdė savo kaip Valdybos pirmininko pareigų, neorganizuodamas, nekoordinuodamas ir nekontroliuodamas Bendrijos veiklos ataskaitos parengimo už 2023 m.; savalaikio duomenų dėl Bendrijos Valdybos sudėties pakeitimo teikimo Juridinių asmenų registrui; visų Bendrijos dokumentų laikymo Bendrijos buveinėje.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog Valdyba buvo priėmusi sprendimą laikyti Bendrijos dokumentus pas Valdybos pirmininką. Teisėjų kolegija, pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad 2024 m. balandžio 17 d. Valdybos sprendimas dėl Bendrijos dokumentų laikymo pas ieškovą neatitiko 2023 m. birželio 17 d. Bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo laikyti visus jos dokumentus buveinėje (žr. šios nutarties 29 punktą). Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog 2023 m. birželio 17 d. visuotiniame susirinkime nebuvo priimtas konkretus nutarimas, nustatantis pareigą ieškovui iki konkretaus termino perduoti konkrečius dokumentus į Bendrijos būstinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2023 m. birželio 17 d. susirinkime Bendrijos narių daugumos pritarimas Revizijos komisijos pirmininkui pasiūlymui saugoti visus Bendrijos dokumentus jos būstinėje buvo vienareikšmiškas ir nesudarė pagrindo skirtingam traktavimui: visi Bendrijos dokumentai turėjo būti perduoti saugoti į jos būstinę. Tai, kad nebuvo nustatytas konkretus dokumentų perdavimo į būstinę terminas, nesudaro pagrindo išvadai apie šio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo neteisėtumą. Be to, iš 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškovo parengto dokumentų perdavimo akto matyti, kad ir po 2023 m. birželio 17 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimo gautus / parengtus dokumentus, susijusius su Bendrijos veikla, ieškovas neperdavė į jos būstinę, nenurodęs objektyvių teisėtų tokio sprendimo priežasčių.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad Valdyba turėjo teisę pakeisti 2023 m. birželio 17 d. Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą dėl dokumentų saugojimo, nes būtent Valdyba pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą yra atsakinga už informacijos ir dokumentų pateikimą bendrijos nariams, todėl turėjo teisę spręsti, kaip užtikrinti dokumentų saugojimą ir sklandų pateikimą Bendrijos nariams. Apeliantas nepagrįstai sieja Valdybos atsakomybę už informacijos ir dokumentų pateikimą bendrijos nariams su Bendrijos pareiga saugoti jos dokumentus teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nebuvo duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrijos dokumentų saugojimas jos buveinėje pagal 2023 m. birželio 17 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimą neužtikrintų dokumentų saugumo bei neatitiktų Bendrijos narių teisės susipažinti su Bendrijos dokumentais. Juolab kad teisę susipažinti su Bendrijos veiklos ataskaita narys gali įgyvendinti tik Bendrijos buveinėje (Valdybos darbo reglamento 6.1 punktas).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ne visi Bendrijos dokumentai buvo laikomi jos būstinėje iki ieškovo atleidimo. 2024 m. rugpjūčio 22 d. dokumentų perdavimo akto duomenys patvirtina, kad dalis Bendrijos dokumentų buvo laikoma pas ieškovą (žr. šios nutarties 37 punktą). Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokiomis sąlygomis Revizijos komisijos darbas, tikrinant Bendrijos veiklą bei dokumentus, buvo apsunkintas, nes akivaizdu, jog Revizijos komisijos nariai neturėjo galimybės susipažinti su visais Bendrijos dokumentais, kurie turėjo būti saugomi jos būstinėje, kadangi dalis šių dokumentų buvo pas ieškovą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl neturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl konkrečių dokumentų, kurių jis nebuvo pateikęs, kad Revizijos komisijos darbas buvo apsunkintas dėl asmeninio ieškovo ir Valdybos nario NAR1 konflikto.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl ieškovo kaip Bendrijos darbuotojo (Valdybos pirmininko) netinkamo savo pareigų vykdymo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad nepaisant to, jog Bendrijos valdymo organas yra kolegialus, tai nereiškia, kad Valdybos pirmininkas nėra atsakingas už Valdybos veiklą, šios veiklos, darbo tinkamą organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad ieškovas kaip Bendrijos Valdybos pirmininkas neužtikrino tinkamo Valdybai nustatytų pareigų įvykdymo bei netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas.

Dėl apelianto kaip Bendrijos Vadybos pirmininko pareigų pažeidimo įtakos jo atleidimui pagal DK 104 straipsnio 1 dalį

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo nustatyti formalūs ir mažareikšmiai Valdybos pareigų pažeidimai, dėl kurių nekilo neigiamų pasekmių, žalos, sudarė pagrindą nepasitikėti ieškovu kaip Valdybos pirmininku. Apelianto vertinimu, Bendrijos narių išreikštas nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas ieškovu kaip Bendrijos Valdybos pirmininku neturėjo būti vertinamas kaip nulemtas jo kaltų veiksmų.

DK 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl yra būtinas šį organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 51 punktas).

Sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu. Apie juridinio asmens vadovo kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme visų pirma turi būti sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus bei sąžiningas priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 53 punktas).

Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktą).

Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo praktiką dėl DK 104 straipsnio 2 dalies taikymo, kurią mini ir apeliantas savo skunde, sutinka su jo pozicija, kad pasitikėjimo vadovu praradimas neturi būti savaime vertinamas kaip pagrindas nemokėti atleidžiamam vadovui išeitinės išmokos. Šiuo atveju svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, įvertinęs ir Bendrijos narių pasitikėjimo praradimo ieškovu aplinkybes, nustatęs konkrečius neteisėtus veiksmus, kurie ir nulėmė to pasitikėjimo praradimą (žr. šios nutarties 13, 14, 17-19 punktus).

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nustačius neteisėtus ieškovo veiksmus, šiam vykdant savo darbo funkcijas pagal Darbo sutartį, sprendžiant klausimą dėl Bendrijos narių pasitikėjimo juo praradimo priežasčių, neturi teisinės reikšmės tai, jog dėl ieškovo padarytų pažeidimų, Bendrijai nekilo neigiamų pasekmių, žalos. Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar ieškovo padaryti pažeidimai galėjo nulemti Bendrijos narių nepasitikėjimą, atsižvelgiant į juridinio asmens vadovo pareigą būti rūpestingu ir kvalifikuotu bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų (žr. šios nutarties 58-60 punktus).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškovo padarytų pažeidimų pobūdį (neorganizavimą, nekoordinavimą ir nekontroliavimą Valdybos veiklos, šiai turint pareigą parengti rašytinę veiklos ataskaitą, perduoti reikšmingus duomenis apie Valdybos sudėties pasikeitimą Juridinių asmenų registrui; vengimą laikyti visus Bendrijos dokumentus jos būstinėje, pateisinant tai Valdybos sprendimu, kai priimtas Bendrijos narių susirinkimo sprendimas saugoti visus dokumentus Bendrijos būstinėje), atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog teismo nustatytų pažeidimų formalumas, mažareikšmiškumas nesuponavo išvados dėl ieškovo kaltės. Šiuo atveju svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Valdybos posėdžių neorganizavimo pažeidimo formalumą, nevertino šio pažeidimo kaip pakankamo DK 104 straipsnio 2 dalyje numatytai išmokai nemokėti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pirmiau minėtų ieškovo padarytų reikšmingų pažeidimų visumą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog minėti ieškovo pažeidimai sudarė pagrindą nepasitikėti juo bei vertinti jo teisės aktus pažeidžiantį neveikimą kaip kaltą DK 104 straipsnio 2 dalies prasme.

Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti Valdybos veiklos pažeidimai buvo mažareikšmiai, jis nepaneigė teismo išvadų apie Bendrijos metinės veiklos ataskaitos svarbą Bendrijos veiklai (žr. šios nutarties 14 punktą). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrijos narių pagrįstą nepasitikėjimą ieškovu kaip Valdybos pirmininku dėl šio kaltės patvirtinta ir tai, kad jis, vadovaudamas Valdybos darbui, kartu su Valdybos nariais priėmė sprendimą dėl Bendrijos dokumentų saugojimo pas jį, nors 2023 m. birželio 17 d. susirinkime Bendrijos narių balsų dauguma nuspręsta laikyti dokumentus Bendrijos buveinėje. Tokiu būdu ieškovas iš esmės išreiškė savo poziciją, kad Valdyba gali savo valia, nesant poreikio ir pagrindo, pakeisti Bendrijos narių susirinkimo sprendimus, ir jis kaip Valdybos pirmininkas tai toleruos. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė būtinybės laikyti Bendrijos dokumentus pas jį, todėl darytina išvada, kad tokia ieškovo poziciją pagrįstai sukėlė Bendrijos nariams nepasitikėjimą juo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškovo padaryti teisės aktų pažeidimai, šiam vykdant savo darbo pareigas, nebuvo mažareikšmiai bei nesudarantys pagrindo nepasitikėti juo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuos pažeidimus ieškovo kaip juridinio asmens vadovo pareigų būti rūpestingu, atidžiu, kvalifikuotu, apdairiu ir kompetentingu kontekste, bei atsižvelgdamas į ieškovo padarytų pažeidimų pobūdį priėjo pagrįstą išvadą, jog šie pažeidimai suponavo išvadą apie jo kaltę dėl Bendrijos narių pasitikėjimo praradimo. Apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui argumentų, suponuojančių išvadą, kad konstatuotus vadovavimo Valdybai pažeidimus nulėmė objektyvus, o ne nuo ieškovo priklausę veiksniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo vadovavimas Valdybos veiklai, ignoruojant teisės aktų reikalavimus dėl bendrijos metinės veiklos ataskaitos parengimo raštu, aktualių duomenų apie Valdybos sudėtį pateikimą Juridinių asmenų registrui, Įstatų (tarp jų – Įstatų 60 punkto) laikymosi priežiūros, neatitiko rūpestingo bei apdairaus vadovavimo, kuris yra fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) santykių pagrindas. Dėl to atsakovė, atleisdama ieškovą, pagrįstai nusprendė nemokėti jam DK 104 straipsnio 2 dalyje numatytos išeitinės išmokos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo kaip atsakovės Valdybos pirmininko pareigų vykdymo tinkamumu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė DK 104 straipsnio 1, 2 dalis, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinamų dėl šių teisės normų aiškinimo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje procesinis sprendimas priimtas ne apelianto naudai, atmeta jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų apie jos bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl šia nutartimi teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. sprendimą.

Teisėjos Rūta KazlauskienėIeva Navickaitė-SakalauskienėSvetlana Panina