- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1862-560/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05249-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- IEŠK
- Atsakovas
- butų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), Butų savininkų bendrija Geodezininkas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IEŠK. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IEŠK. ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento butų savininkų bendrijos (toliau – BSB) (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko Š. Š. 2026 m. kovo 14 d. sprendimą sušaukti 2026 m. kovo 29 d. pakartotinį „bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimą“, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir DNSBĮ) 11, 12, 14 straipsniams ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsniui.
2026 m. kovo 30 d. ieškovas pateikė ieškinio patikslinimą, kuriame nurodė, kad 2026 m. kovo 29 d. susirinkimas įvyko ir jo metu buvo priimti sprendimai, todėl jis patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento 2026 m. kovo 29 d. BSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimo“ sprendimus (visus arba išvardyti konkrečius), kaip priimtus neteisėtai sušauktame susirinkime ir pažeidžiančius DNSBĮ 11, 12 straipsnius bei CK 4.85 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir ieškinio patikslinimą.
Teismas nurodė, kad pagal ieškinio turinį matyti, kad ieškovas siekia, jog pakartotinio susirinkimo sušaukimas būtų pripažintas negaliojančiu, nes ieškovas nesutinka su susirinkimo pobūdžiu, jam galimai nebuvo pateikta prašoma informacija, iš darbotvarkės nebuvo pašalintas klausimas, kurį ieškovas prašė atsakovės pašalinti. Bendrijos pirmininkas šaukia bendrijos narių visuotinius susirinkimus, įskaitant pakartotinius susirinkimus. Būtent susirinkimų metu, jeigu yra kvorumas, priimami sprendimai, jeigu už juos balsuoja nustatytas narių skaičius. Taigi susirinkimo sušaukimas savo esme yra organizacinis veiksmas, tačiau tai nėra sprendimas CK 2.82 straipsnio 4 dalies prasme. Dėl to teismas sprendė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu susirinkimo šaukimą (organizavimą) negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinio patikslinimą, kur nurodo faktinį pagrindą, kad susirinkimas įvyko, daugiau faktinių aplinkybių (ar buvo kvorumas, kokia balsų dauguma sprendimai susirinkime priimti, dėl kurių susirinkimo darbotvarkės klausimų sprendimai priimti ir kt.) nenurodo. Dėl to ieškovas reiškia papildomą reikalavimą – pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento 2026 m. kovo 29 d. BSB (duomenys neskelbtini) „bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimo“ sprendimus (visus arba išvardyti konkrečius), kaip priimtus neteisėtai sušauktame susirinkime ir pažeidžiančius DNSBĮ 11, 12 straipsnius bei CK 4.85 straipsnį. Ieškovas turi teisę tikslinti tik vieną iš ieškinio elementų – ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, abiejų elementų tikslinimas reiškia naujo ieškinio pareiškimą. Šiuo atveju ieškinys yra tikslinamas dalyje dėl susirinkimo metu priimtų sprendimų negaliojančiais, tikslindamas ieškinį šioje dalyje ieškovas nurodo naują ieškinio pagrindą (ieškovas nurodo, kad įvyko susirinkimas, daugiau faktinių aplinkybių nenurodo) ir ieškinio dalyką, todėl teismas laikė, kad ieškinio tikslinimas susijęs su abiejų ieškinio elementų keitimu. Tai neatitinka CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko teismas ieškinio patikslinimą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas IEŠK. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo prevencinį ieškinį dėl BSB (duomenys neskelbtini) pirmininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad pirmininko sprendimas sušaukti susirinkimą yra juridinio asmens valdymo organo aktas, sukeliantis teisines pasekmes ir patenkantis į teisminės kontrolės sritį. Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko sprendimas sušaukti susirinkimą nėra vien techninio ar vidinio administravimo pobūdžio veiksmas. Šiuo sprendimu nustatoma susirinkimo forma ir pobūdis, apibrėžiama darbotvarkė, inicijuojama sprendimų priėmimo procedūra, daroma įtaka balsavimo, kvorumo bei dalyvavimo taisyklėms, todėl toks veiksmas objektyviai sukelia teisines pasekmes bendrijos nariams ir kitiems butų bei patalpų savininkams. Ieškovo reikalavimas nebuvo nukreiptas į įprastą bendrijos narių susirinkimo sušaukimą. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas aiškiai reglamentuoja dvi atskiras sprendimų priėmimo formas: bendrijos narių susirinkimą (11 straipsnis), visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą (12 straipsnis). Šių procedūrų sujungimas į vieną nėra numatytas jokiu teisės aktu, todėl pirmininko sprendimas organizuoti „mišrų“ susirinkimą nėra paprastas organizacinis veiksmas - tai savarankiškas valdymo organo aktas, kuriuo nustatoma teisės aktų neatitinkanti sprendimų priėmimo procedūra. Teismo atsisakymas priimti prevencinį ieškinį iš esmės atėmė iš ieškovo galimybę iš anksto sustabdyti neteisėtą procedūrą, daro CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą praktiškai neįmanomą. Ieškinys pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, o dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo teisėtumo - CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pagal šią teisės normą juridinio asmens organo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu jau vien dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms ar juridinio asmens steigimo dokumentams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Iš ieškovo ieškinio matyti, kad ieškovas siekia, jog pakartotinio susirinkimo sušaukimas būtų pripažintas negaliojančiu, teismas gi darė išvadą, kad susirinkimo sušaukimas savo esme yra organizacinis veiksmas, tačiau tai nėra sprendimas CK 2.82 straipsnio 4 dalies prasme.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-295; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Šiuo atveju ieškinyje reiškiamu reikalavimu ieškovas neprašo pripažinti jokio juridinio asmens organo sprendimo negaliojančiu, jis ginčija tai, kad BSB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas nusprendė sušaukti 2026 m. kovo 29 d. pakartotinį „bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimą“.
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnis nustato, kad bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba (valdytojas) įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. BSB (duomenys neskelbtini) įstatų 5.2 punktas nustato, kad bendrijos narių visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas. Taigi aplinkybė, kad valdybos pirmininkas šaukia bendrijos narių visuotinį susirinkimą yra įstatymuose įtvirtinta bendrijos pirmininko organizacinė pareiga, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu susirinkimo šaukimą (organizavimą) negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, kas sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas, nesutikdamas su įvykusiu bendrijos narių susirinkimu ir jame priimtais sprendimais, turi teisę ginčyti šiuos priimtus sprendimus įstatymų nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo IEŠK. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.