Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-08 · Civilinė byla Nr. e2S-3399-1014/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-08
Bylos Nr.
e2S-3399-1014/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24317-2022-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
SUA1
Suinteresuotas asmuo
ATS1, notaras Romualdas Petraitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3399-1014/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24317-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 8 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos SUA1 prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – ATS1 , notaras Romualdas Petraitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja SUA1 (toliau – pareiškėja) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-3039-600/2023; panaikinti 2023 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas; grąžinti procesą į stadiją, kurioje turėjo būti sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas; išspręsti pareiškėjos procesinių teisių perėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3039-600/2023. Pareiškėja prašymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nurodydama, kad teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nes neįvertino, kad mirus bylos šaliai ir esant galimam teisių perėmimui turėjo būti sprendžiamas bylos sustabdymo ir procesinių teisių perėmimo klausimas. Pareiškėja nurodo, kad ji 2026 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą dėl procesinių teisių perėmimo, tačiau teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad procesas byloje jau pasibaigęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos SUA1 prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas pažymėjo, kad teismo 2026 m. liepos 22 d. nutarties, kuria nustatyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai, 6 punkte nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1857-981/2026 yra nagrinėjamas pareiškėjos atskirasis skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti pareiškėją SUA1 G. P. procesinių teisių perėmėja, kaip jo įpėdinę civilinėje byloje Nr. e2YT-3039-600/2023. Teismo posėdis byloje paskirtas 2026 m. rugsėjo 3 d. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2YT-3039-600/2023 priimtas ir bus nagrinėjamas pareiškėjos atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos SUA1 prašymas dėl procesinių teisių perėmimo buvo atmestas. Teismas vertino, kad dėl aukščiau nurodytos priežasties kyla klausimas dėl pareiškėjos teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kai prašymas dėl procesinių teisių perėmimo dar yra sprendžiamas teisme, o prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodo, kad klaida CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme padaryta dėl to, kad teismas neišsprendė procesinių teisių perėmimo klausimo. Siekiant išvengti dviejų lygiagrečių procesų dėl iš esmės susijusių klausimų ir galimo prieštaringų procesinių sprendimų priėmimo, teismas galėtų svarstyti šio proceso atnaujinimo klausimo nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1857-981/2026 nagrinėjamas atskirasis skundas, o ne prašymą laikyti nepaduotu ar atmesti dėl tariamo teisės kreiptis į teismą nebuvimo. Teismas papildomai pažymėjo, kad iš esmės apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti dėl klausimo, dėl kurio pareiškėja teikia naują prašymą. Teismas nurodė, kad negalima situacija, kad pareiškėja siektų to paties rezultato skirtingais teisiniais instrumentais. Dėl nurodytos priežasties teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja SUA1 (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-28039-937/2026 ir prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3039-600/2023 priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1857-981/2026 nagrinėjamas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl procesinių teisių perėmimo. Tuo tarpu pareiškėjos pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo dalykas yra kitas procesinis sprendimas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria G. P. pradėtas procesas civilinėje byloje Nr. e2YT-3039-600/2023 buvo užbaigtas pareiškimą paliekant nenagrinėtą. Šie procesai negali būti sutapatinti. Pareiškėja į teismą kreipiasi ne kaip su G. P. teisėmis nesusijęs asmuo, bet kaip jo įpėdinė, priėmusi G. P. palikimą. Teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, turėjo atsižvelgti į pareiškėjos teisinį statusą. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, numatančiu, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, ir atitinkamas procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Todėl vien aplinkybė, kad 2026 m. kovo 31 d. nutartis šiuo yra apskųsta, savaime nereiškia, kad įsiteisėjęs galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje bus peržiūrėtas apeliacine tvarka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantė 2026 m. rugsėjo 8 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-1857-981/2026, kopiją. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo kopija nelaikytina nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme, o teismas, esant poreikiui, turi galimybę informaciją apie teismuose nagrinėjamose bylose priimtus sprendimus gauti, naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO II (toliau – LITEKO II). Atsižvelgiant į tai, minėta teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2S-1857-981/2026 kopija nepriimama.

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 365 straipsnis numato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Taigi, prašymą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje gali tik šalys, tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, kaip tai numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Nagrinėjamu atveju susiklostė procesinė situacija, kai pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu ją pripažinti mirusio pareiškėjo G. P. procesinių teisių perėmėja. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi šį prašymą atmetė, konstatavęs, kad procesas byloje jau yra pasibaigęs, todėl procesinių teisių perėmimas negalimas. Pareiškėja šią nutartį apskundė atskiruoju skundu ir, atskirojo skundo neišnagrinėjus apeliacinės instancijos teismui, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3039-600/2023, atnaujinimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti vertinama šios nutarties priėmimo metu egzistavusi faktinė situacija ir aplinkybės, kurias nustatęs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimą, pagrįstai vertino tiek tai, ar pareiškėja turi teisę paduoti tokį prašymą, tiek tai, ar pareiškėjai padavus prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje lygiagrečiai nėra kuriami du procesai dėl tarpusavyje glaudžiai susijusių klausimų, atsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2S-1857-981/2026 nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos procesinių teisių civilinėje byloje e2YT-3039-600/2023, kurios baigtis turės įtakos prielaidai teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad LITEKO II duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1857-981/2026 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti SUA1 G. P. procesinių teisių perėmėja civilinėje byloje Nr. e2YT-3039-600/2023. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais bei atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėjos procesinių teisių perėmimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3039-600/2023 buvo išspręstas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos SUA1 atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir pareiškėjos prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-3039-600/2023 atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Kazlauskienė