Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,

nuteistojo V. G. (V. G.) gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2026 m. kovo 27 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Paskirtos bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinių ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1 483,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 170,97 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti skundžiamą 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir jam paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik nuteistojo V. G. pateikto apeliacinio skundo ribose.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė bei nuteistajam paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nuteistajam V. G. paskirdamas galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes ir kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šiuo atveju yra nustatyta viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; buvo įvertinta tai, kad V. G. nusikalstamą veiką pradėjo daryti vos kelios dienos po paleidimo į laisvę po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, šiuo metu yra teisiamas trisdešimtą kartą, yra nuolat traukiamas atsakomybėn (taip pat ir administracinėn) už smulkias vagystes. Be kita ko, įvertinta tai, jog nuteistasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir neieškojo legalių būdų užsidirbti pragyvenimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo pripažinta skubotai, neįvertinus sistemingo nusikalstamų veikų, taip pat ir administracinių nusižengimų, susijusių su svetimo turto pagrobimu, darymo – manytina, jog pirmiau aptarti duomenys įrodo, jog V. G. savo kaltę pripažino ir gailėjimąsi išreiškė iš esmės formaliai, siekdamas palengvinti savo padėtį. Tas pats pasakytina ir apie nuteistojo argumentus, kad jis taip elgėsi ne norėdamas nusikalsti, o su tikslu pragyventi. Vis dėlto, įvertinus tai, kad apeliacinis skundas nepaduotas asmens padėtį bloginančiais pagrindais (BPK 320 straipsnio 4 dalis), šiuo atveju skundžiamas nuosprendis nurodytoje dalyje nėra keičiamas. Pastebėtina, kad anksčiau nuteistajam skirtos bausmės nepasiekė BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, kadangi V. G. atžvilgiu ir vėl yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, kas neleidžia švelninti paskirtos bausmės.

Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam V. G. paskirta 8 mėnesių (past. – iki BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatų pritaikymo) yra žymiai mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis. Taigi įvertinus jau aptartus nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, tokio dydžio bausmė nėra aiškiai per griežta ar kaip kitaip neadekvati. Tas pats pasakytina ir apie nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dėl to spręstina, kad bausmės švelninimas vien nuteistojo nurodytais motyvais iš esmės formuotų nebaudžiamumo jausmą, taip pat prieštarautų baudžiamosios teisės ir tinkamai individualizuotos bausmės esmei, prasmei ir paskirčiai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta tai, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalis numato tai, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1-4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Nagrinėjamu atveju V. G. yra nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Jo padaryta nusikalstama veika pasireiškė vieninga tyčia, įgyvendinant vieną turėtą sumanymą, laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2026 m. sausio 2 d. įvykdžius 10 vagysčių. Be to, kaip minėta anksčiau, asmuo teisiamas ne pirmą kartą, taip pat ne kartą už analogiško pobūdžio veiksmus nuteistasis baustas ir administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo akivaizdų nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymuose numatytų įpareigojimų ir draudimų, o tai, jog V. G. atžvilgiu ir vėl buvo nagrinėjama nauja baudžiamoji byla rodo, kad anksčiau jam paskirtos bausmės iš esmės nebuvo pakankamos tikslui dėl konkretaus asmens pakartotinio nusikalstamumo rizikos panaikinimo pasiekti. Pastebėtina ir tai, jog V. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikomas ir praeityje, bet nuteistasis jam teismo rodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl pakartotinai nusikalto.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. G. paskyrė tinkamai individualizuotą ir proporcingą bausmę bei pagrįstai nusprendė neatidėti skirtos bausmės vykdymo pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Dėl to nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Vilniaus apygardos teisme 2026 m. rugsėjo 24 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-09709, kurioje yra nurodoma, jog valstybės naudai priteistina suma už V. G. skirtą antrinę teisinę pagalbą yra lygi 43,75 Eur dydžio sumai.

BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).

Pažymėtina, kad būtinybę nuteistajam V. G. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos, taigi baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. G. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 43,75 Eur dydžio sumai už V. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.