Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta numatyta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis KAL1 parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Nurodė, kad įvykio dieną jis grįžo namo po darbo, žmonos (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. Kur ji buvo, nežino. Ji jam nepranešė, kur išvažiuoja. Paklausus vaikų, kur yra mama, jie nežinojo. Užmigdė vaikus, nežinojo kur žmona. Pradėjo skambinti, pirmą kartą atsiliepė, po to jau nekėlė ragelio. Bandė dar 3 kartus susisiekti su žmona, bet ji nepakėlė. Maždaug už 20 min. po jo skambučio žmona grįžo namo. Jis norėjo pakalbėti su (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškinti, kur ji buvo ir kodėl taip vėlai grįžo. Paklausus (duomenys neskelbtini), kur ji buvo, ji jam atsakė, jog tai ne jo reikalas. Jis nesuvaldęs savo pykčio, ją pastūmė. Jis tuo metu buvo piktas. Matė, jog (duomenys neskelbtini) iš nosies bėga kraujas. Norėjo prieiti prie (duomenys neskelbtini), bet ji jį nuo savęs nuvijo. Girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) paskambino 112 ir iškvietė policiją. Jis buvo blaivus. Sutinka, kad tokie jo smurtiniai veiksmai žmonos atžvilgiu, kurie nurodyti kaltinime, buvo atlikti. Blogai vertina savo veiksmus. Susitaikė su nukentėjusiąja, kartu gyvena toliau.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji NKA1 nurodė, kad su KAL1 jie susitaikė. Dabar gyvena kartu. Vyras jai aiškino, kad supyko, nes nekontroliavo savęs. Veiksmais atsiprašė, bet žodžiais ne. Pritaria dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai įvyko pirmą kartą per 14 metų. Prašo nutraukti baudžiamąjį procesą jai ir kaltinamajam susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Iš byloje esančio 2025-12-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad pranešėja NKA1 pareiškė, kad 2025-12-13 apie 00:20 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo svetainėje, jos vyras KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), ją pastūmė ir vieną kartą, dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairįjį žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį 1-10 skalėje vertina 10. Dėl patirto fizinio skausmo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6).

Iš byloje esančio 2025-12-13 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apklausta liudytoja NKA1 parodė, kad 2025-12-13 apie 00:20 val. ji grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į namus namo svetainėje laukė jos vyras KAL1, gim. (duomenys neskelbtini). Vyras jos paklausė, kur ji buvo. Atsakė jam, kad buvo su kolektyvu. Po jos atsakymo jis ją pastūmė ir vieną kartą, dešinės rankos kumščiu, trenkė jai į kairįjį žandą. Po smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir ji iškarto pradėjo skambinti Bendruoju pagalbos telefonu, kviesti policiją. Vyras, pamatęs, kad skambina, pasakė jai, kad ji galėjo jam anksčiau pasakyti kur buvo ir nuėjo į miegamąjį (b. l. 7).

Nukentėjusioji NKA1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-12-13 apie 00.20 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo kalėdiniame darbo vakarėlyje, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžus namo užėjo, atsirakino namo duris, kadangi jos buvo užrakintos. Vyras KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), išgirdęs, kad ji grįžo namo, nusileido į pirmą aukštą ir atėjo į svetainės kambarį. Jai užėjus į svetainės kambarį jis jai rusų kalba pasakė: „kur buvai?“ ir pasakęs šiuos žodžius pastūmė ją ir vieną kartą dešine ranka trenkė į kairę veido sritį. Po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Ji pasakė savo vyrui, kad paskambins policijai ir pasiėmusi savo telefoną paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Kai paskambino Bendruoju pagalbos telefonu, jos vyras nuėjo į antrą aukštą. Po maždaug 10-15 minučių atvyko policijos pareigūnai, o jos vyras visą laiką buvo antrame aukšte. Jos vyras galimai su policija arba su savo automobiliu išvažiavo pas savo brolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą. Grietosios medicinos pagalbos jai nereikėjo, pati į gydymo įstaigą taip pat nevyko. Kodėl jos vyras taip pasielgė, pasakyti negali. Jis žinojo, kad ji buvo kalėdiniame darbo vakarėlyje. Minėta data buvo pažymėta kalendoriuje, taip pat yra ne kartą jam buvo sakiusi apie planuojamą vakarėlį. Taip pat vakar būnant namuose, t. y. 2025-12-12 apie 18.00 val., ruošėsi išvykti ir nurodė savo vaikams, kad išvyksta į vakarėlį ir kad tėtis tuoj grįš. Taip pat 00.10 val. jai važiuojant namo skambino vyras, kuris paklausė: „kur esi?“. Ji atsakė, kad važiuoja namo ir padėjo ragelį. Tada vyras dar kartą paskambino jai, tačiau ji į skambutį neatsakė, todėl jis parašė žinutę: „pizda tau“. Ji jam atrašė kažką panašaus „durnas tu ar kas“. Kodėl jis taip supyko, pasakyti negali. Su vyru jau kelias savaites nebendrauja dėl buitinių dalykų, tačiau ar tai galėjo turėti įtakos vakarykščiam jo poelgiui, nežino. Jos vyras prieš ją yra ne kartą smurtavęs, dažniausiai arba stipriai pastumia arba trenkia į veido sritį, vieną kartą yra smaugęs. Paskutinį kartą smurtavo pernai metais, tačiau anksčiau niekada policijos nekviesdavo, nes jis po visų įvykių kitą dieną gailėdavosi ir ji jam atleisdavo. Su vyru gyvena 14 metų kartu, turi tris bendrus vaikus. Vaikai nieko nematė ir negirdėjo, nes miegojo antrame aukšte. Kaip ir minėjo, dėl tokių savo vyro veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų (b. l. 69-71).

Papildomai apklausta NKA1 parodė, kad 2025-12-13 nakties metu apie 12-01 val., vyko namo iš kalėdinio darbo vakarėlio ir jai važiuojant paskambino vyras. Klausė jos, kur ji yra. Ji nurodė, jog važiuoja namo ir numetė ragelį bei pokalbio netęsė. Vyras skambino jai dar porą kartų. Jai neatsiliepus parašė sms žinutę: „pizda tau“. Apie 01 val., buvo jau namuose ir užėjus namo ją pasitiko vyras. Paklausęs kur ji buvo, sudavė vieną smūgį į veido sritį. Pataikė į kairę veido pusę. Iš karto pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Vyrui pasakė, jog kviečia policiją, po ko paskambino 112, greitosios nekvietė, iškvietė tik pareigūnus dėl smurto. Vyras nuėjo į antrą aukštą, su ja nebuvo. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino situaciją, parašė pareiškimą. Pareigūnai nurodė pakviesti vyrą, ką ji ir padarė. Jam buvo liepta pasiimti dokumentus ir išeiti iš namų. Jau išvykus policijai ji atsigulė miegoti, bet jautė stiprų skausmą kairės pusės veido srityje. Iš ryto atsikėlus vis dar jautė skausmą, todėl nelaukus nuvyko į RVUL, kur jai padarė kompiuterinę tomografiją ir nustatė žandikaulio lūžį, išrašė siuntimą į Žalgirio kliniką. Nuvykus tą pačią dieną į kliniką, jai pakartotinai diagnozavo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį. Gydytojas nurodė, jog reikės daryti operaciją, bet tuo momentu negalėjo jos atlikti, nes buvo didelis patinimas ir nurodė, jog po 5 dienų pasidarius tyrimus atvyktų planinei žandikaulio operacijai. Taigi 2025-12-18 jai buvo operuotas žandikaulis Žalgirio klinikoje. 2025-12-22 buvo išleista namo. Po operacijos nedarbingume nebuvo, kadangi turėjo laisvadienius. Po įvykio su ja vyras nebuvo susisiekęs. Kiek žino, vyras šiuo metu gyvena pas brolį Rudaminoje. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime neteiks. Su vyru taikytis nenori. Prie apklausos protokolo prideda RVUL ir Žalgirio klinikos med. išrašus (b. l. 74-79, 81-82).

Iš byloje esančio VA VPK Vilniaus r. PK vyr. tyrėjos Viktorijos Mechovič tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal IT Nr. 01-1-43358-25 medžiagą, 2026-03-17 13:18 val., tarnybiniu MRT susisiekus su nukentėjusiąja NKA1 dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, pastaroji nurodė, jog konflikto metu, kai KAL1 sudavė jai vieną smūgį į kairįjį žandą, pastaroji nuo suduoto smūgio atsitrenkė į skalbinių džiovyklę, dėl ko susižalojo dešini petį ir jautė fizini skausmą dešinio peties srityje ( b. l. 65).

Iš byloje esančio VA VPK Vilniaus r. PK vyr. tyrėjos Viktorijos Mechovič tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus specialisto išvadą Nr. G 290/2026 (01) nustatyta, kad NKA1 sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tikslinga ikiteisminį tyrimą perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 2 dalies į 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Iš byloje esančio Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti kad jame užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Namas aptvertas žalios spalvos metaline tvora. Įėjimo į namą durys plastikinės, rudos spalvos. Užėjus į namą patenkama į svetainės kambarį. Svetainės kairėje pusėje matoma virtuvės patalpa ir praėjimas į kitus namo kambarius. Taip pat kairėje svetainės pusėje matoma rudos spalvos sofa, baltos spalvos spintelės. Svetainės dešinėje matomas medinis stalas su kėdėmis aplink jį. Prie stalo, ant grindų, matomi raudonos spalvos, skystos konsistencijos lašai. Viduryje svetainės matomas židinys. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų neaptikta ir niekas nepaimta (b. l. 7, 19-24).

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota nukentėjusiosios NKA1 apžiūra siekiant užfiksuoti smurto artimoje aplinkoje padarytus sužalojimus. Užfiksuota, kad 2025-12-13 09.56 val. gavus žodinį sutikimą, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėta NKA1, gim. (duomenys neskelbtini). Moteris vilki violetinės spalvos megztinį, juodos spalvos su baltos spalvos fragmentais tampres, šviesios spalvos kojines, avi pilkos ir juodos spalvos šlepetes. Apžiūrint moters veidą kairė veido pusė yra ištinusi, aplink kairę akį matoma kraujosruva. Kairės pusės žando apačioje matoma kraujosruva. Daugiau matomų sužalojimų nėra (b. l. 33-40).

2026-12-13 alkoholio matavimo prietaisu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL0778, kurio patikros sertifikato Nr. 2400476, 01:21 val. NKA1 nustatytas 1,56 promilių neblaivumas (b. l. 41-42).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 290/2026 (01) matyti, kad NKA1, gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, viršutinio žandikaulio kairės pusės priekinės sienelės skeveldrinis lūžis su kraujavimu į kairį žandinį antį. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2025-12-13. Sužalojimai visumoje dėl viršutinio žandikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant kietu buku daiktu ar paviršiumi. Detaliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi sužalojimuose užsifiksavę plačios priklausomybės žalojančio daikto požymiai. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu (b. l. 61-62).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) skambučių garso įrašo apžiūra. Protokole užfiksuota, kad apžiūrimas BPC garso įrašas BPC ID 92443340292. Skambučio data 2025-12-13, laikas 00:43:22, trukmė 01:07. Skambutis iš telefono numerio: 37060884123. Į bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, prisistato kaip NKA1, nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), ją užpuolė vyras, teka iš nosies kraujas, greitosios medicinos pagalbos atsisakė (b. l. 43-45).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota pareigūnų kūno kamerų (BODY) vaizdo įrašų apžiūra. Protokole užfiksuota, kad apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu export-6n6xe. Įrašo trukmė 13 min 33 sek., įrašas spalvotas. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Įraše matosi, kad policijos pareigūnas, kurio BODY kameros vaizdo įrašas apžiūrimas, išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina link įvykio vietos, gyvenamojo namo, kur pareigūnus pasitinka pareiškėja. Moters nosyje matoma įkišta nosinaitė. Namo viduje, kambaryje ant grindų matomos didelės, galimai kraujo, dėmės. Nukentėjusioji pasakoja, kad jai grįžus iš įmonės vakarėlio vyras ją sumušė. Pareigūnui paklausus, kiek kartų jai buvo suduota smūgių, atsakė, kad vieną, fizinį skausmą įvertino 10 iš 10 balų. Medikų pagalbos moteris atsisakė. Kartu gyvenantys vaikai konflikto nematė. Atėjęs nukentėjusiosios vyras savo kaltės neneigė, teigia, kad žmona nekėlė ragelio, neinformavo, kur išvažiavo. Vyras nuvedamas į tarnybinį automobilį, kur pastarajam alkotesterio pagalba patikrinamas neblaivumas, vyras nurodo, kad alkoholio nevartojo. Kita vaizdo įrašo medžiaga tyrimui reikšmės neturi.

Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu export-ykymy. Įrašo trukmė 15 min 10 sek., Įrašas spalvotas. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Įraše matosi, kad policijos pareigūnas, kurio BODY kameros vaizdo įrašas apžiūrimas, grįžta į įvykio vietą ir alkotesterio pagalba patikrina moters neblaivumą, jai nustatytas 1,56 promilės neblaivumas. Ant moters veido kairės pusės, prie akies, matomas odos ploto paraudimas. Pildomi procesiniai dokumentai. Apklausos metu nukentėjusioji patikslino, kad konfliktas įvyko apie 00:20 val., vyras ją pastūmė, o vėliau dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė į kairės pusės žandą (b. l. 46-48).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnį, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys <...> asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos <...>. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji NKA1 yra kaltinamojo KAL1 sutuoktinė, t. y. jo šeimos narė. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo KAL1 kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta visiškai. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, KAL1 panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį - sutuoktinę NKA1, t. y. ją pastūmė, po to tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairįjį žandą, dėl ko nukentėjusioji dešiniu petimi atsitrenkė į skalbinių džiovyklę, taip padarydamas nukentėjusiajai NKA1 poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, viršutinio žandikaulio kairės pusės priekinės sienelės skeveldrinį lūžį su kraujavimu į kairį žandinį antį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įrodymais, pagrindžiančiais kaltę, laikytini jo paties parodymai, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji patvirtino, kad jai nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė KAL1; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad NKA1 nustatytas sužalojimas – poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, viršutinio žandikaulio kairės pusės priekinės sienelės skeveldrinis lūžis su kraujavimu į kairį žandinį antį, kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; policijos pareigūnų kūno kamera darytas vaizdo įrašas dėl įvykio aplinkybių. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad KAL1 veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji NKA1 prašė atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Apklausiama teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, tai įvyko pirmą kartą per 14 metų. Prašo nutraukti baudžiamąjį procesą jai ir kaltinamajam susitaikius. Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė teismo taikyti kaltinamajam KAL1 BK 38 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai NKA1 susitaikius. Į bylą yra pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje (b. l. 148-149). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad KAL1 padarė apysunkį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė pripažįstantis savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, susitaikė su nukentėjusiąja, NKA1 atleido KAL1 ir nurodė, jog jokių pretenzijų jam neturi. Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje pareiškusi nebuvo. Byloje yra kaltinamojo ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta atlyginimo sutartis, kuri patvirtina, kad KAL1 įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 18 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos (b. l. 150-151). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga įtvirtina, kad kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kuomet yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, toks pagrindas šiuo atveju yra. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas, du kartus baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 120-122). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jo atžvilgiu nėra nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, KAL1 nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, taip pat byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2025-12-13, būtų pažeidęs kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus. Teismo posėdyje KAL1 nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai. Duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, byloje nėra. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad KAL1 nėra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes ir teismui nustačius visas BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja NKA1 ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones, t. y. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir alkoholizmo prevencijos programoje. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atleidžiant KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, prevenciniais tikslais, jam yra tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį 3 172.18 Eur sumai. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad NKA1 dėl sveikatos sutrikdymo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3 172.18 Eur. Bylos nagrinėjimo metu KAL1 ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kurioje nurodyta, kad skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 18 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos – 2026-06-04, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 176,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt šeši Eur 0 et). Pirmosios įmokos sumą – 180,18 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt Eur 18 et) – skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos. Kaltinamasis pateikė mokėjimo nurodymą, kad pirmą įmoką 180 Eur sumokėjo, todėl kaltinamasis įpareigotinas Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginti 2 992,18 Eur. Taikos susitarimas tvirtintinas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-107), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1, padariusį nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja NKA1, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti 2026-06-04 žalos atlyginimo sutartį, sudarytą tarp kaltinamojo KAL1 ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pagal kurią KAL1 įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 18 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos – 2026-06-04, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 176,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt šeši Eur 0 et). Pirmosios įmokos sumą – 180,18 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt Eur 18 et) – KAL1 įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Išieškotojai pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad lėšos buvo pervestos (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą). Pasibaigus nustatytam Sutarties vykdymo terminui, skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoja. Jeigu pasibaigus Sutarties vykdymo terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoja, žalos likutis išieškomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi kaltinamasis pirmą įmoką 180 Eur sumokėjo, todėl kaltinamasis įpareigotinas Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginti 2 992,18 Eur. Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti KAL1, kad: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.