- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-2554-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07168-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Kredito partneris“, AS ,,West Kredit“
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB ,,Kredito partneris“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl 2010 m. spalio 26 d. dovanojimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys AS ,,West Kredit“ filialas, UAB ,,Kredito partneris“, TAR4 , TAR1 , atstovaujama įstatyminio atstovo ATS1 .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, todėl teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovas IES1 kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti 2010 m. spalio 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovas padovanojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Ginčo butas), kartu su nuosavybės teise į žemės sklypą, kuriame yra dovanojama pastato dalis; taikyti restituciją natūra – grąžinti nurodytą turtą ieškovui, atkuriant jo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolės S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/22/01089, įskaitant, bet neapsiribojant, turto aprašymą, vertinimą, varžytinių skelbimą ir vykdymą, iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovas nurodė, kad antstolė yra pradėjusi aktyvius išieškojimo veiksmus ir ketina skelbti varžytines, atliekami veiksmai, susiję su buto aprašymu ir pasirengimu jį realizuoti iš varžytinių. Egzistuoja tiesioginė, reali ir neišvengiama grėsmė, kad ginčo objektas bus perleistas tretiesiems asmenims dar iki teismui išnagrinėjant bylą iš esmės. Jeigu butas būtų realizuotas iš varžytinių ir perleistas tretiesiems asmenims, ginčo objektas iš esmės pasikeistų – būtų sukurtos naujos daiktinės teisės, įgytos galimai sąžiningų įgijėjų, ir tokiu atveju net ir patenkinus ieškinį, restitucijos natūra taikymas taptų itin komplikuotas arba faktiškai neįmanomas. Išieškojimo veiksmų sustabdymas yra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku ir skirtas tik laikinai išsaugoti esamą padėtį iki bylos išnagrinėjimo, ši priemonė neeliminuoja kreditoriaus teisių, o tik laikinai riboja jų įgyvendinimą, siekiant išvengti nepataisomų padarinių. Nepritaikius šios priemonės, ieškovo teisės būtų pažeistos iš esmės ir negrįžtamai, nes būtų prarasta galimybė susigrąžinti konkretų nekilnojamąjį daiktą, kuris turi esminę tiek turtinę, tiek neturtinę reikšmę. Ginčo esmė yra būtent nuosavybės teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą atkūrimas, todėl šio daikto realizavimas vykdymo procese iki ginčo išsprendimo iš esmės paneigtų patį teisminės gynybos tikslą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo veiksmų antstolės S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/22/01089, įskaitant, bet neapsiribojant, turto aprašymą, vertinimą, varžytinių skelbimą ir vykdymą, sustabdymas. Teismas nurodė, kad: Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas, atsižvelgiant į patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus, yra konkretus ginčijamu sandoriu perleistas turtas, taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovo būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugą, kad patikslinto ieškinio tenkinimo atveju, t. y. panaikinus 2010 m. spalio 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį, būtų galima grąžinti šalių santykius į iki sutarties buvusius santykius. Darytina išvada, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), yra nukreiptos siekiant užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais reikalavimais. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, todėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo UAB ,,Kredito partneris“ atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovo IES1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; nutartį leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, netinkamai įvertino ieškinio pobūdį bei nepaisė aplinkybės, jog ankstesnėje civilinėje byloje jau yra galutinai išspręstas hipotekos teisėtumo ir galiojimo klausimas. Ieškovas ir atsakovas šioje byloje veikia išvien, siekdami dirbtinai vilkinti vykdymo procesą bei apsunkinti teisėtą hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą. Laikinosios apsaugos priemonės apskritai neturi jokios praktinės reikšmės, nes hipoteka, kaip daiktinė teisė, seka paskui daiktą, todėl net ir ieškinio patenkinimo atveju priverstinis išieškojimas iš ginčo buto būtų tęsiamas. Ieškovas IES1 atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad leidus vykdymo procese realizuoti ginčo butą dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsirastų nauji daiktinių teisių subjektai, nauji teisiniai santykiai bei papildomos kliūtys restitucijos taikymui natūra. Tokiu atveju dabartinio ieškinio patenkinimas nebegalėtų sukelti tokių pačių teisinių pasekmių, kokias jis galėtų sukelti išsaugojus esamą faktinę ir teisinę situaciją iki bylos išnagrinėjimo. Todėl būtent trečiųjų asmenų teisių atsiradimo rizika ir būtinybė išsaugoti ginčo objektą nepakitusį iki galutinio sprendimo priėmimo pateisina laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nagrinėjamu atveju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad: 1) ieškovas ir atsakovas veikdami išvien inicijuoja jau trečią bylą iš eilės ir taip sąmoningai vilkina išieškojimą UAB ,,Kredito partneris“ naudai iš hipoteka įkeisto ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) c. b. Nr. e2-1361-435/2024 (apeliacinės instancijos teismo bylos c. b. Nr. e2A-937-1041/2026) yra galutinai išnagrinėtas Hipotekos Ginčo butui teisėtumo ir galiojimo klausimas, ieškovo reikalavimai dėl Hipotekos pripažinimo negaliojančia yra atmesti; 3) hipoteka yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą, taigi net jei ieškinys ir būtų patenkintas, tai neturėtų absoliučiai jokios įtakos vykdymo procesui ir Ginčo buto realizavimui – priverstinis išieškojimas vis tiek būtų tęsiamas, nėra jokio pagrindo spręsti, kad priverstinis Ginčo buto realizavimas dėl to, kad jis būtų grąžintas ieškovui, galėtų būti sustabdytas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas prašo panaikinti 2010 m. spalio 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovas padovanojo atsakovui Ginčo butą ir taikyti restituciją natūra – grąžinti Ginčo butą ieškovui, atkuriant jo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą. Jokie kiti reikalavimai, įskaitant reikalavimus susijusius su hipoteka, šioje byloje nėra keliami. Taigi šiuo atveju yra būtina nustatyti ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones būtent šioje byloje pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti. Be to, teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą, o ar ieškinys yra realiai pagrįstas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi šiuo atveju apelianto nurodoma aplinkybė, kad butas įkeistas hipoteka ir net ir patenkinus ieškinį į jį vis tiek bus nukreiptas išieškojimas, nėra esminė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo būtent konkrečioje byloje ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o tokių ribojimų tikslas – išsaugoti ginčo objektą bei jo teisinį statusą nepasikeitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).
Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia <...> poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis c. b. e2-89-464/2020 ir kt.).
Atitinkamų draudimų nustatymo poreikį suponuoja pats ieškinio dalykas – reikalavimas grąžinti ginčo objektais tapusius kilnojamuosius daiktus ieškovių nuosavybėn. Tokiu atveju būtent draudimo perleisti nuosavybę į ginčo turtą tretiesiems asmenims nustatymas galėtų užkirsti kelią ginčo metu esančios situacijos pokyčiams ar ginčo objektu tapusio turto naujų savininkų atsiradimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis c. b. e2-89-464/2020 ir kt.).
Tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis c. b. Nr. e2-1218-790/2020 ir kt.).
Iš čia pacituotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos darytina išvada, kad kai yra kilęs ginčas dėl konkretaus turto ir prašoma taikyti restituciją, yra būtina užkirsti kelią jį perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims.
Šioje byloje ieškovas, be kita ko, prašo taikyti restituciją – grąžinti Ginčo butą jam. Taigi, šioje situacijoje svarbu, kad ginčo turtas būtų išsaugotas, nes priešingu atveju (jeigu turtas būtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims), ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų labai apsunkintas ir užtruktų neproporcingą ilgą laiko tarpą. Kilusio ginčo pobūdis lemia tai, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi operatyvus teismo sprendimo įvykdymas – jeigu ieškinys būtų patenkintas, butas ir žemės sklypas turėtų būti kiek įmanoma greičiau grąžinti ieškovui. Akivaizdu, kad ginčo turtą pardavus iš varžytynių, t. y. perleidus sąžiningiems tretiesiems asmenims ar sudarius kitus su juo susijusius sandorius, operatyvus teismo sprendimo įgyvendinimas nebūtų įmanomas, nes kiltų nauji teisiniai ginčai dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo (t. y. nekilnojamojo turto susigrąžinimo iš šioje byloje nedalyvaujančių asmenų) ir kt. Taigi, taip būtų pažeisti ieškovo interesai, nes užsitęstų ieškovo grąžinimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
Neatmestina tikimybė, kad jeigu turtas būtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims ar sudaryti kiti su juo susiję sandoriai, jo apkritai nebūtų įmanoma susigrąžinti, todėl ieškovui palankaus sprendimo šioje byloje priėmimas visiškai prarastų prasmę, nes jo nebūtų galima įgyvendinti (t. y. taikyti restitucijos).
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų sustabdymą.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.