Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-639-898/2026 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-01157-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17; 2.5.19 (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. K. prašymas dėl jo teisinės padėties sušvelninimo.

n u s t a t ė : Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi, tenkinus Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą, V. K. atžvilgiu Jungtinės Karalystės Lydso Karališkojo teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir V. K. nustatyta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo minėtos nutarties priėmimo dienos, t. y. 2026 m. vasario 10 d. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas V. K. suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. (274 dienos), taip pat Jungtinės Karalystės Lydso Karališkojo teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis iki minėtos nutarties priėmimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. rugpjūčio 14 d. gautas nuteistojo V. K. prašymas dėl jo teisinės padėties sušvelninimo – dėl jo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV- 2573 (toliau – ir 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) bei 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 25 6¹, 257, 257¹,258, 259,262,265,267,267¹,267², 267³,268,270,270²,270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303 , 304, 306, 306¹, 3 06², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060), skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistojo V. K. prašymas dėl jo teisinės padėties sušvelninimo netenkintas. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiama baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje – minėta nusikalstama veika nėra išdėstyta nauja redakcija, jos nuostatos nepakito, taip pat ir nepakito sankcijoje numatytos bausmės, todėl nėra įstatyminio pagrindo spręsti klausimo dėl šios nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir tuo pačiu peržiūrėti V. K. už šiame BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės. Be to, nurodoma, kad atsižvelgiant į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nuteistojo V. K. atžvilgiu priimtas vienintelis sprendimas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartis, kuri yra įsiteisėjusi ir yra vykdoma, o kasacinio skundo padavimo terminai suėję, todėl nėra pagrindo taikyti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 pakeistų BK nuostatų.

II. Skundo argumentai ir prašymai Skundu nuteistasis V. K. prašo dar kartą peržiūrėti jo bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Nurodo, kad nusikaltimas buvo padarytas Jungtinėje Karalystėje, kur už tokio pobūdžio nusikaltimus, jo teigimu, skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, tačiau Lietuvoje tokia bausmė už jo padarytą nusikaltimą netaikoma. Teigia, kad po bylos perėmimo Lietuvoje jam buvo paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, nors pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti skiriama nuo 7 iki 15 metų, todėl mano, kad jam paskirta maksimali bausmė. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat nurodo, kad, būdamas Vilniaus kalėjime, nespėjo susisiekti su advokatu dėl 2026 m. vasario 10 d. sprendimo apskundimo, nes buvo išvežtas į Alytaus kalėjimą. Atsiliepimų į skundą negauta.

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant nuteistojo prašymą, ir pagrįstai atmetė prašymą dėl V. K. teisinės padėties sušvelninimo – dėl jo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistojo prašymas yra abstraktaus pobūdžio, t. y. prašoma dar kartą peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, tačiau skunde nenurodoma, kokios konkrečios BK nuostatos, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus ar sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Kaip nustatyta skundžiamoje nutartyje, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis bausmės vykdymo tęstinumo principu, 2026 m. vasario 10 d. nutartimi nuteistajam V. K. paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 14 metų. Teismas nustatė, kad tokia bausmė savo esme kiek įmanoma labiausiai atitinka Jungtinės Karalystės Lydso Karališkojo teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. minėtu nuosprendžiu nustatytą minimalią atliktinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, bei atitinka 1983 m. Europos konvencijos „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“ 10 straipsnio nuostatas. Be to, Jungtinės Karalystės Lydso Karališkojo teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė suderinta su BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. nuteistasis V. K. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nuteistasis V. K. atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi (LITEKO duomenimis įsiteisėjusia 2026 m. vasario 19 d.) paskirtą 14 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra šiuo metu vykdoma. Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl galimo nuteistojo teisinės padėties švelninimo, aktualus yra būtent minėta nutartimi priimtas procesinis sprendimas, nes kitų nuteistojo V. K. atžvilgiu priimtų sprendimų, kurie galėtų būti peržiūrimi, nėra.

Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiama baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo išdėstytos nauja redakcija, šioje normoje nustatyta nusikalstama veika nebuvo pakeista, taip pat nebuvo pakeista ir joje nustatyta bausmės sankcija, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog dėl nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų V. K. padarytai nusikalstamai veikai taikytina kita, jo teisinę padėtį lengvinanti baudžiamojo įstatymo norma ar kad dėl šių pakeitimų turėtų būti iš naujo sprendžiamas jam paskirtos bausmės klausimas. Be to, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 2 dalies nuostatomis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) nustatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, kurioje nustatyta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartis, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2026 m. vasario 19 d. ir yra vykdoma, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo taikyti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 pakeistų BK nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta konkrečių po 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK nuostatų, kurios būtų taikytinos V. K. padarytai nusikalstamai veikai ir lengvintų jo teisinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo peržiūrėti nuteistajam paskirtą bausmę.

Apygardos teismas pažymi, kad teismo nuosprendžiui įsiteisėjus jis negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, negali būti analizuojami ir iš naujo vertinami kaltės, veikų kvalifikavimo ar bausmės klausimai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, nes baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės keisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris yra privalomai vykdomas (BPK 346 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju teismas negali pakeisti jau įsiteisėjusio ir vykdomo Jungtinės Karalystės Lydso Karališkojo teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo suderintas su Lietuvos Respublikos įstatymais ir nuspręsta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.