Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui, Gitei Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovės UAB „Verkių būstas“ atstovei advokatei Pelagejai Stonkienei viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Verkių būstas“ ieškinį atsakovams M. Ž., I. Ž. ir J. S. dėl įpareigojimo įleisti į patalpas atlikti perdangos, stogo konstrukcijų tyrimus, apžiūrą ir matavimus, - Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Name VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovams I. Ž. ir M. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 769/1000 dalys negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, patalpa plane pažymėta (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Name VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovui J. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-neįrengta pastogė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau-pastogė), patalpos plane pažymėtos: (duomenys neskelbtini), t.y., atsakovams I. Ž., M. Ž., J. S. priklauso tos pačios pastogės atitinkamos patalpos. Patekimas į šią pastogę yra vienas. Ji yra Namo trečiojo aukšto pastogėje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DGNKPPSBĮ), kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūrinė detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, apvadai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos.

Atsižvelgiant į tai, pastato stogas, statinio laikančiosios konstrukcijos, perdangos, pertvaros priskirtini pastato bendrosioms konstrukcijoms, jie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau– Reglamentas) 84 ir 85 punktais, namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų Valdytojas, paskirdamas namo techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Todėl ieškovė (Valdytojas) yra atsakinga už Namo techninės priežiūros organizavimą, esminių statinio reikalavimų užtikrinimą.

UAB „Getelit“ 2024-07-12 Ekspertinio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Aktas) padarė išvadą, kad ištirta statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (būtent: statinio stogo laikančiosios konstrukcijos, mediniai statinio laiptai, medinė statinio perdanga) atitinka avarinio statinio apibrėžimą). Avarinę būklę privalu nedelsiant šalinti pagal iš anksto paruoštą atitinkamą projektinę dokumentaciją, keisti nebetinkamas konstrukcijas, atlikti laikančiųjų sienų remontą šalinant nustatytus defektus.

Ieškovė veikdamas pagal Akto išvadą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2024-09-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)“ įpareigojimą, organizuoti Eksperto akte nurodytų Būtinų priemonių taikymą, esant būtinybei iki remonto darbų pradžios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apie įpareigojimų įvykdymą iki 2024-10-29 informuoti Skyrių“, pradėjo atitinkamos projektinės dokumentacijos pirkimo procedūras. Su pirkimą laimėjusiu projektavimo darbų rangovu J. tapybos ir projektavimo įmone 2025-05-23 buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtas avansas, rengiamas projektas. Šios sutarties 5.1.4 punktas įpareigoja ieškovę bendradarbiauti su šia įmone jai atliekant darbus pagal šią sutartį.

Atsakovams priklausančioje pastogėje yra dalis Namo stogo laikančiųjų konstrukcijų, medinių statinio perdangų, pertvarų. Šioje pastogėje projektuotojas pagal sutartį irgi turi atlikti perdangos ir stogo konstrukcijų tyrimus, apžiūrą ir matavimus. Patekimas gi į pastogę galimas tik su atsakovų leidimu, nes pastogės durys jų yra rakinamos. Kitos galimybės patekti į pastogę nėra.

2025-10-30 ieškovės buvo gautas J. tapybos ir projektavimo įmonės raštas, kad darbai pagal sudarytą sutartį gali tęstis tuo atveju, jei bus užtikrintas patekimas į pastogę perdangos ir stogo konstrukcijų apmatavimo tikslu.

Todėl ieškovė 2025-11-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė atsakovams apie šio prašymo gavimą ir prašė 10 kalendorinių dienų laikotarpyje informuoti J. tapybos ir projektavimo įmonę apie tai kada jie yra pasirengę užtikrinti patekimą į pastogę perdangai ir stogo konstrukcijoms apmatuoti, tačiau joks atsakymas iš atsakovų nebuvo gautas.

2025-11-15 raštu ieškovė pakartotinai prašė atsakovų iki 2025-11-24 informuoti J. tapybos ir projektavimo įmonę, kada jie pasirengę užtikrinti patekimą į pastogę, perdangai ir stogo konstrukcijoms apmatuoti. Tačiau ir į šį prašymą atsakovai nereagavo.

2025-12-01 buvo gautas J. tapybos ir projektavimo įmonės paaiškinimas, kad projektuotojai negali patekti į pastogę (užrakinta) apsimatuoti bei natūroj vertinti esamą konstruktyvą tiek perdangos, tiek stogo ir dėl to darbai nevykdomi sklandžiai. Į pastogę projektuotojai darbų atlikimui negali patekti iki šio laiko.

Vertindamas bendrijos teises ir pareigas vykdant daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinimą, teismų praktikoje nustatyta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama. CK 4.83 straipsnio 5 dalis įtvirtina pareigą buto ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Todėl pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį atsakovai privalo leisti ieškovės pasirinktam projektuotojui, su kuriuo sudaryta sutartis, patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai. Šiuo atveju atsakovų nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.

Pagal CPK 5 str. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovai, neįleisdami projektuotojo darbų atlikimui į pastogę, kurioje yra Namo bendrojo naudojimo objektai, pažeidžia ieškovės , kaip pastato administratoriaus ir kitų Namo bendraturčių , teises.

Atsakovai M. Ž., a .k. (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo atmesti UAB „Verkių būstas“ ieškinį (b.l. 9-10 dok-37275).

Administratoriaus veiksmai ir priimti sprendimai kelia pagrįstų abejonių dėl jo veiklos pagrįstumo, tinkamo ir sąžiningo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo. Dėl šių aplinkybių lygiagrečiai bus kreiptasi ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl galimai nesąžiningo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų interesų atstovavimo bei įtarimų dėl neskaidrių projektavimo paslaugų pirkimo.

Vadovaujantis 2024-07-12 Ekspertinio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), administratorius privalėjo nedelsdamas imtis būtinų veiksmų, įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki remonto darbų pradžios. Administratorius, vadovaudamasis STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ ir gavęs minėtą ekspertizės apžiūros aktą, turėjo nedelsiant organizuoti pavojingos būklės konstrukcijų laikiną sustiprinimą, kaip tai numatyta šio teisės akto 18.2.3 punkte.

Konkrečiu atveju buvo būtina atlikti minimalius laikinuosius apsaugos darbus: išramstyti ir sustiprinti dalį gegnių, pakeisti pažeistus grebėstus bei pakeisti suskilusius stogo dangos (šiferio) lapus maždaug 1-2 kv. m plote arba laikinai uždengti pažeistas vietas armuota plėvele. Tokios laikinos apsaugos priemonės yra įprastai taikomos analogiškose situacijose, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) pastatus.

Tačiau administratorius minėtomis teisės aktų nuostatomis nesivadovavo ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų avarinei būklei pašalinti. Vietoje to buvo pradėtos procedūros dėl kapitalinio remonto projekto rengimo paslaugų pirkimo. Tokie veiksmai faktiškai reiškė perėjimą prie kito statybos proceso procedūrinių etapų, nors neatidėliotini saugos užtikrinimo darbai nebuvo atlikti.

Pažymėtina, kad palėpės patalpų savininkai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tuo metu jau buvo pradėję rengti palėpės kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos projektus savo lėšomis ir pagal savo poreikius.

2024-12-02 administratorius pradėjo balsavimo procedūras dėl kapitalinio remonto projekto paslaugų pirkimo (priedas Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie rengiamą balsavimą raštu). Į šį pranešimą buvo operatyviai sureaguota ir UAB „Verkių būstas“ buvo informuota, kad procedūros vykdomos klaidinančiai. Taip pat buvo pateiktos pastabos ir pasiūlymai.

Balsavimo biuletenyje buvo sujungti projektavimo darbai, nesusiję su visų (duomenys neskelbtini) korpusų savininkų nuosavybe. Pažymėtina, kad palėpės patalpos yra (duomenys neskelbtini) korpuse, o laiptinė - (duomenys neskelbtini) korpuse, kuria naudojasi ir dalis (duomenys neskelbtini) korpuso gyventojų (priedas Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas dėl balsavimo atskyrimo).

Taip pat administratorius buvo informuotas, kad privačių palėpės patalpų projektavimo ir rangos darbus palėpės savininkai planuoja atlikti savo lėšomis. Be to, atsakovams priklausančių palėpės patalpų kapitalinio remonto projektavimo darbai jau buvo pradėti, todėl administratoriaus siūlomi projektavimo darbai šioje dalyje buvo pertekliniai ir dubliuojantys.

Iš esmės aktualus buvo tik laiptinės kapitalinio remonto projektas, su kuriuo iš pradžių buvo sutinkama, nors administratoriaus pasiūlyta projektavimo darbų kaina buvo kelis kartus didesnė nei mūsų savarankiškai atliktos rinkos apklausos metu nustatyta kaina.

Vėliau administratorius organizavo ir daugiau balsavimų, tačiau jų sprendiniams gyventojai nepritarė, nes į nuolat teikiamas pastabas ir argumentus (priedas Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas dėl rengiamo balsavimo klaidų ir projektavimo kainos) nebuvo atsižvelgta.

Neatsižvelgus į atsakovų bei kitų daugiabučio bendrasavininkų teiktas pastabas ir balsavimo rezultatus (nepritarimus), UAB „Verkių būstas“ vienašališkai priėmė mums nepriimtiną sprendimą pirkti paslaugas.

Po šio sprendimo 2025-03-20 buvo nedelsiant sušauktas gyventojų susirinkimas, kurio metu dėl neteisingai priimto sprendimo buvo priimtas pareiškimas, kuris buvo įteiktas UAB „Verkių būstas“. Vėliau buvo surengtas susitikimas, kuriame dalyvavo UAB „Verkių būstas“ darbuotojai: direktorius R. R., vadybininkas Ž. K., teisininkė bei jų parinktas projektuotojas A. J.

Susitikimo metu buvo pakartotinai išsakyta gyventojų pozicija bei pareikalauta, kad būtų vadovaujamasi STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ ir nedelsiant organizuojamas pavojingos būklės konstrukcijų laikinas sustiprinimas, kaip numatyta šio teisės akto 18.2.3 punkte, o ne organizuojamas kapitalinio remonto projektas. Taip pat buvo reikalauta pakartoti neteisingai vykdytą balsavimą.

Nesulaukus mūsų prašymų vykdymo, dar kartą buvo kreiptasi - 2025-08-04 išsiųstas elektroninis laiškas ir 2025-08-13 papildomas elektroninis laiškas. Taip pat buvo informuota apie planuojamą gyventojų susirinkimą, į kurį buvo kviečiamas ir UAB „Verkių būstas“ atstovas, kuriame jų atstovai nedalyvavo.

Todėl susirinkimo metu, nesulaukus UAB „Verkių būstas“ veiksmų ir paaiškinimų dėl avarinės būklės pašalinimo bei įvertinus artėjančio rudens ir žiemos lietingus laikotarpius, buvo nuspręsta avarinę būklę pašalinti nedelsiant savo jėgomis ir lėšomis.

2025-09-04 d. įstatymų nustatyta tvarka, apie tai buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius, po ko buvo pradėti ir atlikti palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) avarinės būklės stabilizavimo darbai.

Pasitikėdami administratoriaus paaiškinimais, kad pradėtos balsavimo procedūros ir apklausos būdu parinktas projektavimo rangovas yra tik formalumas (skirtas atsiskaitymui prieš administratorių kontroliuojančią Vilniaus miesto savivaldybę), kad tai tėra apklausa ir jog vėliau bus galima pateikti savo pasirinktą, gerokai pigesnį projektavimo rangovą, administratorius, aiškiai žinodamas mūsų poreikius ir reikalavimus, vis tiek tęsė nereikalingų projektavimo paslaugų pirkimo procedūras ir inicijavo sutarties pasirašymą.

Todėl administratorius visų pirma turėtų būti įpareigojamas pakartotinai skelbti balsavimą tik dėl laiptinės kapitalinio remonto projektavimo. Be to, administratorius taip pat turėtų būti įpareigojamas iš anksto informuoti gyventojus apie projektavimo paslaugų pirkimo procedūrų pradžią, kad gyventojai galėtų pateikti savo pasirinktus, ekonomiškai naudingiausius projektavimo paslaugų tiekėjus.

Atsakovas J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko/neprisijungė prie Zoom programos, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Iki posėdžio pradžios prašymų iš atsakovų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir ieškovės atstovei neprieštaraujant, teismas nagrinėja bylą atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Ieškinys tenkintinas visiškai

Kaip nustatyta byloje ir dėl to nėra ginčo, ieškovė UAB „Verkių būstas“ pagal 2022-12-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teikia šio Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Šiame name atsakovams I. Ž. ir M. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 769/1000 dalys negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, patalpa plane pažymėta (duomenys neskelbtini), kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atsakovui J. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-neįrengta pastogė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpos plane pažymėtos: (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, patekimas į šią pastogę yra vienas, namo trečiojo aukšto pastogėje. Nurodytos aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centras duomenys, esantys byloje.

Ginčo esmė- pagal UAB „Getelit“ 2024-07-12 surašytą Ekspertinio vertinimo akta Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvadą, kad ištyrus statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (statinio stogo laikančiosios konstrukcijos, mediniai statinio laiptai, medinė statinio perdanga) buvo nustatyta avarinio statinio būklę, kurią privalu nedelsiant šalinti pagal iš anksto paruoštą atitinkamą projektinę dokumentaciją, keisti nebetinkamas konstrukcijas, atlikti laikančiųjų sienų remontą šalinant nustatytus defektus.

Ieškovė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2024-09-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)“ numatytą įpareigojimą, privalo organizuoti Eksperto akte nurodytų Būtinų priemonių taikymą, o esant būtinybei iki remonto darbų pradžios ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones; apie įpareigojimų įvykdymą iki 2024-10-29 informuoti Skyrių.

Nurodytu pagrindu ieškovė pradėjo atitinkamos projektinės dokumentacijos pirkimo procedūras ir su pirkimą laimėjusiu projektavimo darbų rangovu J. tapybos ir projektavimo įmone 2025-05-23 sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo avansą projekto rengimui.

Atsakovai atsisakė įleisti projektavimo įmonės darbuotojus į pastogė, todėl projektuotojas sutartų nurodytų darbų atlikti negali.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.82 straipsnį patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisės nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 p.).

Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 31 p.).

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ji, kaip pastato administratorius, turi ne tiek teisę, kiek pareigą rūpintis bendrojo naudojimo objektų tinkama priežiūra, eksploatavimu ir turi teisę pareikšti negatorinį ieškinį atsakovams. Tokia pastato administratoriaus teisė ir pareiga išaiškinta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023)bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau– Reglamentas) 84 ir 85 punktuose.

Namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008).

Atsakovai nesudaro galimybės ieškovei (su projektuotoju) patekti į jų valdomas ir naudojamas gyvenamojo namo patalpas ir atlikti perdangos ir stogo konstrukcijų tyrimus, apžiūrą ir matavimus.

2026 m. balandžio 28 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas M. Ž. sutiko į pastogės patalpas įleisti 2025m. gegužės 25 d., 13 val. UAB Verkių būstas“ ieškovės atstovą ir jos pasitelktą projektuotoją, tačiau 2026 m. gegužės 25 d. atvykus į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas M. Ž. užtikrino ieškovės atstovui ir projektavimo įmonės vadovui-architektui su dvejomis specialistėmis patekimą į negyvenamąsias patalpas-neįrengtą pastogę tačiau sąlygos atlikti reikalingus apmatavimus nebuvo sudarytos, kadangi pastogė buvo užversta įvairiomis šiukšlėmis ir daiktais, trukdančiais saugiai bei tinkamai atlikti matavimo darbus. Dėl šių aplinkybių specialistai negalėjo atlikti pastogės konstrukcijų apmatavimų ir vertinimo darbų. Ieškovė pateikė teismui aktą ir 6 fotonuotraukas, kurie patvirtina faktinę pastogės avarinę būklę akto surašymo metu (b.l. 17 dok-79453).

Pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį atsakovai privalo leisti ieškovės pasirinktam projektuotojui, su kuriuo sudaryta sutartis, patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai dėl avarinės pastato dalies būklės, t.y. užtikrintas viešas interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.

Bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas, įrodytas ir protingai motyvuotas. Atsakovai nenurodė pagrįstų ir protingų argumentų, kodėl ieškovės prašomi atlikti veiksmai pažeistų jų teises ir interesus.

Teismas vertina, kad gyvenamojo namo pastogės dėl perdangos ir stogo konstrukcijų tyrimų, apžiūros ir matavimų atlikimo nepažeis atsakovų interesų ir nesukels jiems jokių neigiamų teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju, atsakovai neįrodė, kad ieškovės pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas yra priešingas teisei, pažeidžia ar varžo jų teises ar įstatymų saugomus interesus, daro jiems žalą arba prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai. Atsakovams neįvykdžius pareigos įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą įleisti į jiems priklausančią pastogės dalį dėl perdangos ir stogo konstrukcijų tyrimų, apžiūros ir matavimų atlikimo yra pagrįstas (CPK 178 straipsnis), sprendžiama, kad ieškovė turėjo įstatymų suteiktą teisę atlikti prašomus veiksmus ir jo pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas atsakovų interesų nepažeidžia. Tokios praktikos laikomasi ir apeliacinės instancijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2025-03-18 d. nutartis civilinėje byloje e2A-10-794-794/2025).

Atsakovų Ž. nurodyti ieškinio atmetimo argumentai daugiau susiję su paslaugų pirkimo pagrįstumu, savininku teise patiems susitvarkyti bendrojo naudojimo objektus ar administratoriaus nesąžiningumu (jų nuomone), procedūrų pažeidimu, tačiau ne dėl pastato administratoriaus/projektuotojo teisės pateikti į atsakovams priklausančią pastato pastogę tikslu atlikti stogo konstrukcijų tyrimą, apžiūrą ir matavimus.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžių metu išsakytus bylos šalių/atstovų paaiškinimus bei atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažįstama, kad pastato pastogės perdangos ir stogo konstrukcijų tyrimai, apžiūra ir matavimai niekaip negali pažeisti ir nepažeidžia atsakovų, kaip turto bendraturčių, teisių bei interesų, todėl ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 273 str. 3 d., teismo nustatytam įpareigojimui įvykdyti atsakovams nustatytinas 14 d. nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovams per teismo nustatytą terminą sprendimo neįvykdžius skirtina 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) dydžio bauda (CPK 273 str. 3 d., 771 str. 5 d.) ieškovės UAB „Verkių būstas“ naudai.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai.

Ieškovas patyrė 114 Eur žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis (po 38 Eur iš kiekvieno atsakovo/114 Eur : 3 atsakovų) ieškovės naudai (CPK 79 str., 80 str.., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,40 Eur ir priteistinos iš atsakovų po 8,80 Eur iš kiekvieno atsakovo (26,40 Eur : 3 atsakovų) į valstybės pajamas, nes susidarė dėl atsakovų veiksmų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovus M. Ž. a .k. (duomenys neskelbtini) I. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. a.k. (duomenys neskelbtini), leisti ieškovei UAB „Verkių būstas“ j.a.k. 302813393, ir jos pasitelktam projektuotojui, patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas-neįrengtos pastogės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) patalpas, plane pažymėtomis (duomenys neskelbtini), sudarant sąlygas atlikti namo perdangos ir stogo konstrukcijų tyrimus, apžiūrą ir matavimus;

Atsakovams M. Ž. a .k. (duomenys neskelbtini) I. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. a.k. (duomenys neskelbtini), per 14 dienų nuo sprendimo įsitesėjimo dienos, neįvykdžius sprendime nurodyto įpareigojimo, skirti jiems 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas.

Priteisti iš atsakovų M. Ž. a .k. (duomenys neskelbtini) I. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. a.k. (duomenys neskelbtini), 114 Eur (vieną šimtą keturiolika Eur), t.y. po 38 Eur (trisdešimt aštuonis Eur) iš kiekvieno žyminio mokesčio ieškovės UAB „Verkių būstas“ j.a.k. 302813393, naudai.

Priteisti iš atsakovų M. Ž. a .k. (duomenys neskelbtini) I. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. a.k. (duomenys neskelbtini), 26,40 Eur (dvidešimt keturis Eur 40 ct) , t.y. po 8,80 Eur (aštuonis Eur 80 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 2222. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.