- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- 1S-622-932/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00587-2023-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- I. B.
- Kategorijos
Byla Nr. 1S-622-932/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00587-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4. (S)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. (I. B.) (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-961/2026 paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2026 m. gegužės 12 d., I. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams šešiems mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. rugpjūčio 11 d. gautas nuteistojo I. B. 2026 m. rugpjūčio 5 d. teismui išsiųstas prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio paduoti. Nuteistasis skunde nurodė neturėjęs galimybės anksčiau paduoti skundą, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie baudžiamosios bylos eigą elektroniniu paštu, kuriuo naudojosi ir kurį buvo pateikęs teismui, kad šis atsiųstų priimtą nuosprendį; nėra jokio patvirtinimo, kad jis būtų gavęs nuosprendį elektroniniu paštu, taip pat negavo ir popierinės nuosprendžio versijos. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi šis nuteistojo prašymas netenkintas, praleistas terminas skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio paduoti neatnaujintas. Nutartyje teismas, be kita ko, pažymėjo, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti buvo pateiktas be apeliacinio skundo, tačiau, vadovaudamasis ekonomiškumo, proceso koncentruotumo principu, teismas pasisakė dėl prašyme nurodytų priežasčių dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo. Žemesnysis teismas padarė išvadą, kad nuteistasis tik dėl savo paties nepakankamo rūpestingumo nepasinaudojo teise per įstatyme nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą.
Skundu nuteistasis I. B. prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Skunde nuteistasis tvirtina negavęs teismo nuosprendžio (past. – skunde neteisingai nurodoma teismo procesinio sprendimo rūšis, t. y. vietoje „nuosprendis“ nurodoma „nutartis“). Nuteistasis pažymi negalėjęs susisiekti su valstybės jam skirtu gynėju, kadangi šis neatsiliepė telefonu, be to, negalėjo nuosprendžio perskaityti elektroniniame pašte, nes jis buvo „užlaužtas“ ir jo nebuvo įmanoma atidaryti, tuo pačiu galvojo, jog paskirtas gynėjas apskųs jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atsiliepimų į skundą negauta.
Skundas atmetamas.
Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje ir skunde išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 312 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos (BPK 313 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys).
BPK 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso veiksmai atliekami laikantis BPK nustatytų terminų. Ši bendroji baudžiamojo proceso pareiga galioja visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems ir procesinius veiksmus atliekantiems asmenims. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, proceso teisėtumui, todėl nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami, be to, baudžiamojo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Toks elgesys nesuderinamas su teisingumo interesais, gali pažeisti kitų proceso dalyvių interesus bei trukdyti bylos nagrinėjimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis I. B. nuosprendžio paskelbimo metu nebuvo suimtas, taip pat neatliko laisvės atėmimo bausmės, dalyvavo baudžiamosios bylos Nr. 1-50-961/2026 nagrinėjime, tačiau į nuosprendžio paskelbimą, apie kurio vietą ir laiką jam buvo žinoma, neatvyko. Tokių aplinkybių kontekste jam taikytina BPK 313 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė ir įstatymo numatytas 20 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti prasidėjo kitą dieną po nuosprendžio paskelbimo ir jo išsiuntimo nuteistajam dienos (past. – nuosprendis paskelbtas 2026 m. vasario 9 d. ir tą pačią dieną el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas nuteistajam). Tokiu būdu skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad apeliacinio skundo padavimo terminas suėjo 2026 m. kovo 2 d.
Pagal BPK 314 straipsnio 1 dalį asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, turi teisę prašyti atnaujinti praleistą apskundimo terminą, jeigu jį praleido dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti nustatyta, ar egzistavo tokios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė laiku įgyvendinti teisę paduoti apeliacinį skundą ir pateisina termino praleidimo laikotarpį.
Nagrinėjamame skunde nuteistasis nurodo bent keletą priežasčių, kuriomis grindžia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą – negavo nuosprendžio, negalėjo atidaryti savo elektroninio pašto, taip pat negalėjo susisiekti su valstybės jam paskirtu gynėju, buvo įsitikinęs, kad būtent šis pateiks apeliacinį skundą dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės. Visgi nė viena iš nurodytų aplinkybių, įvertinus jas byloje duomenų visumoje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių, nuo nuteistojo valios nepriklausančių priežasčių. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2025 m. gruodžio 22 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, kuriame teisėja informavo, jog nuosprendis byloje bus skelbiamas 2026 m. vasario 5 d., 16.15 val., I. B. dalyvavo nuotoliniu būdu, taigi, buvo aiškiai informuotas apie nuosprendžio paskelbimo laiką. Numatytu laiku, t. y. 2026 m. vasario 5 d., 16.15 val., nuosprendis nebuvo paskelbtas (į šį teismo posėdį nuteistasis nebuvo atvykęs), procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2026 m. vasario 9 d., 16.15 val., po ko nurodytą dieną ir laiku buvo paskelbtas. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nuteistasis žinojo apie 2026 m. vasario 5 d. turėjusio vykti nuosprendžio paskelbimo datą, bet minėtame teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo į posėdį priežasčių nenurodė ir tolesne baudžiamojo proceso eiga nesidomėjo. Taigi, vertindamas nuteistojo I. B. 2026 m. rugpjūčio 5 d. prašyme atnaujinti terminą nurodytas aplinkybes, žemesnysis teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. B. žinojo apie numatytą nuosprendžio paskelbimo datą – 2026 m. vasario 5 d., nuosprendis, kuris buvo paskelbtas keletą dienų vėliau, t. y. 2026 m. vasario 9 d., iškart buvo išsiųstas jo paties nurodytu elektroniniu pašto adresu. Taip pat pagrįstai įvertinta tai, kad nuteistasis, neatvykdamas į nuosprendžio paskelbimą (pirminė iš anksto numatyta nuosprendžio paskelbimo data nuteistajam aiškiai buvo žinoma), nesikreipė į teismą dėl nuosprendžio nuorašo gavimo, nesidomėjo bylos baigtimi ir nesiėmė kitų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti priimto nuosprendžio turinį bei apskundimo galimybes.
Net ir darant prielaidą, kad buvo kilę elektroninio pašto veiklos sutrikimai, dėl kurių nuteistasis negalėjo iškart susipažinti su atsiųstu teismo nuosprendžiu (visgi tai patvirtinantys duomenys nėra pateikti), tai savaime nereiškia, kad I. B. neturėjo galimybės laiku kreiptis į teismą ir gauti nuosprendžio nuorašą ar kitu būdu pasidomėti bylos baigtimi. Nuteistasis dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo kreipėsi tik 2026 m. rugpjūčio 5 d., nors apskundimo terminas baigėsi 2026 m. kovo 2 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po įstatyme numatyto skundo padavimo termino paskutinės dienos. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dėl objektyvių priežasčių (kliūčių) negalėjo susisiekti su teismu, jo darbuotojais, pats atvykti į teismą ar kitu būdu gauti nuosprendžio nuorašą ir įgyvendinti teisę paduoti apeliacinį skundą. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Kaip jau užsiminta, nuteistasis iš esmės niekaip nepagrindė savo teiginių dėl negalėjimo naudotis elektroniniu paštu, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų bandęs susisiekti su gynėju, siekdamas išsiaiškinti galimus tolimesnius veiksmus procese. Taigi vien deklaratyvūs nuteistojo teiginiai apie negalėjimą naudotis elektroniniu paštu ir jo subjektyvus lūkestis, kad apeliacinį skundą dėl nuosprendžio pateiks gynėjas, nesant tai patvirtinančių duomenų bei, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat nuteistojo pasyvų elgesį po jam žinomos 2026 m. vasario 5 d. numatytos nuosprendžio paskelbimo datos, nevertintini kaip objektyvios kliūtys, sutrukdžiusios nuteistajam laiku įgyvendinti teisę paduoti apeliacinį skundą ir pateisinančios itin ženkliai praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.
Papildomai pabrėžtina, kad teisė apskųsti teismo nuosprendį įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka ir laikantis BPK nustatytų terminų. BPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistą terminą užtikrina teisės į apeliaciją įgyvendinimą būtent tais atvejais, kai terminas praleidžiamas dėl svarbių priežasčių, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo nulemtas dėl svarbios priežasties. Žemesnysis teismas pagrįstai įvertino tiek apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo trukmę, tiek nuteistojo elgesį po nuosprendžio paskelbimo, tiek kitas nuteistojo įvardintas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad jos nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą skunde nurodomais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. B. (I. B.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.