Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-593-932/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27434-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4. (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. gynėjo advokato R. Ž. (toliau – ir nuteistojo gynėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo R. A. gynėjo advokato R. Ž. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-531-1157/2026 paduoti ir priimti apeliacinį skundą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžiu R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. liepos 28 d. gautas nuteistojo R. A. gynėjo advokato R. Ž. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio. Apeliaciniame skunde, be kita ko, prašoma atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Gynėjas nurodo, kad jam gavus iš teismo informaciją, jog nuosprendį apskundė pats nuteistasis, nebuvo pagrindo skubėti rašyti apeliacinį skundą, kadangi apskųstas nuosprendis negalėjo įsiteisėti. Dėl teismo klaidingai pateiktos informacijos nuteistasis negali prarasti teisės kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu, kadangi terminas praleistas ne dėl nuteistojo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nei nuo nuteistojo, nei nuo jo gynėjo. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi šis nuteistojo gynėjo prašymas netenkintas, praleistas terminas skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio paduoti neatnaujintas ir apeliacinis skundas nepriimtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje ir skunde išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

BPK 312 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 3 ir 4 dalys). BPK 314 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti nuosprendį priėmusį teismą atnaujinti praleistą terminą. Taigi, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti nustatyta, ar egzistavo tokios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė laiku įgyvendinti teisę paduoti apeliacinį skundą ir pateisina termino praleidimo laikotarpį.

BPK 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso veiksmai atliekami laikantis BPK nustatytų terminų. Ši bendroji baudžiamojo proceso pareiga galioja visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems ir procesinius veiksmus atliekantiems asmenims. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, proceso teisėtumui, todėl nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami, be to, baudžiamojo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Toks elgesys nesuderinamas su teisingumo interesais, gali pažeisti kitų proceso dalyvių interesus bei trukdyti bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuosprendžio priėmimo metu R. A. buvo suimtas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. nuosprendis jam įteiktas 2026 m. birželio 5 d. (4 t., b. l. 31), todėl BPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatytas 20 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2026 m. birželio 25 d. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas teisme gautas tik 2026 m. liepos 28 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo įstatyme numatyto termino pabaigos. Taigi esamu atveju akivaizdu, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ženkliai.

Skunde gynėjas įrodinėja esą apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą iš esmės nulėmė teismo darbuotojos klaidingai pateikta informacija, t. y. nuteistojo gynėjui atvykus į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, jis buvo informuotas, jog nuteistasis jau yra pateikęs apeliacinį skundą dėl priimto nuosprendžio, dėl ko, pasak gynėjo, jam nebuvo pagrindo skubiai rengti savo skundą. Vėliau paaiškėjus, kad nuteistasis apeliacinio skundo visgi nebuvo pateikęs, terminas apeliaciniam skundui paduoti jau buvo pasibaigęs. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, galimybės patikrinti gynėjo dėstomas aplinkybes dėl teismo darbuotojos pateiktos informacijos turinio nėra, tačiau tai niekaip neleidžia spręsti, kad gynėjas apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl pateisinamų priežasčių. Net ir darant prielaidą, kad 2026 m. birželio 23 d. gynėjui išties buvo nurodyta, jog apeliacinį skundą jau yra pateikęs pats nuteistasis, tai niekaip nepaaiškina vėlesnių gynėjo veiksmų ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad ta aplinkybė, jog byloje yra pateiktas vieno iš teisę apskųsti nuosprendį turinčių asmenų apeliacinis skundas, nepakeičia kitam teisę paduoti turinčiam asmeniui BPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino – nuteistojo ir jo gynėjo teisė paduoti apeliacinį skundą nėra siejama su tuo, kad vieno iš jų paduotas apeliacinis skundas pratęstų kitam įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Net ir tuo atveju, jeigu nuteistojo gynėjas išties galvojo, kad pats nuteistasis yra pateikęs apeliacinį skundą, tai nesudarė jokio pagrindo spręsti, kad gynėjo ketinamam pateikti apeliaciniam skundui terminas prasitęsė.

Minėta aplinkybė reikšminga atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo sutartis dėl R. A. gynybos su advokatu R. Ž. buvo sudaryta 2026 m. birželio 22 d., advokato orderis išrašytas 2026 m. birželio 23 d. ir tą pačią dieną, kaip nurodė pats nuteistojo gynėjas, jis atvyko į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (4 t., b. l. 59), t. y. dar nepasibaigus terminui apeliaciniame skundui paduoti. Vadinasi, kaip pagrįstai pažymėjo žemesnysis teismas, advokatas R. Ž. įsipareigojo ir faktiškai pradėjo teikti teisinę pagalbą (be kita ko, apskųsti nuosprendį) nuteistajam, kai iki termino pabaigos buvo likusios dvi dienos. Be to, 2026 m. birželio 23 d. susipažindamas su baudžiamosios bylos medžiaga nuteistojo gynėjas turėjo galimybę visapusiškai įvertinti procesinę situaciją, susipažinti su nuteistojo apeliaciniu skundu, jei toks buvo, arba išsiaiškinti, kur toks skundas yra, jei, anot gynėjo, prieš tai jam buvo pateikta informacija apie gautą paties nuteistojo apeliacinį skundą. Galima suprasti, kad gynėjas nematė reikalo tą padaryti ir, esant aptartoms aplinkybėms, prisiėmė pareigą parengti bei pateikti apeliacinį skundą, nors akivaizdu, kad turėjo atsakingai įvertinti likusį terminą ir savo galimybes atlikti šį procesinį veiksmą laiku.

Iš skundo turinio matyti, kad jame apeliuojama ir į apsunkintą bendravimą su nuteistuoju, kurio laisvė suvaržyta, jis laikomas įkalinimo įstaigoje. Tokia aplinkybė yra objektyviai teisinga, tačiau niekaip nepateisina praleistą terminą. Net jeigu nuteistojo gynėjui ir buvo sudėtingiau operatyviai komunikuoti su nuteistuoju ir išsiaiškinti jo valią (kita vertus, teismui nepateikta jokių tą patvirtinančių objektyvių duomenų), ši aplinkybė galėtų būti vertinama tik tiek, kiek ji objektyviai trukdė gauti nuteistojo raštu išreikštą valią ir dėl to pateikti apeliacinį skundą (pavyzdžiui, duomenys apie tai, kad po to, kai buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, gynėjas atitinkamą konkretų laiką negalėjo susisiekti su savo ginamuoju dėl karantino, techninių gedimų ir pan.). Šiuo gi atveju byloje yra nuteistojo R. A. 2026 m. liepos 8 d. rašytinis sutikimas, kad advokatas R. Ž. surašytų ir jo vardu pateiktų apeliacinį skundą. Neskaitant to, kad teismui nepateikti duomenys dėl to, kodėl toks nuteistojo sutikimas surašytas tik 2026 m. liepos 8 d., o ne iškart po to, kai su gynėju buvo pasirašyta teisinių paslaugų teikimo sutartis, gynėjas apeliacinį skundą pateikė tik 2026 m. liepos 28 d., t. y. praėjus net 20 dienų nuo nuteistojo valios sutikimo gavimo ir 33 dienoms nuo tada, kai baigėsi apeliacinio skundo padavimo terminas. Akivaizdu, kad tokių aplinkybių kontekste nėra jokio pagrindo įžvelgti objektyvią kliūtį, sutrukdžiusią laiku įgyvendinti teisę paduoti apeliacinį skundą ir pateisinančią termino praleidimo laikotarpį. Skunde nurodomas didelis advokato užimtumas nepaneigia pareigos laikytis įstatyme nustatytų terminų, juo labiau, kai advokatas, žinodamas savo darbo krūvį, vis tik pasirašė teisinių paslaugų sutartį ir įsipareigojo surašyti bei pateikti apeliacinį skundą, aiškiai suvokdamas, kad iki termino pabaigos yra likęs nedidelis laikotarpis. Jokių objektyvių aplinkybių, galinčių pateisinti ženklų apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir nuteistojo gynėjas.

Papildomai pabrėžtina, kad teisė apskųsti teismo nuosprendį įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka ir laikantis BPK nustatytų terminų. BPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistą terminą užtikrina teisės į apeliaciją įgyvendinimą būtent tais atvejais, kai terminas praleidžiamas dėl svarbių priežasčių, tačiau nagrinėjamu atveju, net ir laikant galimai teismo darbuotojos pateiktą įvardintą klaidingą informaciją, nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo nulemtas dėl svarbios priežasties. Žemesnysis teismas pagrįstai įvertino tiek apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo trukmę, tiek nuteistojo gynybos pradžios momentą, tiek kitas gynėjo įvardintas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad jos nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą skunde nurodomais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. A. gynėjo advokato R. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nepakeistą. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.