Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-582-932/2026 Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00011-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.1.; 2.5.21. (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. (D. J.) gynėjo advokato Valdo Bliujaus (toliau – ir nuteistojo gynėjas) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo D. J. (D. J.) ir nurodyta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 20 parų arešto bausmę, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 20 d. ir yra pateiktas vykdymui. Probuojamojo D. J. bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2026 m. lapkričio 19 d.

Tolesnėje skundo dalyje tvirtinama, kad nustatytą draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nuteistasis suprato kaip draudimą vartoti, pirmiausiai, narkotines ir kitas neteisėtas medžiagas, o ne kaip absoliutų draudimą vartoti bet kokį alkoholį – alkoholis Lietuvoje nėra draudžiama prekė. Teismas nenagrinėjo šio subjektyvaus aspekto ir nuteistojo elgesį apibūdino kaip tyčinį ir sąmoningą probacijos sąlygų nevykdymą. Gynėjo teigimu, esminis klausimas yra, ar D. J. sąmoningai ir tyčia, suprasdamas, jog teismo nustatytas draudimas apima ir teisėtai apyvartoje esantį alkoholį, pažeidė jam nustatytą įpareigojimą, ar jam buvo aiškiai išaiškinta draudimo apimtis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 10 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probuojamųjų asmenų elgesio kontrolė vykdoma vadovaujantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra Probacijos įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytus įpareigojimus.

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad probacijos tarnyba D. J. elgesį kontroliuoja nuo 2025 m. lapkričio 26 d. 2025 m. gruodžio 17 d. nuteistasis pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, probuojamųjų teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis, jam sudarytas individualus priežiūros planas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių, kad nuteistasis žinojo ir suprato, kaip jis privalo elgtis bausmės vykdymo atidėjimo metu, kokios pasekmės gresia tuo atveju, jeigu netinkamai vykdys pareigas ar jų apskritai nevykdys. Bausmės vykdymo atidėjimo metu siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, būtinas paties probuojamojo aktyvus prisidėjimas, bendradarbiavimas su probacijos tarnyba, siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vertinamos ne pavienės aplinkybės ar tik formalus atskirų probacijos sąlygų pažeidimo faktas, o visuma duomenų, apibūdinančių probuojamojo elgesį probacijos laikotarpiu, jo požiūrį į nustatytas pareigas ir jo elgesio pokyčius.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 6 d. atlikto patikrinimo metu D. J. buvo nustatytas 0,76 promilių neblaivumas, 2026 m. gegužės 20 d. – 1,48 promilių girtumas, o 2026 m. liepos 16 d. nustatytas 1,00 promilės neblaivumo laipsnis (a. b. l. 10, 25, 29), kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis pažeidė teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nustatyti pažeidimai nevienkartiniai, pasikartojantys. Nuteistasis, kuris, primintina, buvo pripažintas kaltu pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką nuosavybei, probacijos metu darė turtinio pobūdžio administracinius nusižengimus – iš viso buvo net keturis kartus nubaustas už ANK) 108 straipsnio 1 dalyje (vagystės) numatytus administracinius nusižengimus, kurių metu D. J. iš skirtingų parduotuvių pagrobė prekes, t. y. 2026 m. sausio 6 d. pagrobė 99,99 Eur vertės kompiuterinę pelę (paskirta 330 Eur bauda); 2026 m. sausio 13 d., apie 08.35 val., pagrobė 69 Eur vertės tvirtinamą šviestuvą (paskirta 350 Eur bauda), o apie 14.44 val. – du tvirtinamus šviestuvus, kurių vertė 138 Eur (paskirta 400 Eur bauda); 2026 m. balandžio 1 d. taip pat įvykdė prekių vagystę, už kurią jam paskirta 400 Eur dydžio bauda; analogiški veiksmai atlikti ir 2026 m. gegužės 27 d., už šį nusižengimą jam paskirta 400 Eur dydžio bauda (a. b. l. 27). Be šių nusižengimų 2026 m. sausio 26 d. D. J. padarė ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, už ką jam buvo paskirta 13 Eur bauda; 2026 m. liepos 19 d., vairuodamas transporto priemonę Vilniuje, viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 96 km/h greičiu, dėl ko buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, jam paskirta 170 Eur dydžio bauda; be to, tą pačią dieną, t. y. 2026 m. liepos 19 d., Vilniaus rajone vairavo transporto priemonę, pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui, dėl ko buvo pripažintas kaltu pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 60 Eur dydžio bauda (a. b. l. 27, teikimo bylos b. l. 50-53). Informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Reikšminga ir tai, kad 2026 m. sausio 13 d., 2026 m. balandžio 1 d., 2026 m. gegužės 27 d. ir 2026 m. liepos 19 d. nusižengimai buvo padaryti Vilniaus mieste, nors baudžiamuoju įsakymu D. J. buvo paskirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, t. y. (duomenys neskelbtini), be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taigi, buvo pažeistos ne tik teisės normos, kuriomis nustatyta atsakomybė už administracinius nusižengimus, bet ir tiesiogiai teismo nustatytas judėjimo ribojimas. Be kita ko, dėl jo pažeidimų 2026 m. kovo 10 d. atvejo vadyboje buvo priimtas sprendimas tęsti asmens priežiūrą ir pakartotinai išaiškinti probuojamajam probacijos atlikimo tvarką, sąlygas ir kylančias teisines pasekmes už probacijos sąlygų, tęstinių ir (ar) papildomų priemonių nevykdymą ir (ar) administracinių nusižengimų darymą ir numatyti probuojamajam papildomas priemones – trijų mėnesių laikotarpiui taikyti motyvacinius interviu tris kartus per mėnesį, motyvuojant asmenį nepažeidinėti probacijos sąlygų, taip pat nustatyta vieną kartą per mėnesį (nuo 2026 m. kovo 10 d. iki birželio 10 d.) dalyvauti priklausomybės konsultanto konsultacijose, tačiau D. J. paskirtos papildomos priemonės, t. y. vieną kartą per mėnesį dalyvauti priklausomybės konsultanto konsultacijose, nevykdė, kadangi nustatytu laiku į Rytų Lietuvos skyrių pas priklausomybių konsultantą neatvykdavo, dėl darbo atvykimą į Rytų Lietuvos skyrių perkeldavo kitai dienai. Be to, 2026 m. liepos 10 d. neatvyko į Rytų Lietuvos skyrių individualiam darbui. Taigi matyti, kad probacijos tarnyba dėjo pastangas siūlydama nuteistajam padėti spręsti alkoholio vartojimo problemą, tačiau pastarasis tris kartus neatvyko į iš anksto suderintas konsultacijas pas priklausomybės konsultantą, toliau vartojo alkoholį.

Kaip matyti iš nagrinėjamo skundo, nuteistojo gynėjas skunde daug dėmesio skiria aplinkybei, kad 2026 m. liepos 13 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo pagal OASys metodiką metu rizika liko vidutinė – 61 balas, t. y. tokia pati, kaip ir probacijos vykdymo pradžioje (2025 m. gruodžio 22 d.), be to, kaip nepakitusi įvertinta ir didelės žalos rizika visuomenei (taip pat vidutinė), todėl, gynėjo įsitikinimu, žemesnysis teismas nepagrįstai sprendė apie nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą ir probacijos tikslo nepasiekimo tikimybę. Aplinkybė dėl nurodyto pakartotinio nusikalstamo elgesio ir didelės žalos rizikos įvertinimo (vidutinė, 61 balas) yra teisinga, tačiau vien formalus rizikos vertinimo rezultatas negali būti atsietas nuo faktinio D. J. elgesio probacijos laikotarpiu ir vertinamas kaip vienintelis kriterijus sprendžiant, ar yra pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip matyti iš individualaus probuojamojo priežiūros plano II skyriaus 4 dalies, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 2025 m. gruodžio 22 d., o pakartotinai – 2026 m. kovo 2 d. ir 2026 m. liepos 13 d. – visais atvejais nusikalstamo elgesio rizika liko vidutinė ir sudarė 61 balą, nė vienu atveju nepasikeitė ir vidutinės didelės žalos rizikos visuomenei lygis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys dar į 2025 m. gruodžio 22 d. nusikalstamos elgesio rizikos įvertinime nurodytas D. J. problemines sritis, kriminogeninius ir apsauginius veiksnius. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Minėtame įvertinime, be kita ko, nurodyta, kad D. J. pažeidė ankstesnės probacijos sąlygas, kadangi laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu (past.– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu D. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė) jis nusikalto pakartotinai, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje. Be to, akcentuota, kad jis turi polinkį įsivelti į nemalonias situacijas, kurios padidina jo riziką nusikalsti, yra linkęs vartoti alkoholį, jam būdingas impulsyvumas, kartoja tas pačias klaidas, nors jam yra žinomos tokio elgesio pasekmės; apimtas emocijos ir neįvertindamas galimų savo elgesio pasekmių, siekia momentinės naudos iš esamos situacijos. Tą iš dalies parodo ir žemesnės instancijos teismo posėdžio metu D. J. duoti parodymai – jis negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių vykdė turto vagystes, pagrobtus daiktus parduodavo lombarde (teikimo b. l. 18-21) – jo paties nurodyta elgesio motyvų stoka ir aplinkybės kaip tik ir yra susijusios su rizikos vertinime nustatytu impulsyvumu, polinkiu siekti momentinės naudos bei tendencija kartoti ankstesnes klaidas, nepaisant žinomų tokio elgesio pasekmių. Be to, įvertinime nurodyta, kad jis tam tikru lygiu pritaria kriminalinį elgesį palaikančioms nuostatoms ir nors interviu metu gebėjo įvardinti, kokių veiksmų turėtų imtis, kad spręstų esamas problemas, tačiau jo motyvacija imtis ryžtingesnių veiksmų yra per menka.

Taigi nors nagrinėjamu atveju OASys vertinimo metu pats rizikos balas išliko nepakitęs, tačiau tuo pačiu 2025 m. gruodžio 22 d. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinime nurodytos ir iki 2026 m. liepos 13 d. pakartotinio vertinimo nepakitusios probleminės sritys bei kriminogeniniai veiksniai yra tiesiogiai susiję su probacijos vykdymo metu nustatytomis naujomis, anksčiau nutartyje minėtomis konkrečiomis aplinkybėmis (pažeidimais), apibūdinančiomis pasikartojančią neigiamą D. J. elgesio tendenciją. Nuteistojo gynėjas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad 2026 m. liepos 16 d. nustatytas nuteistojo 1,00 promilės neblaivumas įvyko jau po 2026 m. liepos 13 d. atlikto pakartotinio vertinimo, todėl objektyviai negalėjo būti įvertintas atliekant minėtą OASys vertinimą, tačiau iš šios aplinkybės negalima daryti gynėjo iš esmės siūlomos išvados, jog 2026 m. liepos 16 d. nustatytas neblaivumas apskritai negali būti reikšmingas sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Be kita ko, po paskutinio pakartotinio OASys vertinimo nuteistasis, kaip nurodyta anksčiau, padarė dar ir kitus administracinius nusižengimus, už kuriuos buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį ir 416 straipsnio 5 dalį, be to, 2026 m. rugpjūčio 4 d. (beje, iš karto po 2026 m. rugpjūčio 3 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas) patikrinimo metu nerastas namuose. Minėti faktai yra neabejotinai reikšmingi vertinant nuteistojo elgesį, jie tik papildomai patvirtina, kad nuteistasis D. J. nėra linkęs daryti kritiškų išvadų ir keisti savo elgesį. Dėl šių priežasčių aplinkybė, kad bendras OASys balas nepasikeitė (pabrėžtina, kad po paskutinio vertinimo buvo padaryti nauji pažeidimai), nepaneigia, jog faktinis nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu neparodė teigiamo pokyčio ar jo paties realių pastangų savo elgesį koreguoti teigiama linkme, nepaisant jam suteiktų galimybių, kas leidžia spręsti, kad ankstesnės neizoliacinės priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos. Tuo pačiu pažymėtina, kad įvertinime nurodyti apsauginiai veiksniai – turi gyvenimo sąlygas, dirba, vykdo individualią veiklą, nevengia bendravimo su probacijos tarnybos pareigūnais, turi šeimą (sutuoktinę ir du nepilnamečius vaikus), nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darančiais kriminogeniniais veiksniais, juo labiau, faktinis nuteistojo elgesys rodo, jog šie veiksniai nebuvo pakankami užtikrinti tinkamą jo elgesį.

Anksčiau aptartų aplinkybių visuma yra reikšminga vertinant skundo argumentą dėl proporcingumo bei gynėjo siūlomos alternatyvos – tęsti probaciją, sustiprinus priežiūrą, t. y. taikant intensyvią priežiūrą. Čia pirmiausia pažymėtina, kad išliekant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nuteistasis turi dėti maksimalias ilgalaikes ir stabilias pastangas kriminogeniniams veiksniams valdyti. Nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas jo elgesio vertinimu praeityje. Būtent praeities aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyti ir anksčiau aptarti pažeidimai, kurių teismas iš naujo nevardina, yra pasikartojantys, skirtingo pobūdžio, dalis jų padaryta jau po to, kai probacijos tarnyba ėmėsi papildomų priemonių nuteistojo elgesiui koreguoti, nuteistasis jam paskirtą įpareigojimą būti nustatytu laiku namuose ignoravo jau netrukus po žemesniajame teisme įvykusio posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas, be kita ko, tame posėdyje prašydamas netenkinti probacijos tarnybos teikimo, žadėdamas elgtis tinkamai (teikimo b. l. 18-21). Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant, ar tolesnis probacijos vykdymas panašiomis priemonėmis (sąlygomis), kurios neizoliuotų nuteistojo, sudarytų pagrindą pasitikėti ir tikėtis D. J. elgesio pokyčio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu D. J. buvo suteikta galimybė vykdyti bausmę laisvėje, jam nustatytos probacijos sąlygos, tačiau jis jas pažeidinėjo. Po pirmųjų pažeidimų analizės, t. y. po 2026 m. kovo 10 d. atvejo vadybos, D. J. buvo suteikta dar viena galimybė toliau vykdyti bausmės vykdymo atidėjimą ir pakeisti savo elgesį neizoliuojant jo nuo visuomenės, o taikant jam papildomas korekcinio pobūdžio priemones, tačiau jo elgesys nesikeitė teigiama linkme – buvo nustatyti nauji to paties pobūdžio pažeidimai, dėl ko 2026 m. liepos 17 d. buvo organizuota dar viena atvejo vadyba. Vadinasi, D. J. buvo taikytos dvi atvejo vadybos procedūros, jam pakartotinai išaiškintos probacijos sąlygos ir jų nevykdymo pasekmės, taikytos papildomos elgesio koregavimo priemonės, siekiant padėti nuteistajam suvaldyti pasikartojančius teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimus, tačiau iki pat probacijos tarnybos teikimo regiono apylinkės teismui nagrinėjimo momento buvo nustatomas tęstinis netinkamas D. J. elgesys, jis nepakito ir po teikimo nagrinėjimo, kadangi netrukus po jo (dar iki žemesniojo teismo procesinio sprendimo paskelbimo) nuteistasis pažeidė baudžiamuoju įsakymu paskirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose. Dėl šių priežasčių kaip nepagrįstas atmestinas nuteistojo gynėjo siūlymas apsiriboti griežtesne kontrole ar intensyvesnėmis probacijos priemonėmis. Sutiktina, kad elektroninis stebėjimas galėtų užtikrinti geresnę nuteistojo judėjimo kontrolę, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai neapsiribojo vien judėjimo ribojimo nesilaikymu – nuteistasis pakartotinai vartojo alkoholį, neatvyko į priklausomybės konsultanto konsultacijas ir į individualų darbą bei toliau darė turtinio pobūdžio administracinius nusižengimus, todėl intensyvi priežiūra galėtų tik sustiprinti, bet ne, kaip teigia nuteistojo gynėjas, pašalinti tik vienos iš nustatytų problemų kontrolę, tačiau savaime nepašalintų kitų probacijos metu nustatytų pažeidimų, nesant pakankamo pagrindo manyti, kad D. J. toliau tinkamai vykdytų probacijos sąlygas. Spręsdamas dėl proporcingumąo teismas atsižvelgia į skunde akcentuojamas D. J. šeimines ir socialines aplinkybes, t. y. augina du nepilnamečius vaikus, dirba, yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo nuteistojo elgesio probacijos laikotarpiu ir niekaip nepagrindžia išvados, kad dar viena neizoliacinė priemonė šiuo atveju būtų pakankama pasiekti probacijos tikslus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog vartojamomis formuluotėmis apie nuteistajam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisinimą žemesnysis teismas apibendrino konkrečias faktines aplinkybes, t. y. pakartotinai probacijos sąlygų pažeidimus, administracinių nusižengimų darymą, judėjimo ribojimo nesilaikymą, papildomų priemonių nevykdymą ir tolesnį netinkamą nuteistojo elgesį po probacijos tarnybos taikytų priemonių. Taigi teiginys „pasitikėjimo nepateisinimas“ nėra savarankiškai taikytas teisinis pagrindas, o žemesnės instancijos teismo atlikto minėtų aplinkybių vertinimo apibendrinimas.

Nėra pagrindo sutikti ir su gynėjo teiginiu, kad D. J. esą nesuprato jam nustatyto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų turinio. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. J. buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis ir jų nevykdymo pasekmėmis. Be to, dėl pirmojo nustatyto alkoholio vartojimo atvejo nuteistasis pateikė pasiaiškinimą probacijos tarnybai (a. b. l. 15), todėl net ir darant prielaidą, kad iki pirmojo pažeidimo D. J. galėjo kilti neaiškumų dėl teismo nustatyto įpareigojimo turinio, pirmasis užfiksuotas pažeidimas ir dėl jo pateiktas pasiaiškinimas neabejotinai rodo, kad nuteistasis suprato, jog jam yra draudžiama vartoti, be kita ko, ir alkoholį, o tokio draudimo nesilaikymas vertinamas kaip jam nustatyto įpareigojimo nevykdymas ir neatitinka jam nustatytų probacijos sąlygų. Nepaisant to, nuteistajam, kaip jau nurodyta, vėliau dar du kartus buvo nustatytas neblaivumas.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar įtarimo pareiškimo faktas nereiškia, kad asmuo padarė naują nusikalstamą veiką, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad žemesnysis teismas ir nedarė tokios išvados, todėl skundžiamoje nutartyje nurodyti D. J. pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Informacija apie probacijos laikotarpiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus yra susijusi su nuteistojo elgesio probacijos laikotarpiu vertinimu ir gali būti vertinama kaip papildomas informacinio pobūdžio duomuo kartu su kitomis aplinkybėmis, nesuteikiant reikšmės, kuri prilygtų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytam veikos padarymui. Be to, ne faktas dėl pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, o anksčiau minėti pažeidimai, sudaro esminę nuteistojo elgesio vertinimo dalį.

Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. (D. J.) gynėjo advokato Valdo Bliujaus skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.