- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-05
- Bylos Nr.
- AN2-443-932/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-14985-2026-1
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pareiškėjas
- E. B., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. U. (toliau – ir Institucija, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutarimo (toliau – skundžiamas nutarimas), kuriuo tenkintas pareiškėjo E. B. (E. B.) (toliau – ir asmuo, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena) skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-368-1197/2026, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. (T.) D. 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje. Nutarime konstatuota, kad E. B. (duomenys neskelbtini) sankirtoje, 2025 m. spalio 8 d., 16.12 val., vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „Audi A6 Limousine“ (policijos automobilis), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko susidūrimas ir eismo įvykio metu automobilio „Audi“ vairuotojai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. E. B. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. birželio 9 d. buvo gautas Institucijos persiųstas E. B. skundas dėl 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutarimu E. B. skundas buvo patenkintas ir Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimas panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta. Teismas, įvertęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatavo, kad negalima daryti patikimos išvados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. yra akivaizdžiai kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliantės teigimu, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai esminę reikšmę suteikė kito eismo dalyvio padarytiems Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimams, nepakankamai įvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ekspertizės aktas) išvadas, ir neįvertinęs byloje surinktų įrodymų viseto, nepagrįstai konstatavo, kad E. B. galėjo objektyviai laiku nepastebėti policijos automobilio ir tinkamai įvertinti situacijos.
Akcentuojant ANK 569 straipsnio nuostatą, nurodoma, kad E. B. kaltė (išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei) buvo grindžiama tarpusavyje susijusių duomenų visuma, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, eismo įvykio schema, eismo įvykio dalyvių bei liudytojų paaiškinimais, vaizdo medžiaga, transporto priemonių apgadinimų pobūdžiu ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).
Toliau apeliaciniame skunde aptariamas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, pabrėžiant eksperto padarytą išvadą, kad automobilio „Opel Zafira“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą, kas, apeliantės įsitikinimu, yra esminė išvada vertinant priežastinį E. B. veiksmų ryšį su kilusiu eismo įvykiu. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte pateiktų išvadų dėl abiejų vairuotojų veiksmų pobūdis nėra vienodas – dėl E. B. veiksmų ekspertas pateikė kategorišką išvadą, kad jo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą, o dėl automobilio ,,Audi A6“ vairuotojos – sąlyginę išvadą, jog jos veiksmai techniniu požiūriu būtų sąlygoję eismo įvykio kilimą, jeigu ji būtų judėjusi be įjungtų švyturėlių ir be įjungto specialaus garso signalo.
Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip nustatytą faktą priėmė aplinkybę, kad automobilis „Audi A6“ važiavo be įjungtų specialiųjų šviesos signalų. Vien tai, kad ekspertas iš jam pateiktos vaizdo medžiagos negalėjo kategoriškai nustatyti, ar specialieji švyturėliai buvo įjungti, tai, kad eismo įvykio dalyvių ir liudytojų parodymai dėl švyturėlių naudojimo skiriasi, nereiškia, jog yra įrodyta, kad švyturėliai nebuvo įjungti. Skunde teigiama, kad byloje yra keli tarpusavyje sutampantys duomenys, kurie patvirtina specialiųjų šviesos signalų naudojimą. Šiame kontekste aptariami liudytojų J. G. (J. G.) ir E. B. (E. B.), kurie nėra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, parodymai, automobilio „Audi A6“ vairuotojos M. B. paaiškinimo nuoseklumas, pabrėžiant faktą, kad iki susidūrimo policijos automobilis judėjo su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais, todėl šių parodymų visuma neturi būti eliminuojama vien dėl to, kad ekspertas iš konkretaus vaizdo įrašo negalėjo kategoriškai nustatyti švyturėlių veikimo. Apeliantė taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog iš vaizdo įrašo galima matyti automobilio „Audi A6“ salone, lango stikle, raudonos spalvos šviesos atspindį nuo švyturėlių valdymo pultelio indikacinės lemputės, turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, visų pirma liudytojų J. G. ir E. B. parodymais, taip pat M. B. paaiškinimu. Taigi, šios aplinkybės, apeliantės įsitikinimu, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad automobilis „Audi A6“ prieš eismo įvykį važiavo be įjungtų specialiųjų šviesos signalų.
Skunde, be kita ko, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė M. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms ir faktui, kad ji sutiko su jai inkriminuotais pažeidimais, įvykdė administracinį nurodymą – vieno eismo dalyvio pripažinimas padarius KET pažeidimą savaime neeliminuoja kito eismo dalyvio atsakomybės už jo paties padarytą KET pažeidimą, kadangi vairuotojų veiksmai gali turėti savarankišką priežastinę reikšmę eismo įvykio kilimui. Šiuo atveju E. B. buvo taikoma KET 154 punkte nustatyta imperatyvi pareiga – išvažiuodamas iš šalutinio kelio, jis privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu, ir įsitikinti, kad šį manevrą atlikti yra saugu, ir tik tada tęsti važiavimą. Institucija, nesutikdama su teismo argumentu, kad E. B. neprivalėjo numatyti neteisėto kito eismo dalyvio elgesio, pabrėžia, kad pastarajam ir nebuvo inkriminuota pareiga numatyti kiekvieną galimą kito vairuotojo pažeidimą, o tik konkretus pareigos išvažiuojant iš šalutinio kelio nevykdymas.
Tolesnėje apeliacinio skundo dalyje nurodoma, kad ekspertizės metu nustatytas automobilio „Audi A6“ važiavimo greitis – apie 54 km/h – nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis artėjo neįprastai dideliu ar sunkiai prognozuojamu greičiu, jog jo objektyviai nebuvo galima pastebėti ar įvertinti jo judėjimo. Be to, Institucijos teigimu, ekspertizės nustatytas susidūrimo mechanizmas reiškia, kad kliūtis pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei atsirado būtent E. B. vykdant pradėtą išvažiavimo iš šalutinio kelio manevrą. Taigi pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino sąvoką „nematoma kliūtis“, kadangi ji savaime nepaneigia kategoriškos ekspertizės išvados, kad E. B. veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, o ekspertinio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad nuo „Opel Zafira“ sudarytos kliūties iki susidūrimo momento praėjo apie 0,76 sekundės, Institucijos nuomone, tą patvirtina papildomai.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka, kad E. B. kaltė grindžiama prielaidomis – veiksmų techninis priežastinis ryšys su eismo įvykiu patvirtintas ekspertiniu tyrimu, o išvažiavimo iš šalutinio kelio faktas, susidūrimo vieta bei pats eismo įvykio mechanizmas patvirtinti ir kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Skunde dar kartą pabrėžiama, kad administracinė atsakomybė gali kilti abiem eismo dalyviams, jeigu kiekvieno jų veiksmuose nustatomi konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, o šiuo atveju E. B. veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai prioritetą suteikė aplinkybėms, susijusioms su kitos eismo dalyvės padarytais KET pažeidimais, tačiau neįvertino visų byloje esančių įrodymų kaip vientisos ir tarpusavyje susijusios visumos, nepakankamai atsižvelgė į ekspertizės akte kategoriškai nustatytą E. B. veiksmų techninę reikšmę eismo įvykio kilimui, sąlyginę eksperto išvadą dėl „Audi A6“ vairuotojos veiksmų esmės vertino kaip besąlyginę, taip pat nepakankamai įvertino kelių liudytojų tarpusavyje sutampančius parodymus dėl įjungtų policijos automobilio švyturėlių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, E. B. prašo Institucijos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pirmiausiai nurodoma, kad Institucijos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais įrodymais, kuriuos jau įvertino pirmosios instancijos teismas, o Institucija atskiriems įrodymams suteikia jai palankią reikšmę, nutylėdama nepalankius įrodymus ir darydama savo vertinimus, kurie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pabrėžiama, kad yra būtina įvertinti visą eismo situaciją, abiejų vairuotojų veiksmus, policijos automobilio judėjimą priešpriešinio eismo juosta, specialiųjų signalų naudojimo aplinkybes, realią galimybę laiku pastebėti ir įvertinti artėjantį policijos automobilį bei ekspertizės nustatytą itin trumpą laiko tarpą nuo kliūties atsiradimo iki susidūrimo. Būtent toks visapusiškas ir objektyvus įrodymų vertinimas šioje byloje ir lėmė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. B. veiksmuose nebuvo būtino ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės
Atsiliepime pažymima, kad Institucija, ypatingą reikšmę suteikusi ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadai, jog „Opel Zafira“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą, nepagrįstai kategorišką techninio pobūdžio išvadą iš esmės sutapatina su teisine išvada dėl E. B. kaltės, kadangi techninis eismo įvykio mechanizmas ir administracinė kaltė nėra tapatūs dalykai, o ekspertas nesprendžia teisinės kaltės klausimo, todėl eksperto išvada nereiškia, jog administracinio nusižengimo sudėtis ir kaltė asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, veiksmuose yra įrodyti. Negalima ignoruoti sąlyginės ekspertizės išvados dalies dėl automobilio „Audi A6“ vairuotojos veiksmų (Institucija tokią išvadą nepagrįstai vertina kaip praktiškai nereikšmingą), kadangi iš išvados aišku, kad specialiųjų signalų naudojimas yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio vertinimu.
Toliau atsiliepime pasisakoma dėl specialiųjų šviesos ir garso signalų, akcentuojant, kad byloje nėra objektyviai nustatyta, jog automobilis „Audi A6“ prieš pat susidūrimą naudojo tiek specialiuosius šviesos, tiek specialųjį garso signalus. Asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nurodo, kad apeliaciniame skunde iš atskirų parodymų, t. y. J. G., E. B. ir vairuotojos M. B. paaiškinimų, Institucija daro platesnę išvadą, kurios nepatvirtina objektyvūs duomenys; neaišku, kokiu momentu ir kokioje judančio policijos automobilio vietoje artėjant prie sankryžos ir kaip toli nuo jos jie galėjo matyti švyturėlių šviesą. Taip pat pažymima, kad apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl vaizdo įraše automobilio „Audi A6“ salone matomo raudonos spalvos šviesos atspindžio nuo švyturėlių valdymo pultelio indikacinės lemputės negali būti paversta patikimu ir pakankamu įrodymu. E. B. tvirtina, kad švyturėlių šviesos nematė ir būtų matęs, jeigu šie būtų buvę įjungti. Šioje vietoje atkreipia dėmesį į 2025 m. lapkričio 6 d. apklaustos liudytojos T. A. parodymus, kad policijos automobilis atvažiavo staiga, be garso signalo ir įjungtų švyturėlių, be to, 2026 m. kovo 20 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu kaip tik yra nustatyta aplinkybė, jog policijos automobilis judėjo priešpriešine eismo juosta be įjungtų švyturėlių ir specialaus garso signalo.
Pabrėžiant Kelių eismo taisyklių 186 punkto nuostatas, atsiliepime nurodoma, kad švyturėlių įjungimas neįrodo specialaus garso signalo naudojimo – tai yra reikšminga vertinant, ar E. B. turėjo realią galimybę laiku suvokti priešpriešinio eismo juosta artėjantį policijos automobilį, kadangi vien policijos automobilio statusas nesukuria absoliučios pirmenybės ir nepanaikina pareigos įvertinti konkrečią eismo situaciją, ypač kai šiuo atveju policijos automobilis iki susidūrimo judėjo priešpriešinio eismo juosta ir kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją. E. B. tvirtina, kad jam turėjo būti suteikta reali galimybė pastebėti ir įvertinti artėjantį automobilį.
Be kita ko, atsiliepime nurodoma, kad Institucija aplinkybę dėl 0,76 sekundės laiko tarpo interpretuoja kaip E. B. kaltę patvirtinantį faktą, tačiau ši laiko aplinkybė yra objektyvus duomuo, rodantis itin trumpą laiką, per kurį jis turėjo galimybę pastebėti be švyturėlių ir garso signalo priešpriešine eismo juosta judantį automobilį „Audi A6“, suvokti pavojų, įvertinti priešpriešinio eismo juosta artėjantį automobilį ir imtis veiksmų stabdyti automobilį, ką jis ir padarė. Be to, minėtame 2026 m. kovo 20 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad policijos automobilis, be kita ko, E. B. sudarė „nematomą kliūtį“, kas pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta konkrečios faktinės situacijos kontekste, todėl teismo išvada, jog asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, galėjo objektyviai laiku nepastebėti policijos automobilio ir tinkamai neįvertinti susidariusios situacijos, yra pagrista. Be to, dar kartą pažymima, kad pareiga duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms negali būti aiškinama kaip absoliuti ir atsieta nuo konkrečios eismo situacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad kitas eismo dalyvis judėjo neįprasta trajektorija, priešpriešinio eismo juosta, o jo naudoti specialieji signalai nėra objektyviai nustatyti – būtent „Audi A6“ vairuotojos veiksmai sukūrė pavojingą situaciją ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio priežastis.
Nors apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad E. B. kaltė nėra grindžiama prielaidomis, tačiau atsiliepime pateikiama visa eilė, E. B. nuomone, Institucijos argumentuose egzistuojančių prielaidų: preziumuojama, kad jis turėjo pastebėti policijos automobilį; turėjo suprasti, jog priešpriešinio eismo juosta judantis automobilis naudosis specialiosios transporto priemonės pirmenybe; specialieji signalai buvo naudojami tokiu būdu, kuris objektyviai turėjo būti pastebėtas; turėjo pakankamai laiko sureaguoti. Šios aplinkybės nėra neabejotinos – administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaida, byloje esant objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti tokių galimybių egzistavimu.
Paskutinėje atsiliepimo dalyje dar kartą pabrėžiama, kad Institucijos apeliaciniame skunde, iš esmės pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, nėra nurodomi nauji objektyvūs duomenys, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo konstatuotas abejones. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tiek E. B., tiek ir M. B. veiksmus, taip pat ekspertizės išvadas, liudytojų parodymus, vaizdo įrašą, specialiųjų signalų naudojimo klausimą ir realią eismo situaciją, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas įrodymus vertino vienpusiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iš esmės teigia, kad byloje esančių duomenų visuma – KET 154 punkte nustatytos pareigos nevykdymas, ekspertizės akto išvada dėl E. B. veiksmų techninės reikšmės eismo įvykio kilimui, nedidelis automobilio „Audi A6“ važiavimo greitis, duomenys apie specialiųjų šviesos signalų naudojimą – yra pakankami konstatuoti E. B. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino policijos pareigūnės M. B. padarytus KET pažeidimus ir aplinkybę, kad automobilis „Audi A6“ galėjo sudaryti E. B. „nematomą kliūtį“, bei nepagrįstai konstatavo byloje esant nepašalintų abejonių.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nutarimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Prieš analizuojant apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Pripažįstant asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Administracinio nusižengimo byloje esančių duomenimis ir apklaustų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad eismo įvykio vietoje dėl kelio darbų ir eismo reguliavimo šviesoforu buvo susidariusi transporto priemonių eilė; E. B., vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, iš šalutinio kelio laukė galimybės išvažiuoti į pagrindinį kelią; tuo metu pagrindiniu keliu judėjęs transporto srautas buvo sulėtėjęs ir sustojęs, o, jam pajudėjus, prieš E. B. esanti transporto priemonė sudarė galimybę pastarajam išvažiuoti iš šalutinio kelio. Būtent šios aplinkybės kontekste vertintina, ką E. B. galėjo ir privalėjo pastebėti atlikdamas išvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą. Kartu su šia aplinkybe būtina vertinti ir duomenis, susijusius su į eismo įvykio vietą artėjusiu policijos automobiliu „Audi A6“. Visos šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl asmens, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kaltės, kadangi reikšminga ne tik tai, kad automobilis „Audi A6“ buvo pagrindiniame kelyje ir dėlto automobilis „Opel Zafira“ privalėjo jam duoti kelią, tačiau būtina detaliai išanalizuoti ir tai, ar policijos automobilio judėjimas konkrečiomis aplinkybėmis buvo toks, kurį E. B. realiai galėjo laiku numatyti, pastebėti ir įvertinti. Čia svarbu, kad automobilis „Audi A6“ iki eismo įvykio judėjo priešpriešine eismo juosta – policijos pareigūnė M. B. paaiškino, kad pamačiusi susidariusią transporto priemonių eilę nusprendė ją apvažiuoti, kadangi galvojo, jog priekyje galėjo būti įvykęs eismo įvykis; priešpriešine eismo juosta nuvažiavusi apie 100-120 metrų, o vėliau, pamačiusi kelio darbus ir pradėjus judėti transporto priemonių srautui, ketino grįžti atgal į savo eismo juostą; prieš susidūrimą, jos pačios teigimu, nuo automobilio „Opel Zafira“ buvo likę 2-3 metrai (b. l. 10, 47). Taigi, sprendžiant E. B. kaltės klausimą, negalima vertinti vien kilusias pasekmes, t. y. tai, kad, kaip nurodyta ekspertizės akte, automobilis „Opel Zafira“ pateko į automobilio „Audi A6“ judėjimo kelią ir su juo susidūrė, neįvertinus visos situacijos konteksto (aplinkybių visumos), t. y. neatsakius ir į kitą šiuo atveju esminį klausimą – ar E. B. privalėjo numatyti, kad priešpriešine eismo juosta važiuos transporto priemonė, be to, įvertinti, jos greitį, aplinkybes dėl specialiųjų signalų naudojimo bei laiką nuo kliūties sudarymo iki susidūrimo.
Ekspertizės akte nustatyta ir padaryta pirmoji išvada, kad E. B. veiksmai, kai jis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu judėjusiam automobiliui „Audi A6“ ir su juo susidūrė, techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Ši išvada yra reikšminga ir apeliacinės instancijos teismas jos nekvestionuoja. Vis dėlto čia svarbu tai, kad ekspertas nustatė techninį eismo įvykio mechanizmą ir E. B. atlikto manevro techninę reikšmę, o ne teisiškai konstatavo pastarojo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog ekspertas nesprendžia teisinės asmens kaltės klausimo, nepaneigia ekspertizės reikšmės nustatant objektyvų eismo įvykio mechanizmą ir konkrečių vairuotojo veiksmų techninę reikšmę eismo įvykio kilimui, tačiau pabrėžtina, kad techninė įvykio eiga savaime neįrodo subjektyvaus nusižengimo sudėties elemento – asmens kaltės, – kuri privalo būti nustatyta ir įvertinta atskirai, todėl ir minėtą ekspertizės išvadą reikia vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, šiuo atveju nustatant, ar būtent dėl E. B. kaltų veiksmų egzistuoja pagrindas taikyti administracinę atsakomybę. Tai, kad ekspertizės išvada dėl E. B. veiksmų yra kategoriška, savaime nesudaro pagrindo ignoruoti kitų ekspertizės akte nustatytų aplinkybių bei antrosios konstatuotos išvados. Ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad nuo kliūties atsiradimo momento iki susidūrimo praėjo apie 0,76 sekundės; automobilis „Audi A6“ judėjo 54 km/h priešpriešinio eismo juosta, o jo vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, jeigu jai artėjant prie susidūrimo vietos, sankryžoje, priešpriešinio eismo juostoje ji judėjo be įjungtų švyturėlių ir be įjungto specialaus garso signalo. Taigi pats ekspertizės aktas patvirtina ne tik tai, kad E. B. veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio mechanizmo dalis, tačiau ir tai, jog automobilio „Audi A6“ judėjimo aplinkybės bei naudoti signalai taip pat turi reikšmę vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. veiksmus, todėl Institucijos argumentas, kad, be kita ko, kategoriška išvada dėl E. B. veiksmų iš esmės patvirtina jo kaltę, nėra pagrįstas. Kategoriška techninė išvada dėl priežastinio ryšio nėra tapati teisinei išvadai dėl kaltės.
Vertinant automobilio „Audi A6“ specialiųjų signalų naudojimą, byloje nustatytas aplinkybes galima išskirti į dvi dalis: pirma, dėl specialiųjų šviesos signalų, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, yra keli tarpusavyje sutampantys duomenys, leidžiantys manyti, kad jie galėjo būti įjungti; antra, dėl specialiojo garso signalo panaudojimo duomenų nėra.
Bylos duomenys dėl specialiųjų šviesos signalų naudojimo nėra vienareikšmiai. Policijos automobilį „Audi A6“ vairavusi M. B. paaiškino, kad prieš įvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą įjungė mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius ir toliau visą laiką iki susidūrimo judėjo su šiais įjungtais švyturėliais (b. l. 10, 47). Greitosios pagalbos automobilį vairavęs J. G. (J. G.) ir kartu su juo važiavęs skubios pagalbos specialistas E. B. (E. B.) parodė matę priešpriešinio eismo juosta atvažiuojantį policijos automobilį su švyturėliais, kurie po susidūrimo išsijungė (b. l. 8, 35, 9, 36). Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad byloje esančiame vaizdo įraše automobilio „Audi A6“ salone, lango stikle, matomas raudonos spalvos šviesos atspindys nuo švyturėlių valdymo pultelio indikacinės lemputės. Tokia aplinkybė yra teisinga, matoma iš vaizdo įrašo. Kita vertus, apklausta liudytoja T. A. parodė, kad policijos automobilis atvažiavo be įjungtų šviesos švyturėlių ir garso signalo, o ekspertas iš pateiktos vaizdo įrašo medžiagos negalėjo objektyviai nustatyti, ar švyturėliai iki susidūrimo buvo įjungti (b. l. 7, 49, 63-65). Atsižvelgiant į tai, galima spręsti byloje esant duomenų, leidžiančių manyti, jog šviesos švyturėliai galėjo būti įjungti, nors kategoriška išvada dėl to nėra galima. Kita vertus, nagrinėjamo įvykio kontekste būtina išsamiai išanalizuoti duomenis dėl specialiojo signalo, t. y. garso, panaudojimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo naudojamas specialusis garso signalas. Ekspertizės akte konstatuota, kad vaizdo įrašo garso takelyje nėra girdimas pareigūnų automobilio „Audi A6“ specialusis garso signalas ir iš objektyvių duomenų negalima nustatyti, ar prieš susidūrimą šis automobilis judėjo su įjungtais švyturėliais bei įjungtu specialiuoju garso signalu (b. l. 63-65). Apklausta liudytoja T. A. parodė, kad policijos automobilis atvažiavo staiga, be garso signalo (b. l. 7, 49), liudytojai J. G. ir E. B. nors ir teigė matę įjungtus šviesos švyturėlius, tačiau neužsiminė girdėję veikiantį garso signalą (b. l. 8, 35, 9, 36). M. B. savo paaiškinime taip pat nėra nieko nurodžiusi dėl specialaus garso signalo įjungimo (veikimo) (b. l. 47), tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad garso signalas nebuvo įjungtas (b. l. 26, 91-96), analogiška pozicija pakartojama ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Taigi byloje nėra nė vieno asmens, kuris būtų patvirtinęs, jog policijos tarnybiniame automobilyje prieš susidūrimą buvo įjungtas ir girdimas specialus garso signalas, atitinkamai nėra ir kitų objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie tokio signalo panaudojimą. Pastaroji aplinkybė yra reikšminga, ji tiesiogiai susijusi su automobilio „Opel Zafira“ vairuotojo E. B. galimybe numatyti (išgirsti) transporto priemonės judėjimą konkrečioje eismo situacijoje, kai automobilis „Audi A6“ artėjo link „Opel Zafira“ apie 54 km/h greičiu priešpriešinio eismo juosta, apvažiuodamas sustojusių transporto priemonių eilę. Atsiliepime pagrįstai atkreipiamas dėmesys į KET 186 punkto nuostatą, pažymint, kad policijos automobilio statusas nesukuria absoliučios pirmenybės ir nepanaikina jo vairuotojo pareigos įsitikinti, jog transporto priemonei duodamas kelias ir nebus pakenkta eismo saugumui. Juo labiau, esamu atveju priešpriešine eismo juosta važiuojantis policijos tarnybinis automobilis nebuvo įjungęs specialaus garso signalo, įspėjančio kitus eismo dalyvius apie artėjančią specialiąją transporto priemonę. Ši aplinkybė neleidžia Institucijos nurodomus duomenis apie šviesos švyturėlių veikimą vertinti kaip pakankamą pagrindą pašalinti abejones dėl E. B. kaltės, kadangi ir ekspertizės akte duota sąlyginė išvada dėl „Audi A6“ vairuotojos veiksmų, kaip minėta anksčiau, patvirtina, jog abiejų signalų naudojimo aplinkybė yra reikšminga techniniu požiūriu vertinant eismo įvykio kilimo priežastis.
Toliau analizuojant aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant E. B. kaltės klausimą, pažymėtina, kad ekspertizės akte nustatyta, jog automobilis „Audi A6“ judėjo priešpriešinio eismo juosta apie 54 km/h greičiu, o nuo momento, kai „Opel Zafira“ sudarė kliūtį, iki susidūrimo momento praėjo tik 0,76 sekundės; taip pat nustatytas atstumas – didesnis nei 6,7, bet mažesnis nei 13,3 metro – nuo kliūties sudarymo momento (b. l. 62-65). Šie nustatyti duomenys dėl policijos tarnybinio automobilio greičio, laiko intervalo nuo kliūties iki susidūrimo momento objektyviai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ribotas galimybes laiku pastebėti nustatytu greičiu priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį ir imtis veiksmų, siekiant išvengti susidūrimo bei jo išvengti.
Pabrėžtina, kad siekiant pripažinti E. B. kaltu padarius ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (KET 154 punkto pažeidimą), nepakanka konstatuoti, kad pastarasis „turėjo pamatyti“ automobilį „Audi A6“ vien dėl to, kad šis buvo pagrindiniame kelyje ir E. B. vairuojamas automobilis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, su juo susidūrė – būtina nustatyti, kad jis turėjo objektyvią galimybę įvykdyti šią jam kylančią pareigą, tačiau jos dėl kaltų veiksmų neįvykdė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2025 m. spalio 8 d. paaiškinime ir 2026 m. liepos 16 d. teismo posėdžio metu E. B. parodė, jog jam privažiavus prie pagrindinio kelio dėl kelio darbų buvo susidaręs „kamštis“; kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, kiti automobiliai jį praleido iš kairės pusės, nes jam reikėjo į kairę, todėl įsitikinęs, kad nėra automobilių, privažiavo prie skiriamosios kelio juostos, tada sustojo dar kartą įsitikinti, pradėjo važiuoti ir sukti į kairę, bet iš kairės pusės staiga „iššoko“ (aplenkiant kitus automobilius) policijos automobilis, be šviesos ar garsinių signalų (b. l. 26, 91-96). Taigi E. B., atsižvelgdamas į tai, kad jam reikėjo sukti į kairę pusę (į priešingą eismo juostą nei stovėję ir jį praleidę automobiliai), stebėjo, ar jam nėra kliūties iš dešinės pusės, t. y. ar priešpriešine eismo juosta iš dešinės pusės nėra atvažiuojančių transporto priemonių, o, atsižvelgiant į tai, kad policijos tarnybinis automobilis judėjo priešpriešine eismo juosta, kairiau dešinėje eismo juostoje stovinčių transporto priemonių, be to, judėjo nors ir mažesniu nei leistinu, tačiau pakankamu greičiu, neįjungęs specialiojo garso signalo, be to, įvertinus itin mažą laiko tarpą nuo kliūties atsiradimo iki susidūrimo, pritartina išvadai, kad E. B. objektyviai galėjo laiku nepastebėti kito automobilio ir operatyviai įvertinti situacijos.
Be kita ko, skunde pagrįstai nurodoma, kad M. B. ir E. B. administracinės atsakomybės klausimai yra individualūs, tačiau visgi tuo pačiu negalima ir ignoruoti M. B. surašytame 2026 m. kovo 20 d. administracinio nusižengimo protokole nustatytų aplinkybių: automobilis „Audi A6 Limousine“ judėjo priešpriešinio eismo juosta be įjungtų švyturėlių ir be įjungto specialaus garso signalo, sudarydamas nematomą kliūtį iš šalutinio kelio išvažiuojančiam automobiliui (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas nevertino M. B. padaryto nusižengimo, tačiau į nustatytas aplinkybes atsižvelgė tiek, kiek jos reikšmingos sprendžiant klausimą, ar E. B. galėjo ir privalėjo laiku numatyti bei išvengti susidūrimo su transporto priemone, judėjusia protokole nustatytomis aplinkybėmis, ypač atsižvelgiant į tai, kad jame užfiksuotas tas eismo situacijos aspektas, kurį šiuo atveju iš esmės patvirtina nagrinėjamos bylos duomenys, t. y. automobilio „Audi A6“ judėjimas priešpriešine eismo juosta, transporto priemonių eilės apvažiavimas, nepakankami duomenys dėl specialiųjų signalų naudojimo.
Taigi visos anksčiau minėtos aplinkybės yra vertintinos kaip viena kitą papildančios. Įvertinus ekspertizės akto turinį ir pateiktas išvadas, asmenų paaiškinimus, M. B. padaryto administracinio nusižengimo nustatytas aplinkybes ir konkretų eismo įvykio mechanizmą, byloje išlieka pagrįstų abejonių dėl E. B. kaltės padarius jam inkriminuotą ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šios abejonės kyla iš konkrečių objektyvių bylos duomenų – objektyviai nustatyto 0,76 sekundės laiko tarpo nuo kliūties atsiradimo iki susidūrimo, automobilio „Audi A6“ pasirinkto judėjimo 54 km/h greičiu priešpriešinio eismo juosta apvažiuojant sustojusių transporto priemonių eilę, specialiojo garso signalo nenustatymo bei prieštaringų duomenų dėl specialiųjų šviesos signalų – viseto analizės.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. U. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.