- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-2096-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03472-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių šilumos tinklai, Valstybinė mokesčių inspekcija, "Admituras"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų dalyje, kuria prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys antstolė SUA2 , UAB „Admituras“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, todėl teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėja PRS1 pateikė teismui skundą dėl antstolės SUA2 veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2026 m. kovo 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-26-188-10492; įpareigoti pateikti aiškų ir išsamų išieškotų lėšų šaltinio, paskirstymo ir vykdymo išlaidų pagrindimą; išreikalauti iš antstolės vykdomųjų bylų medžiagą, taip pat dokumentus, kuriais grindžiamas 2026 m. kovo 10 d. patvarkyme Nr. S-26-188-10492 nurodytas 74,55 Eur išieškojimas, šios sumos paskirstymo apskaičiavimas ir vykdymo išlaidų nustatymas; priteisti bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių atsirastų. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti naujai iš pareiškėjos išieškotų lėšų paskirstymą ir pervedimą išieškotojams vykdomosiose bylose Nr. 0188/17/00613, Nr. 0188/18/00226, Nr. 0188/20/00836 ir Nr. 0188/20/01055 iki skundo išnagrinėjimo; jeigu teismas manytų, kad prašoma priemonė tikslintina, taikyti kitą teismo parinktą laikinąją apsaugos priemonę, kuri realiai užtikrintų pareiškėjos teisių apsaugą ir būsimo sprendimo veiksmingumą. Pareiškėja nurodė, kad su patvarkymu nesutinka, nes jis nėra pakankamai motyvuotas ir neleidžia veiksmingai patikrinti jo teisėtumo bei pagrįstumo. Iš patvarkymo turinio negalima nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su išieškotų lėšų šaltiniu, jų paskirstymo pagrindu ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes skundžiamas patvarkymas yra susijęs su jos lėšų paėmimu ir jų paskirstymu, o toliau vykdant išieškojimą ir paskirstant naujai išieškotas lėšas gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos PRS1 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynybos būdas. Įsiteisėjusio sprendimo įvykdymas yra esminė teismo sprendimų privalomumo principo išraiška, skolininkui savo noru nevykdant sprendimo priverstinis jo vykdymas neišvengiamai yra susijęs su skolininko nepatogumais ir išieškojimu iš skolininko turto. Todėl net jei ir tolesnis sprendimo vykdymas kelia grėsmę skolininko turto praradimui, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teismo sprendimo vykdymą sustabdyti. Pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal skunde išdėstytų reikalavimų dalyką, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. Nagrinėjamu atveju pareiškėja būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodė, todėl pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja PRS1 atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Prašyta laikinoji apsaugos priemonė nėra nukreipta į viso vykdymo proceso paneigimą ar įsiteisėjusių sprendimų nevykdymą. Ja siekiama tik laikinai išsaugoti ginčo dalyką tokios būklės, kad teismo kontrolė būtų reali ir veiksminga, o ne vien pavėluota.
Pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų nėra deklaratyvus ar akivaizdžiai neperspektyvus. Juo ginčijamas konkretus 2026 m. kovo 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-26-188-10492. Taigi ginčas yra konkretus, teisiškai patikrinamas ir tiesiogiai susijęs su vykdymo proceso dalyvio teise suprasti bei patikrinti antstolės priimto procesinio dokumento teisėtumą.
Nagrinėjamu atveju grėsmė yra ne abstraktus nepatogumas, kylantis iš paties vykdymo proceso, o tai, kad iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo gali būti toliau paimamos, paskirstomos ir keliems išieškotojams pervedamos naujos iš pareiškėjos išieškotos lėšos pagal tą patį ginčijamą paskirstymo modelį.
Jeigu vėliau teismas pripažintų, kad ginčijamas 2026 m. kovo 10 d. paskirstymo patvarkymas buvo nepakankamai motyvuotas, nepakankamai aiškus ar nepakankamai patikrinamas, galimo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo realus veiksmingumas būtų žymiai sumažėjęs, nes reikėtų papildomai nustatinėti: kokios konkrečios sumos buvo išieškotos po skundo padavimo; kada jos buvo paskirstytos; kuriems išieškotojams jos buvo pervestos; kaip turėtų būti perskaičiuojama kelių paskirstymų grandinė; kaip turėtų būti sprendžiamas jau pervestų lėšų grąžinimo klausimas.
Taigi, grėsmė kyla ne vien dėl lėšų netekimo fakto, bet ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu toliau kartojamas ginčijamas paskirstymo modelis apsunkintų pažeistos padėties atkūrimą bei sumažintų būsimos teismo kontrolės veiksmingumą.
Pareiškėja neprašė sustabdyti viso vykdymo proceso, ji prašė tik laikinai sustabdyti naujai išieškomų lėšų paskirstymą ir pervedimą iki bus išnagrinėtas jos skundas dėl antstolės veiksmų. Tokiu prašymu siekiama ne paneigti įsiteisėjusių procesinių sprendimų vykdymo privalomumą, bet laikinai užkirsti kelią tolesniam būtent ginčijamo paskirstymo modelio kartojimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Šioje byloje yra sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti naujai iš pareiškėjos išieškotų lėšų paskirstymą ir pervedimą išieškotojams.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra nurodyta, kad kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
CPK 510 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).
Taigi iš pacituotos teismų praktikos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vykdymo procese galimas tik išimtinais atvejais – kai būna nustatoma, jog nesustabdžius vykdomo veiksmų bus padaryta didelė žala skolininko interesams, o ne vien sukeliami laikini nepatogumai dėl vykdymo veiksmų atlikimo.
Šiuo atveju nenustatyta, kad jeigu vykdymo procesas bus tęsiamas, pareiškėjai bus padaryta didelė žala.
Pareiškėja atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jeigu teismas pripažintų, jog ginčijamas 2026 m. kovo 10 d. paskirstymo patvarkymas buvo nepakankamai motyvuotas, pareiškėjai palankaus teismo sprendimo realus veiksmingumas būtų žymiai sumažėjęs, nes reikėtų papildomai nustatinėti: kokios konkrečios sumos buvo išieškotos po skundo padavimo; kada jos buvo paskirstytos; kuriems išieškotojams jos buvo pervestos; kaip turėtų būti perskaičiuojama kelių paskirstymų grandinė; kaip turėtų būti sprendžiamas jau pervestų lėšų grąžinimo klausimas.
Pažymėtina, kad šiuos nurodytus veiksmus turėtų atlikti ne pareiškėja, o išieškojimą vykdanti antstolė. Taigi pareiškėja jokių nepatogumų, o juo labiau žalos, dėl tokių veiksmų atlikimo nepatirtų. Be to, minėti veiksmai, kaip išieškotų lėšų perskirstymas ar grąžinimas nėra itin sudėtingi ar reikalaujantys didelių laiko sąnaudų, taigi jie nepagrįstai neužvilkintų vykdymo proceso.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė vienos iš sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – kad jų netaikius būsimo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Priešingai – iš bylos medžiagos matyti, kad net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai palankus teismo sprendimas gali būti nesunkiai įvykdomas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas bei teismų praktiką, todėl pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.