Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant pareiškėjui APA1, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. liepos 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-131784-2025 (ROIK: 25273497567).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-131784-2025 (ROIK: 25273497567) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) APA1 (toliau – ir Pareiškėjas) paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams už tai, kad 2025 m. gegužės 13 d., 09 val. 21 min., Elektrėnų rajono sav., Kloninių Mijaugonių k., Šilo 32, rajoninio kelio Kloniniai – Mijaugonys – Elektrėnai 1,234 km, vairuojant transporto priemonę, nustatytą 40 km/val. greitį viršijo 45 km/val. Važiavo 85 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 127 ir 131.3 punktus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1, nesutikdamas su Skundžiamu nutarimu, pateikė skundą, prašydamas pakeisti Skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Skunde nurodo, kad prisipažįsta padaręs pažeidimą, savo kaltės neginčija, nuoširdžiai gailisi. 2025 m. gegužės 13 d., 09 val. 21 min., važiuodamas darbine transporto priemone, neatitraukdamas dėmesio nuo važiuojamosios kelio dalies, nepastebėjo kelio ženklo ribojančio leistiną greitį iki 40 km/val., viršijo leistiną 40 km/val. greitį, važiavo 85 km/val. greičiu. Buvo šviesus paros metas, kelio danga buvo sausa, kelias buvo gerai matomas. Buvo visiškai blaivus, transporto priemone važiavo vienas, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Administracinį nusižengimą padarė dėl neapdairumo, ne dėl tyčios. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Turi virš 19 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, mažamečiu sūnumi, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Pilnu etatu dirba vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas privalomas vykdant funkcijas pagal darbo sutartį su„(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas šią darbo sutartį privalo kiekvieną dieną vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę su manipuliatoriumi. Darbdabio charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopštus, nepriekaištingas, ramus, santūrus, nekonfliktiškas, visada padedantis, pozityvus, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamečiu sūnumi, šeima ir artimaisiais. Suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbovietę ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („AB Swedbank“sudaręs būsto paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir šeimai. Augina mažametį sūnų M. Ž. (gim.(duomenys neskelbtini) kuris lanko Ukmergės vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti mažamečio sūnaus saugų patekimą ir grįžimą iš ugdymo įstaigos. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti vieniša mama A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl senyvo amžiaus jai reikalinga pagalba buityje ir lankantis pas gydytojus. Negali grįžti į darbą ir vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų neturėdamas teisės vairuoti. Neturi kaip užtikrinti mažamečio sūnaus gerovės, vienišos mamos gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Cituodamas Kauno apygardos teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo praktiką pažymi, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Be to, cituodamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apylinkių teismų praktiką, nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Institucija pateikė atsiliepimą į APA1 skundą ir prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, skundo netenkinti. Nurodo, kad APA1, gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, turėjo galimybę sutikti su juo ir jį įvykdyti, tačiau jis to nepadarė, todėl byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu Institucijos įgaliotas pareigūnas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, įvertino APA1 paaiškinime išdėstytas aplinkybes, nustatė APA1 veikoje jo administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl jam Skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimali 170 Eur bauda kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Atkreipė dėmesį, kad APA1 padarė itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą. Nusižengimas padarytas gyvenvietės ribose ir vairuojant transporto priemonių junginį, kurių didžiausia leidžiamoji masė didesnė, kaip 3500 kg. Savo elgesiu sukėlė akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Aplinkybė, jog dėl padaryto pažeidimo neatsirado realių neigiamų pasekmių (nebuvo sukeltas eismo įvykis, nenukentėjo kiti asmenys) vertinama tik kaip laimingas atsitiktinumas. Institucija pažymi, kad kiekvienas eismo dalyvis, tame tarpe ir APA1, privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pažymi, kad „Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti”. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog „Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. APA1 atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos neturi ir negali būti taikomos, švelninant griežčiausią administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar jos visai neskiriant. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinis APA1 administracinio poveikio priemonės paskyrimas ar jos neskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui keliamų tikslų. Institucijos pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą bei motyvuotą nutarimą paskirti APA1 ANK 416 straipsnio 5 dalyje – 170 Eur piniginę baudą kartu skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. APA1 skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo posėdžio metu, Pareiškėjas, palaikydamas skunde nurodytus argumentus, papildomai parodė, kad 2025 m. gegužės 13 d. važiavo darbine transporto priemone, dėl neapdairumo nepastebėjo kelio ženklo, ribojančio greitį. Tą dieną buvo blaivus, važiavo vienas, nesukėlė eismo įvykio, niekam žalos nepadarė. Dirba sunkvežimio vairuotoju. Įvykio dieną atlikdamas darbines funkcijas vežė stiklą į Elektrėnų savivaldybę. Laikosi kelių eismo taisyklių, bet kelio ženklo nepastebėjo. Teisė vairuoti labai svarbi dėl darbo, nes neturėdamas teisės vairuoti neturės darbo, taip pat reikia nuvežti ir paimtą vaiką į darželį, būrelius, važiuoti pas mamą į kaimą, kuriai padeda dirbti ūkyje. Gyvena su drauge, kuri turi vairuotojo pažymėjimą ir.dirba Ukmergėje. Darbdavys nežino apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą, tačiau Pareiškėjas mano, kad. dabartiniame darbe gali dirbti tik vairuotoju. Turi 20 metų vairavimo patirtį. Prašė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 ar 2 mėnesių, nes darbas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Institucijos įgaliotas atstovas Vaidas Giršvildas, palaikydamas atsiliepime nurodytus argumentus, nurodė, kad pažeidimo vieta yra judri gyvenvietė, iš abiejų pusių kelio yra kiemai. Pareiškėjas važiavo nuo automagistralės pusės, pirmiausia yra gyvenvietės ženklas, kur ribojamas greitis iki 60 km/val., o pačioje gyvenvietėje yra keletą ženklą, ribojančių greitį iki 40 km/val. Kol buvo išmatuotas greitis, Pareiškėjas mažiausiai du kartus turėjo pravažiuoti ženklą, ribojantį greitį iki 40 km/val. Toje vietoje ženklas ne šiaip stovi, ten yra labai pavojinga vieta. Atkreipė dėmesį, kad Pareiškėjo vairuotos tuščios transporto priemonės svoris viršija 15 tonų, pakrautos svoris gali siekti 27 tonas. Tai yra milžiniška, sunki mašina, su aukštai esančiu svoriu centru. Jeigu kas nors pasimaišytų kelyje, tai mašina savo kelyje ,,nušluotų” viską. Automobilis važiavo daugiau nei kartus viršydamas leistiną greitį. Šioje situacijoje teigti, kad tai yra nepavojingas ir negrubus pažeidimas, negalima. Pažeidimas yra ant tiek pavojingas, tačiau šioje situacijoje aplinkybės susiklostė palankiai. Pažeidimą reikia vertinti kaip labai grubų ir pavojingą. Pažymėjo ir tai, kad asmuo prieš darydamas pažeidimas turi iš anksto numatyti galimą baigtį. Šioje situacijoje nemato dėl ko būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes turi būti išskirtinės aplinkybės, o šiuo atveju jų nėra. Pareiškėjui paskirtas minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas, o dar labiau jį švelninti pagrindo nėra. Prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pakankamai išskirtinių aplinkybių, leidžiančių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti APA1 administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą šioje administracinio nusižengimo byloje nėra, o Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertinusi visus duomenis, pagrįstai paskyrė Pareiškėjui 170 Eur dydžio baudą bei nustatė minimalų ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

Bylos įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad Pareiškėjas vairuojant transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, nustatytą 40 km/val. greitį viršijo 45 km/val, t. y. gyvenvietėje važiavo 85 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Nors APA1 nurodo, kad dėl neapdairumo nepastebėjo kelio ženklo, ribojančio greitį, vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, tačiau, vertindamas tokius argumentus, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad skunde nurodomi padariniai nėra būtinasis Pareiškėjui inkriminuoto ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, todėl tai, kad šiuo atveju Pareiškėjo veika nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių, negali būti traktuojama kaip aplinkybė, kuri mažina jo veikos pavojingumą. Svarbu įvertinti tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas gyvenvietėje, vietovėje, kur į kelią bet kuriuo metu gali išeiti pėsčiasis ar išvažiuoti transporto priemonė, turėdami pagrindą manyti, kad kiti eismo dalyviai laikosi kelių eismo taisyklių. Todėl yra akivaizdu, kad dėl neteisėtų Pareiškėjo veiksmų buvo kilęs didelis pavojus ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir pačiam Pareiškėjui, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių ar net negrįžtamų tokio neatsakingo elgesio padarinių, nes važiuojant gyvenvietėje tokiu greičiu (85 km/val. įvertinus paklaidą) bet koks eismo įvykis gali pasibaigti tragiškai. Pažymėtina ir tai, kad dėl APA1 veikos atsiradus realiai žalai, jam kiltų atsakomybė pagal kitus ANK straipsnius ar net baudžiamąjį įstatymą, o šiuo atveju padarinių nebuvimas nėra išskirtinė aplinkybė, teikianti pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

Skunde bei teismo posėdžio metu Pareiškėjas akcentavo tai, kad dirba vairuotoju įmonėje „ (duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Vykdydamas darbo sutartį privalo kiekvieną dieną vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę su manipuliatoriumi. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („AB Swedbank“sudaręs būsto paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir šeimai. Be to, teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti mažamečio sūnaus saugų patekimą ir grįžimą iš ugdymo įstaigos (darželio) bei rūpinantis vieniša mama, gyvenančia Ukmergės rajone. Teismas atsakydamas į šiuos skundo argumentus pažymi, kad tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, darbo, darbdavio, šeimos narių ar giminaičių gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti kaip išskirtinę ir šiuo pagrindu švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad apie neigiamas pasekmes Pareiškėjas, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones bei turi vairavimo stažo, buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, taigi, jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Be to, asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykstant į darbą, vykdant darbines funkcijas ar rūpinantis šeima ar artimaisiais, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti pažeidimų, ypač tokių, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, t. y. numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Teismo vertinimu, Pareiškėjas, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku ar artimaisiais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Teismas pažymi ir tai, kad Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvena su drauge, kuri turi vairuotojo pažymėjimą ir dirba Ukmergėje, be to, nurodė ir tai, kad darbdavys nežino apie jo atžvilgiu priimtą Skundžiamą nutarimą, Pareiškėjo teigimu, dabartiniame darbe gali dirbti tik vairuotoju, tačiau, teismo vertinimu, APA1 padėtis, taikant jam administracinio poveikio priemonę, nebus neproporcingai apsunkinta, nes APA1 nėra apribota galimybė dirbti apskritai, o pasirūpinti mažamečio vaiko patekimu ir grįžimu į/iš ugdymo įstaigos (darželio) bei pasirūpinti Pareiškėjo mama gali ir Pareiškėjo draugė, juolab, kad Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nenurodė jokių objektyvių kliūčių, trukdančių draugei pasirūpinti mažamečio vaiko patekimu ir grįžimu į/iš ugdymo įstaigos (darželio) bei padedant pasirūpinti mama. Be to, šeimos narių poreikiai gali būti tenkinami ir naudojantis viešuoju transportu ar taksi paslaugomis. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės APA1 kurį laiką patirs tam tikrus nepatogumus ar netgi pablogės jo finansinė padėtis ar šeimos narių ir giminaičių gerovė, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs Pareiškėjas ateityje nedarytų teisės pažeidimų.

Pažymėtina, jog nors APA1 prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), davė nuoseklius paaiškinimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau tokios teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės šiuo atveju yra pakankamos tik nustatyti Pareiškėjui minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Nagrinėjamoje byloje negalima neatsižvelgti į tai, kad APA1 praeityje keturis kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 415 straipsnio 1 dalis, ANK 432 straipsnio 1 dalis), o du kartus baustas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą (už nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 2 dalis)), galiojančių nuobaudų neturi. Teismo vertinimu, šių pažeidimų kiekis ir pobūdis rodo tai, kad anksčiau Pareiškėjui skirtos nuobaudos nebuvo pakankamai veiksmingos ir nuo tolimesnių nusižengimų jo nesulaikė, kas, vertinant šią aplinkybę visų kitų bylos duomenų kontekste, akivaizdžiai užkerta kelią švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad APA1 paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunde APA1 pateikia itin gausų apylinkių ir apygardų teismų sprendimų, kuriais buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, sąrašą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog Pareiškėjo nurodoma teismų praktika savaime neįpareigoja tokį sprendimą dėl minėtų nuostatų taikymo priimti ir šioje byloje. Visų pirma pažymėtina, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Sprendžiant nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, esant skirtingoms šioje byloje ir Pareiškėjo minimose bylose nustatytoms aplinkybėms (skirtingoms nusižengimo padarymo aplinkybėms, jį įvykdžiusį asmenį charakterizuojantiems duomenims, skirtingai nusižengimų teisinei kvalifikacijai), nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje byloje nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima APA1 sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, kadangi toks procesinis sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas ir prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų, nubausti juos ir paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl pateiktas skundas atmetamas, o Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo APA1 skundą atmesti. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-131784-2025 (ROIK: 25273497567) palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.