Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir K. P. pareiškimą dėl užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimo į apskaitą Lietuvoje, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Anot pareiškėjų, jos 2026 m. birželio 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamos įtraukti į apskaitą Norvegijoje įregistruotą K. P. ir A. V. sūnaus J. P.-V. gimimą, tačiau pastarasis 2026 m. birželio 18 d. raštu Nr. A133-/26(3.3.2.26E-CMS) informavo, kad užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka; nurodė, jog Taisyklės ir kiti teisės aktai numato galimybę gimimo akto įrašo formoje įrašyti vaiko tėvais tik skirtingos lyties asmenis, t. y. moterį ir vyrą, todėl pareiškėjų prašymo netenkino, pažymėjęs, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gimimo įtraukimo į apskaitą tvarkos tais atvejais, kai vaiko tėvai yra tos pačios lyties asmenys.

Pareiškėjų vertinimu, joms pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus kyla pareiga registruoti vaiko gimimą Lietuvoje, o jo gimimo neįtraukimas į apskaitą gali būti pagrįstas tik motyvuotu atsisakymu, jeigu jo registravimas neatitiktų įstatyme ar Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai. Pažymi, kad šiuo atveju vaiko gimimo neįtraukimas yra grindžiamas nacionalinio reguliavimo nebuvimu, t. y. kad teisės aktai nenumato tos pačios lyties vaiko tėvų įtraukimo į apskaitą ir numato galimybę gimimo akto įrašo formoje vaiko tėvais įrašyti tik priešingos lyties asmenis. Anot pareiškėjų, nagrinėjamu atveju jų atžvilgiu susidariusi teisės spraga, kurią prašo užpildyti taikant teisę (naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taip pat ir aiškinant teisę.

Nurodo, kad siekia užtikrinti visapusišką vaiko tapatybės įtvirtinimą, be kita ko, per Lietuvos pilietybės įgijimą ateityje, tačiau šiuo metu negali jos įgyti dėl apribotos jo gimimo užsienyje registravimo Lietuvoje galimybės; teisinio pripažinimo nebuvimas sukelia vaikui neapibrėžtumą, taip pat apribota galimybė gauti su Lietuva susijusius asmens dokumentus, keliauti, pasinaudoti visapusiška abiejų motinų pagalba jam augant, taip pat nesant jo interesus paneigiančių argumentų (išskyrus teisinio reguliavimo nebuvimą), vaiko interesų pirmumo imperatyvas įpareigoja suteikti pripažinimą jo gimimui tokia forma, kokia ji yra įtvirtinta faktinę tikrovę atspindinčiuose užsienio valstybės dokumentuose. Be to, pareiškėjos siekia užtikrinti ir vaiko teisę į privataus bei šeimos gyvenimo gerbimą – vaiko teisė augti visapusiškai saugioje aplinkoje, turėti formaliai patvirtintus ryšius su abiejomis motinomis leistų užtikrinti jo tolesnį vystymąsi, abiejų motinų galimybę juo rūpintis, keliauti, grįžti į Lietuvą, naudotis socialinėmis garantijomis, kurios priklausytų, jei vaiko tėvai būtų priešingos lyties.

Pasak pareiškėjų, šiuo atveju Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja gimimo įtraukimo į apskaitą tvarkos tais atvejais, kai vaiko tėvai yra tos pačios lyties asmenys, t. y. pareiškėjų teisę įtraukti vaiko gimimą į apskaitą sudarant gimimo įrašą riboja tik tai, kad pareiškėjos yra tos pačios lyties. Pareiškėjų vertinimu, tai, kad tokia galimybė nėra numatyta teisės aktuose, neturėtų būti laikoma objektyviu nevienodo pareiškėjų ir kitų asmenų (priešingos lyties asmenų) traktavimo pagrindu konstitucine visų asmenų lygybės principo prasme. Teigia, kad pareiškėjų galimybė įregistruoti vaiko gimimą Lietuvoje turėtų būti užtikrinama remiantis ir visų asmenų lygybės principu, pagal kurį tiek pareiškėjų, tiek vaiko teisės neturėtų priklausyti nuo vaiko tėvų lyties ar seksualinės orientacijos.

Papildomai nurodo, kad nacionalinės teisės aktais nėra patvirtinta gimimo įrašo forma su galimybe įrašyti dvi motinas, tačiau tai laikytina su teismo sprendimo vykdymu susijusia problematika. Pažymi, kad šis klausimas yra išvestinis iš pagrindinio keliamo byloje – užsienyje gimusio vaiko registravimas Lietuvoje. Tuo labiau, kad Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai teismų sprendimais patvirtinta vienalytė dviejų motinų motinystė ir šie sprendimai įvykdyti individualiai (Civilinės metrikacijos skyriai, negalėdami formaliai įrašyti antros „motinos“ dėl formos trūkumų, vykdydami sprendimą, įrašydavo antrosios motinos duomenis į „tėvo“ grafą pagal šiuo metu galiojančią nustatytą formą).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos yra Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios Norvegijoje; pareiškėjų šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė vaikas – J. P.-V.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų A. V. ir K. P. motinystės statusas Norvegijos Karalystėje patvirtintas 2025 m. spalio 29 d. ir 2025 m. spalio 30 d. civilinės būklės aktų įrašais, t. y. vaiko J. P.-V. gimimo liudijime tėvais nurodytos abi pareiškėjos; be to, abiejų motinų statusą Norvegijoje patvirtina 2026 m. sausio 12 d. išduotas Norvegijos mokesčių inspekcijos įrašas dėl pripažinto juridinio motinystės statuso.

Pareiškėjos 2026 m. birželio 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamos įtraukti į apskaitą Norvegijoje įregistruotą pareiškėjų sūnaus J. P.-V. gimimą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2026 m. birželio 18 d. raštu „Dėl užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimo į apskaitą“ Nr. A133-/26(3.3.2.26E-CMS) informavo pareiškėjas, kad teisės aktai numato galimybę gimimo akto įrašo formoje įrašyti vaiko tėvais tik skirtingos lyties asmenis, t. y. moterį ir vyrą, todėl netenkino pareiškėjų prašymo į apskaitą įtraukti pareiškėjų vaiko gimimo, gimimo įraše vaiko tėvais nurodant abi motinas.

Pareiškėjos su nurodytu raštu nesutinka ir prašo įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko – J. P.-V. – gimimą Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka sudarant gimimo įrašą, atitinkantį užsienio valstybės civilinės būklės aktų įrašo duomenis.

Užsienio valstybėje įregistruotų gimimų įtraukimo į apskaitą tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (toliau – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas) (aktuali jo redakcija, galiojanti nuo 2026 m. gegužės 22 d.) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Šie užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 49.1. papunkčiu, civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą. Pagal Taisyklių 51 straipsnį, užsienio valstybėje įregistruotas gimimas įtraukiamas į apskaitą sudarant gimimo įrašą.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjų (kurios abi turi Lietuvos pilietybę) šeimoje gimus vaikui – J. P.-V., ir Norvegijos Karalystėje išdavus tai patvirtinančius civilinės būklės aktų įrašus (pagrindinis – gimimo liudijimas), pareiškėjos privalėjo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie tokius civilinės būklės aktus (ką pareiškėjos ir padarė), atitinkamai šie užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai turėjo būti įtraukti į apskaitą Taisyklių nustatyta tvarka. Kita vertus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius nagrinėjamu atveju atsisakė tai padaryti, argumentuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gimimo įtraukimo į apskaitą tvarkos tais atvejais, kai vaiko tėvai yra tos pačios lyties asmenys, taip pat jog gimimo akto įrašo formoje sudaryta galimybė įrašyti vaiko tėvais tik skirtingos lyties asmenis, t. y. moterį ir vyrą.

Nagrinėjamu atveju nutatyta, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas iš tiesų nereglamentuoja gimimo įtraukimo į apskaitą tvarkos tais atvejais, kai vaiko tėvai yra tos pačios lyties asmenys, o sukurtoje gimimo akto įrašo formoje sudaryta galimybė įrašyti vaiko tėvais tik skirtingos lyties asmenis. Kita vertus, teismo vertinimu, vien įstatymų leidėjo neveikimas/nesureglamentavimas susidariusios situacijos (kai abu vaiko tėvai yra tos pačios lyties) ir/ar techninių priemonių nesukūrimas (gimimo įrašo formoje vaiko tėvais nurodant tik skirtingos lyties asmenis) nesudaro pakankamo pagrindo neįtraukti pareiškėjų vaiko gimimo įrašo, įregistruoto užsienyje, į apskaitą Lietuvoje.

Teismas šiuo atveju remiasi, be kita ko, reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, kuriose, be kita ko, ne vieną kartą išaiškinta, kad kiekviena valstybė narė turi laikytis Sąjungos teisės, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatų, susijusių su kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažįstama teise judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, šiuo tikslu pripažindama kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės teisę nustatytą asmenų civilinę būklę (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimo Garcia Avello, C-148/02, EU:C:2003:539, 25 punktą; 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“, C-490/20, EU:C:2021:1008, 52 punktą ir 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Mirin, C-4/23, EU:C:2024:845, 53 punktą) (Sprendimo Tatrauskė 36 punktas).

ESTT Didžioji kolegija, priimdama 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą C-490/20 (V.M.A. prieš Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“), be kita ko, išaiškino, kad kai vaikas, ES pilietis, yra gimęs kitoje ES valstybėje narėje nei jo tėvai ir tos priimančiosios valstybės narės institucijos jam teisėtai išdavė gimimo liudijimą, kuriame kaip jo tėvai nurodyti du tos pačios lyties asmenys, tai valstybė narė, kurios pilietis yra šis vaikas, privalo išduoti jam asmens tapatybės kortelę arba pasą, nereikalaudama, kad jos administracija iš pradžių sudarytų nacionalinį gimimo liudijimą, ir nereikalaudama pateikti biologinės tėvystės įrodymų; be to, kiekviena kita ES valstybė narė privalo pripažinti priimančiojoje valstybėje narėje išduotą dokumentą, garantuojantį vaiko teisę kartu su kiekvienu iš šių dviejų asmenų laisvai judėti ir gyventi ES šalių teritorijoje.

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2026 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą byloje A.P. ir R.P. prieš Lenkiją (peticijos nr. 52050/21), kurioje, be kita ko, nustatė, kad Lenkijos valdžios institucijos atsisakymas vaiko gimimo liudijimą oficialiai užregistruoti (atlikti transkripciją) Lenkijos civilinės būklės aktų registre vien remiantis viešąja tvarka ir nacionaline teise, kuri nenumato tos pačios lyties asmenų tėvystės, pažeidė vaiko teisę į privatų gyvenimą bei sukėlė teisinį neapibrėžtumą dėl jo identiteto ir pilietybės teisių. Teismas pabrėžė, kad valstybės privalo atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, o vaiko teisės ir teisinė apsauga negali priklausyti nuo to, ar jo tėvai yra tos pačios lyties pora.

Taigi, remiantis ESTT 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, EŽTT 2026 m. liepos 2 d. sprendimu ir juose atitinkančia Lietuvos teismų praktika (kurioje, be kita ko, buvo patvirtinta vienalytė dviejų motinų motinystė), nacionalinė viešoji tvarka bei materialiosios teisės spragos negali būti naudojamos kaip pagrindas riboti vaiko ir jo tėvų laisvo judėjimo teises, lygybę, vaiko interesus ir teises, todėl kitoje valstybėje teisėtai išduotas gimimo liudijimas (kuris nėra nuginčytas/ginčijamas) privalo būti įtrauktas į apskaitą Lietuvos Respublikos registruose.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėjų A. V. ir K. P. pareiškimas tenkintinas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko – J. P.-V. – gimimą Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka sudarant gimimo įrašą, atitinkantį užsienio valstybės civilinės būklės aktų įrašo duomenis.

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko – J. P.-V., gim. (duomenys neskelbtini) Norvegijoje – gimimą Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka sudarant gimimo įrašą, atitinkantį užsienio valstybės civilinės būklės aktų įrašo duomenis (be kita ko, nurodant vaiko tėvais abi pareiškėjas – A. V. ir K. P.).

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.