- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-05
- Bylos Nr.
- AN2-442-898/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-19573-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Pažeidėjas
- T. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13817-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
T. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos Olgos Švenčionės-Jerenkevičienės (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 8 d. nutarimu nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir 428 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta galutinė 100 Eur bauda. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2026 m. liepos 23 d. T. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos 2026 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13817-2026 panaikinimo ir prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti T. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 8 d. nutarimo. Teismas nustatė, kad iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka data ir laikas: 2026 m. birželio 4 d. 9 val., o minėtas protokolas T. K. įteiktas pasirašytinai, todėl apie bylos nagrinėjimą jam buvo žinoma. Apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nutarimo nuorašas T. K. išsiųstas 2026 m. birželio 8 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kuris nurodytas valstybės informacinėse sistemose (registruose), taip pat administracinio nusižengimo protokole ir T. K. skunde dėl nutarimo. Atsižvelgiant į tai, priešingai, negu teigiama skunde, nutarimas T. K. įteiktas 2026 m. birželio 9 d., o kitų priežasčių, dėl kurių praleido nutarimo apskundimo terminą, nenurodyta, todėl tai sudaro pagrindą atmesti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą atsisakyti priimti.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
T. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos O. Švenčionės-Jerenkevičienės 2026 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13817-2026 praleistą nustatytą skundo padavimo terminą. Skunde nurodoma, kad 2026 m. birželio 8 d. nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui nedalyvaujant ir jo iš anksto neapklausus, nors protokolo surašymo metu jis nurodė vėliau pateiks paaiškinimą. Be to, minėto dokumento skiltyje „Dokumento gavimo data ir dokumento gavimo registracijos numeris“ nurodytas brūkšnys, t. y. fizinis įteikimas nefiksuotas, o pareiškėjas nutarimo turinį sužinojo tik 2026 m. liepos 4 d. Todėl atskirajame skunde teigiama, kad terminas praleistas nežymiai dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – netinkamo nutarimo įteikimo tvarkos ir jį lydinčių aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje prašymas atnaujinti praleistą apskundimo terminą atmestas iš esmės remiantis vieninteliu argumentu, kad nutarimas T. K. laikytinas įteiktu 2026 m. birželio 9 d. pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį, nes buvo išsiųstas valstybės informacinėse sistemose nurodytu elektroninio pašto adresu. Nutartyje taip pat nurodyta, kad „kitų priežasčių, dėl kurių praleido nutarimo apskundimo terminą, T. K. nenurodė“, tačiau atskirojo skundo autoriaus nuomone, šis teiginys neatitinka bylos medžiagos, kadangi kartu su skundu ir prašymu atnaujinti terminą pirmosios instancijos teismui buvo pateiki duomenys, patvirtinantys pareiškėjo sveikatos sutrikdymą dėl policijos pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų 2026 m. gegužės 2 d., įskaitant administracinio sulaikymo protokolą, nuotraukas, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2026 m. liepos 10 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei nuorodą į vaizdo („body cam“) įrašus, kuriuose užfiksuotas pareiškėjo sulaikymas, jo laikymas tarnybiniame automobilyje ir su tuo susijusios aplinkybės. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje šie duomenys ir jais grindžiamos aplinkybės apskritai neįvertinti ir net nepaminėti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, neįvertino visų byloje pateiktų duomenų ir aplinkybių visumos, o apsiribojo formaliu nutarimo išsiuntimo ir jo laikymo įteiktu faktu. Pareiškėjo teigimu, būtent 2026 m. gegužės 2 d. įvykio aplinkybės, dėl kurių buvo inicijuotas ikiteisminio tyrimo patikslinimas, vėliau priimtas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl jo pradėtas tolesnis teisinių gynimosi priemonių procesas, objektyviai apsunkino pareiškėjo galimybes tinkamai ir laiku reaguoti į visus su tuo pačiu įvykiu susijusius procesinius terminus. Pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymą, buvo priverstas spręsti su šiuo įvykiu susijusius teisėsaugos klausimus, todėl šios aplinkybės turėjo būti vertinamos sprendžiant, ar egzistavo svarbios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Skunde pažymima, kad apskundimo terminas buvo praleistas nežymiai, pareiškėjas skundą pateikė 2026 m. liepos 20 d., o teismo skaičiavimu 20 dienų apskundimo terminas buvo pasibaigęs 2026 m. birželio 29 d., pareiškėjas nurodo, kad apie nutarimo turinį realiai sužinojo tik 2026 m. liepos 4 d., taigi, skundas pateiktas praėjus vos 16 dienų nuo faktinio sužinojimo apie nutarimą. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas vykdo dvi verslo veiklas, 2024 m. iš jo banko sąskaitų pavogta didesnė nei 54 000 Eur suma, dėl kurios susidarė papildomos mokestinės prievolės ir įsipareigojimai kreditoriams. Pareiškėjo teigimu, dėl tęsiamų teisinių procesų, pavogtų lėšų neatgavimo ir su tuo susijusių kreditorių reikalavimų jam itin sudėtinga vienu metu tinkamai reaguoti į visus procesinius terminus. Tarp tokių procesų buvo ir ginčas su kreditoriumi „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuriame, pareiškėjo teigimu, dėl susidariusios finansinės padėties buvo sudaryta nepalanki Taikos sutartis, o vėliau, praleidus šešių dienų paskolos grąžinimo terminą, pareikštas reikalavimas grąžinti visą paskolos sumą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nes buvo praleistas skundo pateikimo terminas. Šis teismo sprendimas ANK 648 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas apygardos teismui, taigi, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies, 656 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina tik sprendimo atsisakyti priimti skundą dėl praleisto apskundimo termino pagrįstumą ir teisėtumą.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su T. K. atskiruoju skundu, įvertinęs pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei patikrinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13817-2026 buvo paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą skundui paduoti, o skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
ANK 623 straipsnis numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Pastebėtina, kad svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ANK nėra numatytas. Paprastai teismų praktikoje yra laikoma, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jei termino praleidimas buvo nulemtas nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių. Taigi, sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis bei atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus.
Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga, T. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo įteiktas pasirašytinai, jame buvo nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka data ir laikas – 2026 m. birželio 4 d. 9 val. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas apie numatomą bylos nagrinėjimą buvo informuotas ir turėjo galimybę atitinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 8 d. nutarimo nuorašas buvo išsiųstas 2026 m. birželio 8 d., 10.08 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose (registruose), administracinio nusižengimo protokole, įteiktame T. K. pasirašytinai, taip pat, kaip matyti iš byloje esančias medžiagos, šį el. paštą naudoja ir pats pareiškėjas pateikdamas tiek skundą su prašymu atnaujinti praleistą terminą, tiek atskirąjį skundą aukštesnės instancijos teismui. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad procesinis dokumentas buvo siunčiamas pareiškėjui jo paties nurodytu ir naudojamu elektroninio pašto adresu.
ANK 573 straipsnio 4 dalis nustato, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Vadovaujantis nurodytu įstatyminiu reglamentavimu, T. K. Institucijos 2026 m. birželio 8 d. nutarimo įteikimo diena laikytina 2026 m. birželio 9 d., o tokiu atveju pareiškėjui skundą su prašymu pateikus Institucijai 2026 m. liepos 23 d. el. paštu nekyla abejonių, kad skundas pateiktas praleidus 20 dienų apskundimo terminą, kuris yra imperatyvus. Nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis nutarimo turinį faktiškai perskaitė ar su juo susipažino tik 2026 m. liepos 4 d., tačiau apygardos teismo vertinimu, tai savaime nepaneigia įstatyme nustatytos procesinio dokumento įteikimo tvarkos ir teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad procesiniai terminai įpareigoja proceso dalyvius jų laikytis, nes nuo to priklauso proceso greitumas, galimybė užtikrinti nepiktnaudžiavimą savo teisėmis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog nėra pagrindo pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas nežymiai, kadangi nežymiu termino praleidimu įprastai laikomi atvejai, kai įstatyme apibrėžtas skundo padavimo terminas buvo praleistas vieną dieną, o šiuo atveju T. K. praleido daugiau nei 20 dienų apskundimo terminą.
Apygardos teismui paduotame atskirajame skunde T. K. nurodo, kad termino praleidimą lėmė 2026 m. gegužės 2 d. įvykio aplinkybės, pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas, su šiuo įvykiu susiję teisėsaugos procesai, taip pat kitos jo nurodomos finansinės, verslo ir teisminės aplinkybės, įskaitant 2024 m. iš banko sąskaitų pavogtą didesnę nei 54 000 Eur sumą, dėl kurios, pareiškėjo teigimu, kilo papildomų mokestinių ir kreditorinių įsipareigojimų, tačiau visos šios nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kodėl pareiškėjas objektyviai negalėjo laiku pateikti skundo dėl Institucijos priimto nutarimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, T. K. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą buvo informuotas iš anksto, administracinio nusižengimo protokolas jam buvo įteiktas pasirašytinai, o nutarimo nuorašas buvo išsiųstas jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę domėtis bylos eiga ir laiku įgyvendinti savo teisę apskųsti priimtą nutarimą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo laikyti skunde nurodytų aplinkybių patikimomis ir svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Apygardos teismo vertinimu, T. K. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, o jo teiktame skunde ir atskirajame skunde nėra nurodytos pagrįstos aplinkybės, sutrukdžiusios skundą paduoti laiku. Taigi, šiuo atveju jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių pareiškėjui pasinaudoti savo apskundimo teise, nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi pareigą domėtis, tikrinti savo el. pašto dėžutę ir nebūti pasyvus, be to, valstybės informacinėse sistemose ar registruose savo elektroninio pašto adresą deklaravęs asmuo įsipareigoja reguliariai tikrinti savo elektroninį paštą ir prisiima visą atsakomybę, jei dėl jo paties neatsakingo elgesio kils kokios nors pasekmės.
Visa tai rodo, kad nustatytas termino praleidimas nebuvo nulemtas aplinkybių, nepriklausančių nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. valios, todėl skundžiama nutartimi buvo pagrįstai atsisakyta priimti skundą. Konstatavus, kad apylinkės teismas nepadarė ANK 623 straipsnio taikymo ar aiškinimo klaidų, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.