Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tądien baigė darbą ir kolega gimtadienio proga padovanojo butelį alkoholio, su juo nusprendė išgerti. Alkoholį vartojo kartu su kolega netoli Rasų kapinių, Ramybės gatvėje. Kartu su kolega išgėrė pilną butelį viskio, gal 0,7 ar 1 litro talpos. Neplanavo važiuoti namo automobiliu, savo automobilį pastatė kieme. Ketino važiuoti namo, kolega iškvietė taksi, kol jis laukė, kolega išvažiavo su kitu taksi. Taksi taip ir nesulaukė, nes pro šalį ėjo taip pat išgėrę, nepažįstami asmenys, pradėjo prašyti cigarečių, kilo konfliktas ir jis (kaltinamasis) buvo užpultas. Jį sumušė, suspardė, tuomet jis pabėgo ir įsėdo į automobilį. Vairuoti neplanavo, bet tuo metu taip pasirodė ir padarė kvailystę. Atsisėdo į savo gyvenimo partnerės R. D. automobilį „Audi A6“, nes kišenėje turėjo to automobilio raktelius, kuriuos ketino jai atiduoti. Draugė buvo atvežusi remontuoti savo automobilį. Jis buvo atvežtas tam, kad iš techninės pusės išsiaiškinti problemą. Buvo išsiaiškinta, kad jo DPF filtras užsikišęs. Jį reikia keisti, tačiau remontas labai brangiai kainuoja. Automobilis remontuotas nebuvo. Eksperto vertė nustatyta 5930 eurų yra tris kartus mažesnė, nes vertinamas konkretus automobilis su jo nusidėvėjimu ir defektais, o ne masinio vertinimo būdu. Pats už tokią kainą automobilio neparduotų, pats sutaisytų ir tada parduotų, nes darbas nekainuotų. Draugė tuo metu dirbo ir žinojo, kad buvo vartojamas alkoholis, tačiau negalėjo numanyti, kad jis vairuos automobilį neblaivus. Draugės automobiliu grįžo namo. Tiksliai neprisimena, ar sukėlė kitiems pavojų, bet negerai padarė. Nenubraukė automobilio šono į tvorą, nuotraukose nubraukimų nėra. Pripažįsta, kad praeityje buvo nusikaltimų, bet paskutiniu metu jau dirba, stengiasi, galvoja apie šeimą. Nežino, kodėl taip atsitiko, gal tas sumušimas išprovokavo tokį elgesį. Dėl sumušimo buvo kreiptasi į policiją, parašytas pareiškimas, tačiau negalėjo atvykti apklausai dėl šiandienos teisiamojo posėdžio. Anksčiau alkoholį vartojo dažniau, bet dabar net per šventes ne visada vartoja, bet šį kartą taip išėjo, dar buvo nevalgęs. Turi pora administracinių nusižengimų dėl draudimo, bet apie juos neseniai sužinojo, nes pardavęs mašiną pamiršo išregistruoti. Kitas administracinis nusižengimas buvo dėl to, kad vairavo motociklą nežinodamas, kad negali jo vairuoti, kol nepakeitė teisių. Dėl įvykio Architektų gatvėje – tiesiog apsauginis prikibo, pasakė kad pavogė butelį, parodžius, kad nepavogė, jis neišleido iš parduotuvės. Kažkas kvietė policiją, bet ir pats iškvietė policiją. Neprisimena, ar sumokėjo paskirtą baudą, nes nežinojo, kad ją paskyrė. Neseniai gavo prisijungimą prie VMI, dabar jau moka viską per antstolius. Tik neseniai sužinojo apie tas baudas. Prašymą dėl laidavimo palaiko. Dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, pagal profesiją, bet ir darbe tenka pavairuoti, todėl prašo sušvelninti bausmę. Su laiduotoja kartu gyvena daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų. Mano, kad draugė gali daryti tinkamą įtaką, kartu sportuoja. Dėl įvykio gėda prieš draugę. Jai papasakojo kitą dieną, kai ji grįžo iš budėjimo. Draugė reagavo labai blogai.

Laiduotoja R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašymą dėl laidavimo palaiko, jie kartu yra apie (duomenys neskelbtini) metų, o kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) mėnesius. Tokio elgesio nepateisina. Kai apie tai sužinojo, buvo labai sumišusi, buvo šokas. Alkoholio jie nevartoja, negali paaiškinti kokiu būdu jis galėjo tai padaryti, gal dėl draugų įtakos. Tiesiog negalėjo patikėti tuo, ką papasakojo, nes gyvenant su juo nematė jo netinkamo poelgio. Nemano, kad jis dar kada nors sės girtas už vairo ar kils tokių minčių. Yra apie tai kalbėję, jo požiūris buvo neigiamas, o dabar mano, kad padarė gilesnes išvadas ir taip nebepasielgs. O. nėra mažas vaikas, bet tikrai kartu stengsis, kad taip nebeatsitiktų. Dirba (duomenys neskelbtini), darbas yra bendravimas, priežiūra, rūpinimasis žmonėmis. Turi administracinių nuobaudų dėl parkavimo, viena iš jų prie Mindaugo g. „Maximos“, dėl neapdairumo. Greitį viršijo, nes mašina pradėjo vibruoti, turėjo patikrinti, ar tai dėl kelio dangos, ar dėl automobilio gedimo, pati nesuvokė kaip tai padarė. Savo automobilį parduotų už 8500–9000 eurų, už tiek, kiek pati mokėjo. Ten taškiukai įdaužti nuo akmenų, tepalas bėga. Automobilio niekas nesiruošė remontuoti, nes pasakė, kad kainuos apie 5000 eurų. Tikisi, kad O. suremontuos automobilį ir jį parduos, nes automobilis jai per didelis.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo O. Č. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Liudytoja R. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) O. Č. yra jos draugas, kuris dirba (duomenys neskelbtini), todėl automobilio remonte, priežiūroje supranta, yra kreipusi pas jį dėl automobilio remonto. Ir tiesiog automobiliui „Audi A6“ prireikė rimto techninio remonto, todėl kreipėsi pas O., kuris pažadėjo pagelbėti. Tai, kad jis remontuoja automobilius jai nekėlė abejonių. Tai kad jis jos automobilį vairuos neblaivus, to tikrai nežinojo ir nesitikėjo. Automobilis O. buvo paliktas prie jo darbo, kartu su užvedimo rakteliu 2026 m. balandžio 24 d. dienos metu. Pats automobilis jai reikalingas, nes ji jį eksploatuoja kiekvieną dieną. O. Č. dėl įvykusio incidento pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Todėl prašo jai grąžinti jos automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52–53).

Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis 2026 m. balandžio 24 d. nusprendė pasivažinėti automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 20:15 val. Liepkalnio g. važiuojant link Lydos žiedo, pastebėjo automobilį „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris labai keistai, įtartinai manevravo, mėtėsi po kelią, P. L. žiedą jis jį praleido ir toliau važiavo minėtam automobiliui iš paskos ir stebėjo jo veiksmus kelyje. Toliau „Audi A6“ vairuotojas važiuojant link (duomenys neskelbtini) labai keistai manevravo, todėl įtarė, kad vairuotojas galimai yra neblaivus ir paskambino bendruoju pagalbos centru 112 ir pranešinėjo važiuodamas jam iš paskos, kur jis važiuoja. Privažiavus (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasuko į (duomenys neskelbtini), tada važiavo labai pavojingai (duomenys neskelbtini) gatve, mėtėsi po kelią ir pan. Iš (duomenys neskelbtini). pasuko į (duomenys neskelbtini) ir po kiek laiko įsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Ten pasistatė „Audi“ automobilį, išlipo iš jo. Tuo momentu jis viską filmavo, vaizdo medžiagą pateikė atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams. Jam befilmuojant netrukus atvyko pareigūnai, kurie minėtą asmenį sulaikė ir įsisodino pas save į automobilį. Vairuotojo iš akiračio paleidęs nebuvo, visada jį stebėjo, iki kol atvyko pareigūnai. Daugiau apie šį įvykį neturi ką papasakoti. (b. l. 35–36).

Liudytojas E. K., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nori papildomai pabrėžti, kad automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vilkėjo juodos spalvos sportinius treningus, buvo (duomenys neskelbtini) ir po (duomenys neskelbtini) akimi turėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), taip pat nuo momento, kai minėtas iš pažiūros neblaivus vyras įlipo į savo automobilį ir įvažiavo į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, viską fiksavo savo mobiliuoju telefonu, padarė 2 vaizdo įrašus, kurios savanoriškai pateikė policijos pareigūnams kaip įrodymus, kurie gali turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 39–41).

Liudytojas K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje. Jo pareigos yra (duomenys neskelbtini). 2026 m. balandžio 24 d. 15:00 val. pradėjo darbą. Kartu su kolega (duomenys neskelbtini) D. V. 20:27 val. gavo pranešimą ROIK: 0126000241829, jog link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtariama yra neblaivus. Reaguodamas į minėtą įvykį jam Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojai (toliau – OVS) radijo ryšiu pranešinėjo galimai girto vairuotojo buvimo vietą ir vydamiesi neblaivų vairuotoją atvyko adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo kaip prie namo kiemo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų stovėjo vyras, kuris, kaip paaiškėjo, yra pranešėjas vardu E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir šis telefonu filmavo į kiemą įvažiavusį neblaivų vairuotoją. Tada jis kartu su savo kolega (duomenys neskelbtini) D. V. nubėgo prie neblaivaus vairuotojo, kuris jau buvo išlipęs iš automobilio, ir jį sulaikė. Tada prie tarnybinio automobilio nusistatė neblaivaus vairuotojo vardą ir pavardę, kuris buvo O. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vilkėjo juodos spalvos sportinius treningus, buvo (duomenys neskelbtini) ir po (duomenys neskelbtini) akimi turi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Patikrino jo neblaivumą ir 20:37 val. pirmu pūtimu alkotesterio matuoklis nurodė 2,02 promilių girtumo laipsnį, po to praėjus 15 minučių buvo antrą kartą patikrintas O. Č. neblaivumas ir antru pūtimu 21:01 val. alkotesterio matuoklis parodė 1,97 promilių girtumo laipsnį. Po to jo kolega D. V. apklausė pranešėją E. K. Jam kartu su kolega būnant tarnybiniame automobilyje O. Č. prisipažino, jog tikrai vairavo minėtą „Audi“ automobilį neblaivus. Neblaivaus vairuotojo procesinių dokumentų forminimui iškvietė tyrėjų ekipažą ir iškvietė tralą, jog minėtas „Audi“ automobilis būtų išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali (b. l. 47–50).

Iš 2026 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vidinis namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kiemas yra aptvertas tvora. Apžiūrėtas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė. Įvykio vietos apžiūros metu automobilis „Audi A6“, kuris išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 10–11,12–16).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi (duomenys neskelbtini) A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R. D. (b. l. 22–23).

Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6 (duomenys neskelbtini)“, gamybos periodas 2014–2018 metai, pasirinkti 2015 metai, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 15 640 Eur (b. l. 21).

Iš 2026 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 9 min 32 s trukmės Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašas (ID 92482966489), kuriame užfiksuotas pranešimas apie tai, jog automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojantis asmuo yra galimai neblaivus, pavojingai vairuoja (b. l. 28–29).

Iš 2026 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje policijos pareigūnų nešiojamuoju vaizdo registratoriumi nufilmuoti trys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos neblaivumo nustatymo aplinkybės (b. l. 30–31).

Iš 2026 m. balandžio 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. AREN-0213 O. Č. 2026 m. balandžio 24 d. 20.37 val. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, pakartotinio tikrinimo metu 21.01 val. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas (b. l. 55–57).

Iš 2026 m. balandžio 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas iš Vilniaus AVPK OVS budėtojų, jog adresu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini)važiuojama paskui automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas neblaivus, nes vingiuoja per kelią. Sujungta su AVPK. Atvykus nurodytu adresu pasitiko E. K., kuris paaiškino, kad apie 20.15 val. važiuodamas Liepkalnio g. link Lydos žiedo pastebėjo juodos spalvos automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris labai keistai ir įtartinai manevravo, mėtėsi po kelią. Jis važiavo iš paskos šiam automobiliui. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), vairuotojas pasuko į (duomenys neskelbtini), kur važiavo labai pavojingai, mėtėsi po kelią. Iš (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini), o po kiek laiko įsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Atvykus į įvykio vietą buvo pastebėtas O. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris iš išvaizdos buvo stipriai neblaivus. Patikrinus alkotesteriu Alkotest 6810, Nr. Aren-0213, prietaiso Nr. 2429090 nustatytas blaivumas pirmu pūtimu 20:37 val. – 2,02 promilės, antru pūtimu 21:01 val. – 1,95 promilės. Asmuo sulaikytas ir uždarytas į laikinojo sulaikymo kamerą (b. l. 32).

III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad O. Č. 2026 m. balandžio 24 d. apie 20.35 val., Salininkų g. Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis O. Č. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko su alkotesterio parodymais, paaiškino, kad vairuoti automobilio neplanavo, tačiau su kolega šventė savo gimtadienį ir kaltinime nurodytu laiku, po konflikto su nepažįstamais asmenimis, sėdo prie automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo bei parvažiavo į namus, kur netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. O. Č. kaltę taip pat patvirtina liudytojo E. K., K. K. parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, nešiojamuoju policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi užfiksuoti duomenys, BPC kortelės duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo O. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo sugyventinė R. D. prašė perduoti O. Č. jos atsakomybei pagal laidavimą su užstatu ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė teismui atleisti asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnį asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant R. D. prašymui perduoti O. Č. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis penkerių metų laikotarpiu ne kartą baustas administracine tvarka. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad O. Č. 2025 m. baustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, už neeksploatuojamų ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose, ne kartą baustas už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus, byloje nėra duomenų apie baudų sumokėjimą. Vis dėlto O. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pardavęs automobilį pamiršo jį išregistruoti, tik neseniai apie tai sužinojo, kaip ir apie paskirtas baudas, kurias dabar išieško antstoliai. Sodros duomenimis, kaltinamasis paskutinėje darbovietėje dirba nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, faktinę šeimą. Nors iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad praeityje O. Č. buvo ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį), atliko ir terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo teistumai yra išnykę, jis 2020 metų gruodžio 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, duomenų apie galimai padarytas naujas nusikalstamas veikas nėra.

Iš teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad išgėręs neketino sėsti prie automobilio vairo, savo automobilį paliko kieme, ketino grįžti taksi, tačiau išsiskyręs su kolega, su kuriuo ir vartojo alkoholinius gėrimus, buvo užpultas nepažįstamų asmenų, dėl to apimtas streso priėmė netinkamą sprendimą ir vairavo neblaivus sugyventinės automobilį, galima daryti išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad praeityje yra padaręs klaidų, tačiau paskutinius (duomenys neskelbtini) metų stengiasi dirbti ir užsidirbti, beveik nebevartoja alkoholio. Iš tiesų kaltinamasis buvo praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka ir tokie duomenys neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Vis dėlto, teismo vertinimu, kaltinamasis deda pastangas keisti gyvenimo būdą, turi nuolatinį darbą, faktinę šeimą, nagrinėjama nusikalstama veika padaryta spontaniškai, esant stresinei situacijai, praėjus pakankamai ženkliam laiko tarpui po paskutinio teistumo, todėl darytina išvada, kad galima kaltinamajam suteikti teismo pasitikėjimą, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotoja R. D. yra kaltinamojo sugyventinė, neteista, bausta administracine už greičio viršijimą, kitus smukius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos. Laiduotoja nuo (duomenys neskelbtini) dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, darbe charakterizuojama tik teigiamai. Charakteristikoje pažymima, kad R. D. yra nepriekaištingos reputacijos, atsakinga, brandi bei pareiginga. Laiduotoja nepateisina tokio savo gyvenimo draugo elgesio, apie įvykį sužinojusi teigė negalėjusi tuo patikėti. Nemano, kad kaltinamasis dar kartą sės prie vairo neblaivus, yra apie tai kalbėję, jo požiūris į tai buvo neigiamas, mano, kad jis dabar padarė atitinkamas išvadas ir daugiau taip nebesielgs, nes dėl įvykio patyrė gėdą tiek prieš kolegas, pažįstamus, tiek prieš ją. Sutiktų sumokėti užstatą, jei toks būtų paskirtas, 1000 Eur užstatą galėtų sumokėti dalimis. Nors su kaltinamuoju laiduotoja kartu gyvena dar (duomenys neskelbtini) laiko tarpą, tačiau, teismo vertinimu, laiduotojos asmenybė, požiūris į gyvenimą bei nuolatinis bendravimas galėtų padaryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad pastarasis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi teisės aktų reikalavimų.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, teismas sprendžia, kad O. Č. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytinas maksimalus 3 (trejų) metų laidavimo terminas su 1000 Eur užstatu.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis O. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad O. Č., naudodamasis šia specialiąja teise, padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, todėl jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų.

Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad automobilį kaltinamasis vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,95 promilės), savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, praeityje teistas (teistumas išnykęs), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į įvykio aplinkybes ir, nors padarinių nekilo, žala nepadaryta, tačiau nustatytas alkoholio kiekis ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, kaltinamasis pavojingai manevravo kelyje, apie tokį pavojingą vairavimą tarnyboms pranešė pilietiškas vairuotojas, kuris važiavo iš paskos. Atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamasis taip pasirodė esantis stipriai neblaivus. Nors automobilį kaltinamasis vairavo po darbo, vakare, apie 20:35 val., Vilniaus miesto pakraštyje ir važiavo į namus (duomenys neskelbtini), kur tuo metu neturėtų būti itin intensyvaus eismo, tačiau nėra abejonių, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį ir būdamas neblaivus, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir kitų eismo dalyvių turtui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad O. Č. uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 28 d., tai yra, nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, kuomet kaltinamajam realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti, jog kaltinamasis padarys reikiamas išvadas dėl savo elgesio.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatose numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad O. Č. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, tai yra, R. D.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad automobilio savininkė nežinojo, kad jis sės prie jos automobilio vairo neblaivus, pastaroji tuo metu buvo darbe, jis jai sakė, kad namo grįš taksi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal kasacinio teismo praktiką BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės, teismas turi įvertinti visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6 (duomenys neskelbtini)“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 15640 Eur. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikta transporto priemonės – automobilio „Audi A6 (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita, parengta turto vertintojo E. L. (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta transporto priemonės rinkos vertė su PVM – 5930 Eur.

Teismo posėdyje apklausiamas specialistas E. L. palaikė savo specialisto išvadą ir paaiškino, kad turto vertinimo tikslas buvo nustatyti pateikto automobilio rinkos vertę. Rinkos vertė buvo nustatoma lyginamuoju metodu, t. y. parenkant lyginamuosius objektus, ne mažiau trijų vienetų, ir tuos objektus lyginant su konkrečia transporto priemone. Buvo atrinkti keturi lyginamieji objektai vertinamajai transporto priemonei, variklio galia, pavarų dėžės tipas, salono įrangos elementai, praktiškai viskas atitiko vertinamai transporto priemonei. Po to buvo užfiksuoti defektai, kurie buvo matomi vizualiai apžiūros metu. Klientas dar papildomai pateikė iš autoserviso defektinį aktą, kuriame buvo užfiksuota, kad DPF filtras (dyzeliniuose varikliuose montuojama pakankamai brangi detalė) yra susidėvėjęs, jį reikalinga keisti. Paskaičiavo sąmatą, atsižvelgdamas į teoriškai nustatytus defektus ir į pateiktą defektinį aktą. Ta suma buvo mažinama vertė, kuri buvo apskaičiuota iš lyginamųjų objektų duomenų, tokiu būdu apskaičiuota galutinė rinkos vertė. Automobilių kainas vertino balandžio mėnesį, tai gali turėti įtakos Lietuvos rinkos vertei. Vokietijoje kainos yra šiek tiek aukštesnės. Buvo orientuotasi ne į aukštesnę kategoriją, o į vidutinę. Automobilio kėbulas turėjo daug smulkių sugadinimų, kurių realiai sąmatoje nevertino, sumažino tik 5 proc. nuo vertės. Jei viską įtraukus į sąmatą, vertė išeitų dar mažesnė negu dabartiniuose skaičiavimuose. Jeigu skelbime nėra nurodyta defektų, daro prielaidą, kad automobilis tvarkingas. Pats automobilio netestavo, pasitikėjo pateiktu dokumentu iš remonto įmonės. Sąmatoje nurodytas DPF filtras, restauruotas gamykloje, jis prilyginamas originaliai daliai. Remonto kaina keičiant filtrą tikrai adekvati ir atitinkanti realias kainas. Sudarant remonto sąmatą naudojama ,,Audatex“ programa, kurioje taikomi vidutiniai remonto darbų įkainiai, galiojantys Lietuvoje šiuo metu, ir ta pati programa suteikia galimybę naudoti originalias vidutines kainas.

Automobilio „Audi A6 (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje, apskaičiuojant rinkos vertę lyginamosios vertės metodu buvo tiriami internete pateikti pasiūlymai (4 automobiliai, 3 automobiliai iš Lietuvos automobilių pardavimo skelbimų portalo „Autoplius“ ir 1 iš Vokietijos rinkoje parduodamų automobilių skelbimų portalo „Autoscout 24“), kurių pigiausias – 10900 Eur, brangiausias – 12100 Eur. Skaičiavime nurodyta, kad tarpinė skaičiavimų reikšmė – 11302,87 Eur, o koreguota vidutinė rinkos vertė – 10737,73 Eur. Teismo posėdyje specialistas paaiškino, kad apskaičiuodamas vidutinę automobilio vertę rėmėsi skelbimais, kuriose nurodytos vidutinės kainos, tačiau vis dėlto, patikrinus analogiškų automobilių skelbimus tuose pačiuose skelbimų portaluose, matyti, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodytos automobilių kainos, pagal kurias apskaičiuota vidutinė vertinamo automobilio rinkos vertė, priklauso žemesniųjų kainų segmentui. Tokią išvadą patvirtina ir VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad vidutinė tokio automobilio kaina (su PVM) internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose 2026 m. balandžio mėn. buvo 15640 Eur.

Kaip matyti iš turto vertinimo ataskaitos ir specialisto paaiškinimų, transporto priemonės vertė buvo apskaičiuota iš vidutinės vertės (kuri dar buvo koreguota, atsižvelgiant į smulkius kėbulo apgadinimus ir padangų neigiamą vertę) atimant automobilio remonto sąmatą. Sąmatoje nurodyta, kad automobilio remonto kaina (su dalimis) – 5651,68 Eur, kurios didžiausią dalį sudaro dyzelino kietųjų dalelių (DPF) filtro keitimas restauruotu (dalies kaina – 3672,04 Eur). Specialistas paaiškino, kad pats automobilio neišbandė ir, nustatydamas DPF filtro defektą, rėmėsi jam pateiktu automobilio remonto dirbtuvių aktu. Kaip matyti, šis aktas surašytas MB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra, tų pačių remonto dirbtuvių, kuriose dirba kaltinamasis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, tai yra, kad turto vertinimo ataskaitoje, apskaičiuojant vidutinę automobilio rinkos vertę buvo remiamasi akivaizdžiai žemesnėmis automobilių kainomis, nei vidutinės, ir automobilio remonto sąmatoje apskaičiuojant automobilio atkūrimo kaštus buvo įvertintas DPF filtro keitimas, kaip būtinasis remontas, neįsitikinus, kad šią dalį išties keisti būtina, teismas pateikta turto vertinimo ataskaita nesivadovauja. Juo labiau, kad ir pats kaltinamasis bei automobilio savininkė minėto automobilio vertės nevertino 5930 Eur. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad už tokią kainą neparduotų, pats sutaisytų ir tada parduotų, o automobilio savininkė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilį parduotų už 8500–9000 Eur.

Vis dėlto, įvertinus tokių automobilių rinkos kainą, nurodytą VšĮ „Emprekis“ pažymoje ir skelbimuose minėtuose automobilių pardavimo skelbimų portaluose, tai, kad automobilis turi defektų (kurie akivaizdūs iš turto vertinimo ataskaitoje pateiktų nuotraukų), atsižvelgiant į automobilio savininkės nuomonę dėl automobilio vertės, kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, tačiau mėnesinės pajamos nėra aukštos), teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 8500 Eur. Išimtinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui, byloje nėra.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamu atveju O. Č. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog su alkoholio vartojimu problemų neturi, pastaruoju metu alkoholio beveik nevartoja, ką patvirtino ir laiduotoja, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo priklausomybę, problemas dėl alkoholio vartojimo, tačiau nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, be to, 2025 m. buvo baustas administracine tvarka už nežymų viešosios tvarkos pažeidimą (kurio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, tikslinga O. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 72⁵ straipsnyje – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. Nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. 2026 m. balandžio 28 d. nutarimu O. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas (BPC garso įrašai, BODY vaizdo įrašai), paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302–307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. Č. (O. Č.), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

O. Č. perduoti laiduotojos R. D. atsakomybei pagal laidavimą su 1000 (vieno tūkstančio) Eur užstatu, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą.

Įpareigoti R. D. 1000 (vieno tūkstančio) Eur užstatą įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą LT23 7300 0101 6117 8043, AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokėjimo paskirtyje nurodant, už ką yra mokama, ir baudžiamosios bylos Nr. 1-1768-1091/2026.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 10 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, 72⁵ straipsniu, skirti O. Č. baudžiamojo poveikio priemones:

- 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 28 d.;

- įpareigoti sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- išieškoti iš O. Č. valstybės naudai automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 8500 (aštuonis tūkstančius penkis šimtus) Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską (BPC garso įrašai, BODY vaizdo įrašai), palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą gali savanoriškai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610 ir baudžiamosios bylos Nr. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti O. Č., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti laiduotojai R. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.