Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. R. (toliau – ir pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. R. skundui dėl VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1437-2026 paduoti, atsisakyta šį skundą priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Iš Institucijos pirmosios instancijos teismui pateikto administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog pareiškėjai tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek administracinio nusižengimo nutarimas buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Sutinkama su skundžiamos nutarties motyvais, kad pati pareiškėja elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) yra nurodžiusi viešuose registruose, o vien tai, kad pareiškėja teigia negavusi į jos nurodyto elektroninio pašto dėžutę išsiųstų pranešimų nesudaro pagrindo abejoti byloje užfiksuota informacija apie dokumentų įteikimo laiką, būdą bei konstatuoti, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos B. R. atskirasis skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir pareiškėjos B. R. atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nebuvo pakankamai išsamiai ir objektyviai įvertintos faktinės aplinkybės bei susiklosčiusi situacija. Dėl to laikytina, kad buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas, gavęs pareiškėjos B. R. skundą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė atnaujinti terminą ir atsisakė priimti skundą, konstatavęs, kad skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą be svarbių priežasčių. Apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir byloje esančius duomenis, su tokia apylinkės teismo išvada ir priimtu sprendimu nesutinka. Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, laikytina, kad buvo pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 buvo konstatuota, jog analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08). Akcentuodamas tikslą, kuris matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 taip pat yra pasisakęs, jog valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja aplinkybes, kad ji negavo Institucijos siųstų procesinių dokumentų, todėl ji net nežinojo apie vykstantį administracinio nusižengimo procesą. Taip pat, kad duomenų, patvirtinančių procesinių dokumentų įteikimą, nėra. Po to, kai pareiškėja sužinojo apie jai paskirtą baudą, ji aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, domėjosi procesu. Tuo tarpu skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje laikomasi pozicijos, kad Institucija tinkamai išsiuntė procesinius dokumentus el. paštu, pareiškėjos nurodomos priežastys dėl praleisto termino nelaikytinos svarbiomis.

Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis yra nustatyta, kad Institucijos atstovė 2026 m. kovo 4 d. pareiškėjai el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2026 m. kovo 4 d. administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu bei tos pačios dienos pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Be to, nustatyta, kad pareiškėjai tuo pačiu el. pašto adresu 2026 m. balandžio 23 d. buvo išsiųstas 2026 m. balandžio 23 d. administracinio nusižengimo nutarimas. Vadovaujantis ANK 623 straipsnio nuostatomis, šioje byloje skundo dėl Institucijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo padavimo terminas baigėsi praėjus dvidešimčiai kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos, t. y. paskutinė diena skundui paduoti buvo 2026 m. gegužės 13 d. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šie dokumentai buvo siųsti pareiškėjos valstybės informacinių sistemų (registrų) nurodomu el. pašto adresu. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat pripažįsta ir patvirtina, kad ji naudojasi minėtu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau akcentuoja aplinkybes, kad jai anksčiau siųstų procesinių dokumentų ji visai negavo. Net ir esant nustatytoms minėtoms aplinkybėms, būtina visapusiškai įvertinti kitas pareiškėjos nurodomas aplinkybes bei byloje esančius duomenis. Kaip nurodoma pareiškėjos atskirajame skunde, ji tik iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. birželio 2 d. gauto el. laiško sužinojo apie jai paskirtą baudą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad pareiškėjai būtų buvę įteikti Institucijos siųsti procesiniai dokumentai. Nors pagal Institucijos pateiktus administracinių nusižengimų registro duomenis galima matyti, kad pareiškėjai buvo siųsti anksčiau minėti procesiniai dokumentai, tačiau prie dokumentų būsenos yra nurodoma tik žyma – išsiųsta. Jokios papildomos informacijos apie tai, kad siųsti dokumentai būtų faktiškai pasiekę adresatą, nėra. Taip pat nėra nustatyta, kad Institucijos atstovai būtų bandę gauti patvirtinimą iš pareiškėjos apie jai anksčiau siųstų dokumentų gavimą. Iš esmės, be dokumentų išsiuntimo el. paštu fakto, nėra jokių kitų pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad pareiškėja prieš tai minėtomis datomis būtų gavusi jai siųstus dokumentus.

Kaip buvo paminėta, pareiškėja teigia, kad apie jai paskirtą baudą ji sužinojo tik pagal 2026 m. birželio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiųstą el. laišką su priminimu ją sumokėti. Pažymėtina, kad po to pareiškėja gana aktyviai ėmėsi realizuoti savo teises bei domėtis administracinio nusižengimo procesu. Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis matyti, kad jai 2026 m. birželio 3 d. buvo pakartotinai el. paštu išsiųsti procesiniai dokumentai, kadangi ji kreipėsi į Instituciją. Taip pat pagal pareiškėjos skundo dėl Institucijos nutarimo duomenis matyti, kad jis el. parašu buvo pasirašytas 2026 m. birželio 4 d., o pareiškėjos pateikti susirašinėjimai el. laiškais patvirtina, kad minėtas skundas dėl Institucijos nutarimo buvo išsiųstas el. paštu tą pačią 2026 m. birželio 4 d. Tuo tarpu tai, kad skundas buvo gautas Institucijoje 2026 m. birželio 5 d. patvirtina susirašinėjimai el. laiškais ir Institucijos 2026 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. S-14251 (1.12 Mr) duomenys. Be to, pagal pareiškėjos pateiktus duomenis prie atskirojo skundo nustatyta, kad ji 2026 m. birželio 3 d. VĮ „Registrų centras“ sistemoje pateikė jos vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinį, t. y. tuos dokumentus už kurių nepateikimą ji Institucijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu buvo pripažinta kalta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Įvertinus tokias faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja iš tiesų galėjo nežinoti apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, ji nebuvo gavusi Institucijos jai el. paštu siųstų procesinių dokumentų. Pagal minėtas aplinkybes taip pat matyti, kad po to, kai pareiškėja sužinojo apie jai paskirtą baudą, ji per trumpą laikotarpį kreipėsi į Instituciją dėl procesinių dokumentų gavimo, pateikė iki tol nepateiktus duomenis apie įmonę bei surašė skundą dėl Institucijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo. Be to, kaip minėta, pareiškėja atskirajame skunde neneigia aplinkybių, kad ji nuolat naudojasi el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to pagrįstai manytina, kad pareiškėja neturėjo intereso piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje buvo nurodomos aplinkybės apie tai, kad pareiškėja negavo jai siųstų procesinių dokumentų dėl jos pačios nepakankamo rūpestingumo. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija. Kaip minėta, prieš tai aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja pakankamai operatyviai ėmėsi realizuoti procesines teises, kai jai buvo papildomai išsiųsti dokumentai, susiję su administraciniu nusižengimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Institucijos atstovės 2026 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. S-14251 (1.12 Mr) duomenis pati pareiškėja kreipėsi į Instituciją bei domėjosi ar jos teiktas skundas buvo išsiųstas į Vilniaus miesto apylinkės teismą, o 2026 m. rugpjūčio 18 d. po telefoninių pokalbių su pareiškėja ir Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės darbuotoju buvo nustatyta, kad skundas su administracinio nusižengimo byla teisme nebuvo gauti, todėl jie buvo pakartotinai persiųsti į teismą. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjai anksčiau negavus procesinių dokumentų, jai iš tiesų nebuvo žinoma apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir dėl to ji tinkamu metu negalėjo realizuoti savo procesinių teisių. Teigtina, kad tuo atveju, jeigu ji būtų žinojusi apie nustatytus tam tikrus pažeidimus, tuomet ji anksčiau taip pat gana aktyviais veiksmais teiktų paaiškinimus ar duomenis reikšmingais klausimais. Remiantis teismų praktika, asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). Įvertinus faktinę situaciją ir formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos elgesys nelaikytinas nerūpestingu ar atsainiu. Nors ir galima konstatuoti, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą Institucijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo apskundimo terminą, tačiau negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog ji šį terminą praleido dėl savo netinkamo elgesio. Pagrįstai manytina, kad tai tiesiogiai sąlygojo ne jos pačios veikimas ar neveikimas, o iš Institucijos negauti procesiniai dokumentai. Duomenų apie tai, kad Institucijos atstovai būtų su ja kontaktavę proceso metu, nėra. Dėl to pareiškėjos nurodoma versija apie tai, kad ji nežinojo apie vykstantį administracinio nusižengimo teisenos procesą, iš esmės nebuvo paneigta.

Kaip minėta, jeigu aptariamas dvidešimt kalendorinių dienų terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK nėra išvardytas sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju šį klausimą sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Pažymėtina, kad kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą – nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja praleido skundo dėl Institucijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo pateikimo terminą dėl objektyvių bei svarbių priežasčių. Nesant jokių objektyvių duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą, nepranešus apie inicijuotą administracinio nusižengimo teiseną bei priimtus procesinius dokumentus, jai nebuvo galimybės laiku pateikti skundo dėl Institucijos sprendimo ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Be kita ko, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja būtų akivaizdžiai piktnaudžiavusi savo teisėmis, būtų itin ilgai delsusi realizuoti savo procesines teises po to, kai jai dar kartą buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, susiję su administraciniu nusižengimo. Dėl to laikytina, kad susiklosčiusioje situacijoje termino skundui paduoti praleidimas neturėtų sudaryti sąlygų pareiškėjai prarasti galimybę pasinaudoti teise apskųsti Institucijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimą apylinkės teismui. Taigi, pareiškėjos nurodyta versija dėl procesinių dokumentų negavimo iš esmės nebuvo paneigta, o skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje faktinė situacija buvo įvertinta pernelyg formaliai.

Esant minėtų aplinkybių visumai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad pareiškėja iš tiesų nebuvo tinkamai informuota apie Institucijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo priėmimą, kas sąlygojo, kad ji praleido apskundimo terminą. Be kita ko, vėliau gavus minėtą procesinį sprendimą ji aktyviai bei sparčiai ėmėsi veiksmų, siekdama realizuoti savo teises, kas leidžia pakankamai pagrįstai manyti, kad pareiškėja nebando piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar susiklosčiusia situacija. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartis naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas ir skundas perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos B. R. atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti įstatyme nustatytą terminą dėl VĮ „Registrų centras“ 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1437-2026 apskundimo bei perduoti nagrinėti B. R. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.