Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba pagal verslo liudijimą, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams keturiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams (bausmė atlikta);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros; vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuteistasis įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) nuteistajam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

V. S. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2025 m. rugsėjo 6 d., apie 20.00 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,86 promilių girtumas), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės T. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra, tyčia ranka pastūmė į sėdinčios ant kėdės T. P. peties sritį, dėl ko nukentėjusioji dešiniu šonu kartu su kėde nuvirto ant žemės, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. S., priėjęs prie gulinčios T. P., ranka paėmė jai už plaukų ir juos tempė, tokiais veiksmais sukeldamas T. P. fizinį skausmą, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadą nukentėjusiajai T. P. padarydamas dešinio raktikaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl to nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet jai nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą buvo svečių ir vyko išgertuvės, kepė šašlykus ir susiginčijo, susibarė su T. Jis ją pastūmė ir nuėjo miegoti. Blogai atsimena, neprisimena, kad už plaukų būtų tempęs ją, bet jeigu ji taip sako, sutinka, kad turbūt taip buvo. Galbūt norėjo atsistoti, neprisimena. Parodė, kad iš pradžių buvo jo (duomenys neskelbtini), bet paskui ji išvažiavo, buvo T. giminaitė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir viskas. Tai įvyko praeitų metų rugsėjo mėnesį, galėjo būti rugsėjo 6 d., vakare, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini). Namai priklauso T. (duomenys neskelbtini), įvykis vyko namo lauke, jie sėdėjo, išgėrinėjo ir valgė šašlykus. Neprisimena, dėl ko susipyko su T., dėl smulkmenos, tačiau tiek ji, tiek jis buvo neblaivūs. Jis alkoholio vartojimo problemų neturi, tačiau kai išgeria, tai nesuvaldo savo elgesio, todėl alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Paskutinį kartą alaus išgėrė prieš mėnesį, nesutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nes jos neturi. Išgertuvių metu sėdėjo prie stalo, T. tikriausiai buvo iš kairės pusės jo, sėdėjo ant kėdės, jis atsistojo ir pastūmė ją į peties sritį delnu ir nuėjo į namus. T. nugriuvo kartu su plastikine kėde, jai padėjo jos giminaitė, kuri matė, kaip jis ją pastūmė. Pripažįsta, kad eksperto išvadoje numatytas dešinio raktikaulio kaulo lūžis padarytas jo veiksmais. T. buvo nukentėjusi ir anksčiau, tai antras kartas, pirmas – 2022 m. Jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metų, dabar tarp jų situacija gera, toliau gyvens kartu, tačiau dabar negyvena šeimoje su T., be to, nepadėjo jai su gydymusi. Gailisi, kad taip įvyko, neturėjo taip pasielgti su mylimu žmogumi, T. atsiprašė, ji jam atleido. Nuo šio įvykio nieko daugiau per metus nepadarė, dirba pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini), užsiima (duomenys neskelbtini) darbais. Pripažįsta abu civilinius ieškinius. Per mėnesį uždirba (duomenys neskelbtini), dabar moka už (duomenys neskelbtini) nuomą ir turi (duomenys neskelbtini) amžiaus (duomenys neskelbtini), kuriai reikalinga pagalba, ir turi (duomenys neskelbtini) išlaikytinį, todėl per mėnesį galėtų sumokėti 500 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. P. parodė, kad V. viską teisingai papasakojo. Pateikė darbo sutartį, kad būtų nurodyta kiek ji uždirba, ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Savo civilinį ieškinį grindžia tuo, kad neturėjo nedarbingumo, nes buvo išgėrusi. Jai buvo išduodamos pažymos, tačiau ligos išmokos negavo. Po operacijos nedirbo (duomenys neskelbtini) mėnesius. Per mėnesį atlyginimas buvo (duomenys neskelbtini) Eur „į rankas“, nedirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mėnesio. Buvo nemokamai reabilitacijoje. (duomenys neskelbtini) jau dirbo ir (duomenys neskelbtini) mėnesį jau gavo atlyginimą. Už gydymą mokėti nereikėjo, už vaistus nebrangiai mokėjo, reikėjo nusipirkti nuskausminamųjų. Tuos (duomenys neskelbtini) mėnesius pragyveno iš sukauptų atlyginimų, (duomenys neskelbtini) padėjo, padėjo ir buityje. Kaltinamasis iš pradžių nepadėjo, tačiau vėliau teikė pagalbą. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio jie pradėjo vėl bendrauti ir tada jis davė jai ir pinigų, dabar susitikinėja. Moralinė žala 500 Eur, nes buvo sugadinti nervai. Blogai miegojo dėl nervų, beveik visada nemiegojo, viską skaudėjo, apetitas buvo dingęs, nemiegojo dėl streso. Operacija vyko vieną dieną ir ją išleido, visą laiką skaudėjo ir vartojo nuskausminamuosius du mėnesius, operacijos metu narkozė buvo pilna. Dabar jau gerai jaučiasi, praėjo ir jaučiasi išgijusi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo V. S. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta T. P. parodė, kad V. S. yra jos sugyventinis. Santykiai su V. geri, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Kai V. išgeria, pradeda jautriai reaguoti į žodžius, pradeda šaukti. (duomenys neskelbtini) namas priklauso T. (duomenys neskelbtini), jame gyvena T. ir V. 2025 m. rugsėjo 6 d. pas jas atvyko svečiai iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) T. Ž. (kuri rugsėjo 16 d. išskrido atgal į (duomenys neskelbtini)) su savo (duomenys neskelbtini) A. Ž. ir taip pat V. (duomenys neskelbtini) J. S. Sėdėjo prie stalo, viskas buvo gerai, vėliau pradėjo ginčytis su ja, pradėjo kažką sakyti, bet ji neprisimena. Ji taip pat neprisimena konflikto priežasties. Tą dieną ji su V. ir jų svečiais vartojo alkoholį, alkoholio nevartojo jos (duomenys neskelbtini) A., nes jai reikėjo vairuoti. Joms būnant prie stalo, staiga V. atsistojo, pradėjo dėl kažko ginčytis, tačiau neprisimena kodėl, ir svečiams matant V. ją sugriebė už plaukų ir nustūmė ją ant žemės. Konfliktas vyko prie stalo, o ne einant į namus. Ar V. ją mušė į dešinį petį, ji neprisimena, žino, kad ji nukrito ir turbūt, dėl to susižeidė dešinį petį. Jai atrodo, kad V. nemušė į dešinį petį. Tada kažkas iš svečių, turbūt (duomenys neskelbtini), paskambino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) I., pasakė apie konfliktą ir (duomenys neskelbtini) pasakė, kad iškvies policiją. Kai ją V. nustūmė ant žemės, jį svečiai ramino, daugiau nežino, kas vyko, jo vėliau nebematė. Įvykio dieną ją apžiūrėjo GMP ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje nurodė, kad jai lūžo raktikaulis. Siuntimą į VTMT gavo el. paštu, nuvykti neplanavo. Tačiau eis į (duomenys neskelbtini) polikliniką dėl apžiūros. Civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 43–45).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta T. P. parodė, kad papildytų savo buvusią apklausą, tuo, kad 2025 m. rugsėjo 6 d., dienos metu, sėdėjo prie stalo, ji, V. ir T., T. (duomenys neskelbtini), V. (duomenys neskelbtini). Iki prasidedant konfliktui T. (duomenys neskelbtini) nuėjo nuo stalo. Tarp jos ir V. vyko ginčas, kodėl ginčijosi, neprisimena. T. tuo metu sėdėjo ir stebėjo situaciją. Jos sėdėjo ant kėdžių, iš kurios pusės sėdėjo V., ji neprisimena, žino, tik tai, kad V. (duomenys neskelbtini) sėdėjo prieš ją. V. sėdėjo nuo manęs, kažkur per mano vienos ištiestos rankos atstumą. V. (duomenys neskelbtini) visą laiką tylėjo. Ginčo metu V. atsistojo ją stipriai nustūmė, ji nukrito su kėde ant žemės (žolės). Viskas įvyko labai staigiai, greičiausiai V. ją pastūmė viena ranka, tačiau kuria ranka V. ją pastūmė, neprisimena. Jis stumdamas jai lietė peties sritį. Kai ją pastūmė, jai neskaudėjo, skausmą pajuto, kai trenkėsi į žemę. Visą laiką sėdėjo ant kėdės, po pastūmimo, nukrito ant žemės su visa kėde ant savo dešinio šono. Skausmą vertintų 8 balais iš 10. Ji, kai nukrito, V. nieko nesakė. Jai gulint ant žemės, V. priėjo prie jos ir paėmęs savo viena ranka, tikriausiai savo dešine ranka, paėmė jai už plaukų ir juos tempė, prisimena, kad galva tuo metu tikrai judėjo. Skausmą vertintų 6–7 balais iš 10. Tada, kai V. tampė ją už plaukų, T. pradėjo raminti V., tuo tarpu V. (duomenys neskelbtini) nieko nesakė, tylėjo toliau. T. buvo prie jos priėjusi, patikrinti jos pečius. T. matė, kad jos raktikaulis yra pasislinkęs link odos. Tada praėjo labai nedaug laiko, T. susiruošė važiuoti namo, o tuo tarpu V. pasakė, kad eina miegoti ir išėjo į namo vidų. Tada T. ėjo šalia namo, link gatvės pusės, ji T. sakė, kad nenori likti šiame name, kad su T. nori važiuoti, nes bijojo, kad visi išvažiuos, o V. vėl kažkas užeis. Su T. atsisveikino prie namo, jos nebelydėjo link gatvės. Tą kartą būnant prie namo negriuvo, jos niekas nepastūmė, kiek prisimena. Tada atvažiavo T. (duomenys neskelbtini), jai atrodo, kad T. (duomenys neskelbtini) nebuvo išlipusi iš automobilio, pasiėmė T. ir išsivežė, ir po to atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Kai važiavo, greitosios automobilyje, jai labai skaudėjo tą vietą, kurioje yra raktikaulis, vertintų skausmą 10 balų iš 10. Greitoji atvažiavusi ją apžiūrėjo, policijai tik nurodė, kur yra V. Šiuo metu su V. negyvena, su juo ryšių nepalaiko, V. jai tik rašo asmeninius pranešimus, įžeidinėja, sako, kad visos moterys yra kvailos, bet ji jam nieko neatsako. Dar papildytų, kad kai V. grįžo iš areštinės, jis jos neatsiprašė, jo pirmas klausimas buvo, kada ji atiduos pinigus už šaldytuvą. Nuo (duomenys neskelbtini) negalėjo dirbti, nedarbingumo jai nedavė, nes įvykio dieną vartojo alkoholį. Dar eis į reabilitaciją nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) eis į kitą reabilitaciją. Jos žiniomis, šiomis reabilitacijomis turėtų baigtis gydymas. Civilinį ieškinį teiks (t. 1, b. l. 47–49).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta T. P. parodė, kad ginčo metu V. atsistojo, ją stipriai nustūmė, ji nukrito su kėde ant žemės (žolės). Viskas įvyko labai staigiai, greičiausiai V. ją pastūmė viena ranka, tačiau kuria ranka V. ją pastūmė, neprisimena. Jis stumdamas jai lietė peties sritį. Kai ją pastūmė, jai neskaudėjo, skausmą pajuto, kai trenkėsi į žemę. Papildys, kad būtent dėl stipraus pastūmimo ji nukrito su kėdė ant savo dešinio šono. Atsisverti su kėde tikrai negalėjo. Skausmas buvo stiprus, skausmą įvertino praeitoje apklausoje, nori prie jo ir pasilikti. Kėdė, ant kurios sėdėjo, buvo plastikinė. Mano, kad jei būtų sėdėjusi ant tvirtesnės kėdės, nuo V. pastūmimo nebūtų nukritusi, bet kadangi įvykio dieną sėdėjo ant plastikinės kėdės, tai nuo jo pastūmimo nukrito kartu su kėde. Ji, kai nukrito, V. nieko nesakė. Jai gulint ant žemės, V. priėjo ir paėmęs savo viena ranka, tikriausiai savo dešine ranka, paėmė už plaukų ir juos tempė. Kai tampė jai plaukus, ji gulėjo ant žemės, V. paėmė jai už plaukų ir juos tąsė į kairę ir į dešinę, kūnas dėl plaukų tempimo nepajudėjo, tempimo metu judėjo tik galva. Juto skausmą, skausmą įvertino praeitoje apklausoje, nori prie jo ir pasilikti. Kai jai pradėjo tampyti už plaukų V., T. Ž. pradėjo raminti V., jis paleido jos plaukus ir išėjo. V. išėjus, ji pasiskundė T. Ž., kad jai skauda dešinės pusės raktikaulį, tada T. Ž. priėjo prie jos ir pradėjo tikrinti jos raktikaulius. Dar prisimena, kad vėliau jai T. Ž. padėjo sutvarkyti lauko stalą, prieš pat jai išvažiuojant, kai atvažiavo jos (duomenys neskelbtini) su automobiliu. Prisimena, kad T. Ž. ją palydėjo iki namo įėjimo durų, prašė jos ją paimti ir išsivežti, bet ji jos neėmė kartu su savimi. Ji nuėjo į namo vidų, o T. Ž. išvažiavo su (duomenys neskelbtini) ir V. (duomenys neskelbtini). V. šalia nebuvo, kai T. Ž. ją palydėjo iki namo įėjimo durų ir kai padėjo tvarkyti lauke stalą, nes po to karto, kai prie stalo jis ją nustūmė su kėde ir patempė jai plaukus, jis nuėjo į namo antro aukštą ir daugiau, iki policijai atvažiuojant, tą vakarą, jo nebematė. Ji buvo namo pirmame aukšte, o V. antrame aukšte iki tol, kol atvažiavo policija ir greitoji (t. 1, b. l. 50–52).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta T. P. parodė, kad nori patikslinti, kad galėjo pareigūnams įvykio dieną pasakyti, kad V. jai nesudavė tris kartus į dešinį petį, tačiau apklausta papildomai, mano, kad geriau prisimena įvykį, tikrai prisimena, kad V. stipriai pastūmė ją vieną kartą į petį, kai ji sėdėjo ant kėdės, dėl to su visa kėde nukrito ant savo dešinio peties ir pajuto stiprų skausmą. V. ją stipriai pastūmė vieną kartą, trijų smūgių ranka tikrai nesudavė, įvykio dieną buvo išgėrusi, susijaudinusi, todėl galėjo nurodyti ir kitą skaičių, susipainioti paaiškinimuose. Negali paaiškinti, kodėl papildomose apklausose nurodė tris kartus. Įvykio dieną pas jas buvo jos ir T. Ž. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tačiau (duomenys neskelbtini) išvažiavo kartu su A. dar iki įvykio pradžios. Nedarbingume buvo nuo(duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) grįžo į darbą. Per šį laikotarpį negavo darbo užmokesčio ir išmokos dėl nedarbingumo, kadangi įvykio metu buvo išgėrusi. Per šį laikotarpį pajamų neturėjo. Pateikia darbo sutarties kopiją, joje nurodytas jos darbo užmokestis – MMA, kad gauna minimalų darbo užmokestį, atskaičius mokesčius gaudavo (duomenys neskelbtini) Eur. Patyrė turtinę žalą, kadangi pirko vaistus, vaistų sumą nurodė civiliniame ieškinyje, už vaistus mokėdavo grynaisiais pinigais. Gydytoja buvo nurodžiusi, kuriuos (duomenys neskelbtini) gerti, jų recepto neturėjo, turi lapelį, kaip raminamieji „(duomenys neskelbtini)“ atrodo, juos ir nusipirko vaistinėje. O nuskausminamiesiems gydytoja buvo išrašiusi receptą, šiuo metu recepto neturi, bet galbūt jis yra „esveikatoje“. Papildomų pleistrų, tvarsčių po įvykio nepirko. Dėl pareikšto civilinio ieškinio patikslina, kad įvykio metu išgyveno labai didelį dešinio peties skausmą. Jai buvo atlikta operacija dėl raktikaulio lūžio bei įdėta plokštelė, kai jai gydytojai įdėjo plokštelę, jai nurodė, kad po metų ar pusantrų metų bus žiūrima, ar galima bus plokštelę išimti. Taip pat pateikia ekrano nuotrauką, savo „esveikatos“, kurioje nurodyta, kad įsigijo vaistus 2025 m. rugsėjo 17 d., šią dieną turėjo peties operaciją. Kiti išrašyti vaistai yra nesusiję su operacija. (t. 1, b. l. 53–55).

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. Ž. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 6 d. jos atvyko (duomenys neskelbtini), kadangi sodas yra perskirtas per pusę. Viena jo dalis priklauso T. P. (duomenys neskelbtini), o kita jos (duomenys neskelbtini). Atvyko pasitvarkyti sklypą apie 15 val. Tuo metu kitame sklype prie stalo sėdėjo T. P., V. ir jo (duomenys neskelbtini), jos tuo tarpu tvarkėsi. Vienu momentu išgirdo kaip garsiai V. sakė: „Kada paskutinį kartą plovei indus?“, mano, kad T. bandė jam kažką prikišinėti. Vėliau kitoje sklypo dalyje iškepė šašlykai, jie ją su (duomenys neskelbtini) pasikvietė prisijungti pavalgyti. Ji atėjo, tiksliai laiko negali pasakyti, tada, kai jau ant stalo buvo viskas sudėta. V. jos paklausė, ar įdėti šašlyko, tada T. pakomentavo, kad visiems pasiūlei šašlyko, o jai nepasiūlei. Būnant prie stalo, dar T. valgydama išsitepliojo rankas ir pasakė V., kad jis atneštų servetėlių, tada V. atsistojo ir pasakė, kad ką, jis tau pasiuntinukas, ką ji šešetas tau, kad viską atneštų, tuo metu V. atsistojęs užsimojo, dar pasakė, kad nurimtų, nes tuoj ji gaus. V. nebuvo priėjęs prie T., jie sėdėjo skirtingose stalo pusėse. Tada T. jiems būnant visiems pasakė, kad pažiūrėkit, kaip su manimi šneka, pradėjo verkti, kol V. jai įpylė. Panašiu laiku V. (duomenys neskelbtini) paprašė šakutės, V. atsistojo, paėmė šakutę ir padavė ne savo (duomenys neskelbtini), o jos (duomenys neskelbtini). Tada ji atsistojo paėmė kitą šakutę, ir padavė V. (duomenys neskelbtini). T. tuo metu nieko nesakė. Sakytų, kad T. mėgsta dramas. Dar kažkiek pasėdėjo, tada ji jau pradėjo kilti nuo stalo, norėjo važiuoti namo. Pamatė, kad V. (duomenys neskelbtini) taip pat nori važiuoti kartu, todėl ji jai pasiūlė, kad gali ją parvežti namo. T. labai norėjo, kad V. (duomenys neskelbtini) liktų nakvoti. Ji priėjo prie V., jo paklausė, kad gal T. bijo likti viena su juo. Tačiau V. ją nuramino, jis nusišypsojo, ją apkabino, pasakė, kad jau nebe (duomenys neskelbtini) metai gyvena, V. nurodė, kad viskas gerai, viskas tvarkoje. Tada ji su V. (duomenys neskelbtini) išvažiavo, buvo apie 21.00 val., tiksliai negali pasakyti, bet jau pradėjo temti. Nuvežusi V. (duomenys neskelbtini), jau važiavo atgal į sodus, tada jai paskambino mama ir pasakė, kad čia „šikna“, kad išeina iš T. (duomenys neskelbtini) sklypo, kad daugiau pas juos nesirodys. Daugiau, ką sakė telefonu, neprisimena. Tada ji privažiavo, pastatė mašiną, ėjo link namuko, kad duoti velnių, tada prie jos priėjo T., kuri jai sakė, kad perduotų V., kad kažką jam pasakytų. T. neatrodė sumušta, neverkė, laikėsi už peties. T. jai kažką kalbėjo, bet ji jos neklausė, nes kalbėjo ji, viskas įvyko labai greitai. Tada ji užėjo į namuką, pasakė V., kuris sėdėjo ant lovos-sofos žiūrėjo į vieną tašką, kad jie yra du suaugę žmonės, kad jis jai pasakė, kad viskas bus gerai. V. nieko jai neatsakė. T. tuo metu viską komentavo. Ji mano, kad jis suprato, kas įvyko. Ji atsisukusi į T. pasakė, kad ir ji yra kalta, kad iš savęs aukos nedarytų. Mano, kad T. privedė V. prie tokių veiksmų. Ji su (duomenys neskelbtini) išvažiavo namo, taip pat paskambino T. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad paskambintų (duomenys neskelbtini) ir išsispręstų reikalus. Daugiau reikšmingos informacijos nurodyti negali (t. 1, b. l. 82–84).

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta T. Ž. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 6 d. jos atvyko (duomenys neskelbtini), kadangi sodas yra perskirtas per pusę. Atvyko su (duomenys neskelbtini) A. pasitvarkyti sklypą kažkur 15.00 val. Kitame sklype sėdėjo T., V., ir jo (duomenys neskelbtini). Joms atvykus pasistatė automobilį jų sklypo pusėje ir pirmą kartą matė V. (duomenys neskelbtini), jas su ja supažindino. Tada nuėjo padirbti, tada prisijungė prie kito stalo, jie jas pasikvietė. Kelis kartus vaikščiojo: padirbdavo ir vėl sugrįždavo prie stalo. Vieną iš kartų, kai prisijungė, valgė šašlykus. Iš pradžių konfliktas prasidėjo, nes T. kabinėjosi prie V., T. vis kalbėjo, kiek ji daug padarė, ir kaip V. nieko nepadarė. Iš pradžių V. kentėjo, nieko jai neatsakinėjo. Vėliau V. pradėjo atsakinėti, kad jis ne berniukas, kad bėgiotų. Kadangi tokie konfliktai nutinka visą gyvenimą, jos su (duomenys neskelbtini) atsistojo ir nuėjo padirbti. Padirbo neilgai, kažkur apie 10–15 minučių, kol V. su T. nusiramino. Tada sugrįžo prie stalo taip pat neilgai, jos (duomenys neskelbtini) norėjo jau išvažiuoti. Tada jos sprendė klausimą, ar V. (duomenys neskelbtini) liks nakvoti sode, ar ją nuveš namo jos (duomenys neskelbtini). Kadangi V. (duomenys neskelbtini) jautėsi nepatogiai, nenorėjo likti nakvoti, kadangi yra (duomenys neskelbtini) metų moteris. T. norėjo, kad V. (duomenys neskelbtini) liktų nakvoti. Jos (duomenys neskelbtini) pasisiūlė nuvežti V. (duomenys neskelbtini) namo, jos išvažiavo ir ji laukė (duomenys neskelbtini) sugrįžtant. Jos (duomenys neskelbtini) išvažiavus, prie stalo nuo jos kairėje sėdėjo V., o dešinėje T. Ji jų paklausė, ar jie geria kiekvieną dieną, ir V. patvirtino, kad geria po 200 ml kiekvieną dieną kaip vaistą. T. pasakė, kad ji geria, nes V. geria. Tada V. pasakė, kad jei jis alkoholikas, kaip ji nėra alkoholikė. T. taip pat pasakė, kad be V. T. negertų, kad ji susitvarkytų. Tada prasidėjo ginčas, dėl alkoholio vartojimo. Tada V. dalinai pakilo nuo kėdės, kadangi stalas buvo nedidelis, jis vienu delnu pastūmė nuo savęs sėdinčią T. Savo delnu V. stumdamas lietė T. dalinai kaklą ir dalinai jos žandikaulį. Tada pastūmus ranka, T. su kėde nukrito ant kairiojo savo šono. Ji nukrito ant plikos žemės. Tada T. pradėjo rėkti, kad jai sulaužė raktikaulį. Ji iškart atsistojo, padėjo jai atsikelti nuo žemės. Ji pačiupinėjo T. abu raktikaulius, kad galėtų nustatyti ar raktikauliai yra sulaužyti. Manė, kad tai padės nustatyti, tačiau nėra seselė. Akivaizdaus skirtumo nepastebėjo, galbūt dėl to, kad viskas vyko labai greitai, jautė stresą. Bandė nuraminti situaciją. Ji jiems sakė, kad ji nori išeiti, kad jie yra suaugę žmonės, kad jie turi išsispręsti situaciją patys. Kiek žino, kad su T. visais vyrais yra tas pats, kad po kiekvieno išgėrimo kyla žodiniai konfliktai. T. pasakė, kad nori išeiti kartu su ja, bet ji pasakė, „ne“. Tada ji ėjo pagal namo sieną, ėjo link namo kampo, kadangi (duomenys neskelbtini) turėjo atvažiuoti. Paskui ją sekė T., nors ji jai pasakė „Sustok, sustok“, prašė, kad ją pasiimtų. Prie T. ėjo V., tiksliai jo nematė, kadangi ėjo pirma, norėjo grįžti namo. Vienu momentu sustojo, nenorėjo, kad T. ją sektų iš paskos. Tada V. paklausė T., kur yra alus. Ji pirko alų. Jis buvo agresyvus. T. nieko neatsakė V., nes kalbėjo jai. Tuo momentu ji stovėjo priekyje, matė abu, V. ir T. T. stovėjo šonu į V. Tada V. uždėjo ranką ant T. galvos, suėmė jos plaukus, kuria ranka paėmė, ji nematė. Tada V. ir staigiai, ir greitai laikant už T. plaukų, nusviedė ją ant žemės. T. nukrito ant dešinio šono, nukritimo vietoje yra išklotos didelės plytos. Triukšmas buvo visą vakarą, T. nukritus, ji pradėjo dejuoti. Tada ji nuėjo ir atsistojo tarp V. ir T. Ji jiems sakė, kad „stop“, kad baigtų. Tada V. išėjo į namelį, o T. atsistojo, neprisimena, ar jai padėjo atsistoti. Viskas baigėsi, kai tik atvažiavo jos (duomenys neskelbtini). Jos (duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio, nuėjo iki namelio, dar kažką pasakė V., jis namelyje sėdėjo ramus. Tada jos su (duomenys neskelbtini) išėjo ir išvažiavo. Joms išvažiavus jos (duomenys neskelbtini) paskambino T. (duomenys neskelbtini) ir papasakojo apie situaciją ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pasakė, kad policija jau yra iškviesta (t. 1, b. l. 78–80).

Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. P. parodė, kad tikslios dienos jau nebeprisimena, bet tai buvo arba 2025 m. vasaros pabaigoje, arba rugsėjo pradžioje, vakare. Jis buvo namuose, pas jį atėjo (duomenys neskelbtini) D. (D.), kuris pasakė, kad reikia jį pavežti. Jam (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jo (duomenys neskelbtini) I. (duomenys neskelbtini) T. P. kažkas lūžo, nelabai aiškiai suprato, kas įvyko. Jis pasakė, kam važiuoti, todėl pasiūlė paskambinti 112, tai taip ir paskambino 112. Jo žiniomis, I. paskambino jos (duomenys neskelbtini) T. P. ir paprašė iškviesti policiją, pati I. neskambino, nes ji nelabai kalba lietuviškai. Patikslina, kad T. P. yra jo (duomenys neskelbtini) D. P. (duomenys neskelbtini) I. P. (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad pats įvykyje nebuvo, jo tik paprašė paskambinti. Po skambučio 112, atrodo, kad nebevažiavo pas T. T. P. yra sutikęs porą kartų prieš tai (t. 1, b. l. 86–88).

2025 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pranešama, kad 2025 m. rugsėjo 6 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme būdamas neblaivus V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (2,86 promilės), be jokios priežasties tapo agresyvus ir panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės T. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra, tyrimo metu nenustatyta ranka tris kartus trenkė T. P. į dešinį petį, toliau tęsdamas savo veiksmus suėmęs už plaukų ir trenkė ją į žemę, tokiais savo veiksmais V. S. sukėlė fizinį skausmą T. P.. (t. 1, b. l. 6–13).

2025 m. rugsėjo 6 d. alkoholio matuoklio duomenimis, 22:07 val. T. P. nustatytas 3,20 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 36).

2025 m. rugsėjo 6 d. alkoholio matuoklio duomenimis, 22:37 val. V. S. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 37).

2025 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjęs asmuo T. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Smurto patyrusio asmens sužalojimai – patinimas, vieta – dešinysis petys. Smurtu įtariamas asmuo – V. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Gauti paaiškinimai: 2025 m. rugsėjo 6 d. būdamas neblaivus V. S., su kuriuo gyvena (duomenys neskelbtini) metus, tapo agresyvus ir be priežasties puolė savo sugyventinę T. P., trenkė 3 kartus į dešinį petį, taip sukeldamas fizinį skausmą, vertino 9 balais, vėliau paėmęs už plaukų trenkę į žemę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smurtauja ne pirmą kartą (t. 1, b. l. 16–19).

ROIK 0125000526893 ataskaitoje nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 6 d., 21.36 val., E. P. (E. P.) pranešė, kad pranešėjui skambino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), prašė iškviesti pagalbą, nes ją namuose sumušė vyras V. Moteriai apie (duomenys neskelbtini) metų, peties traumą. Reikalinga GMP (t. 1, b. l. 26–27).

2025 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra matomas baltos spalvos plytinis, vieno aukšto namas su mansarda. Ant namo durų matomas Nr. (duomenys neskelbtini), po kaire puse, prie namo stovi šulinys. Dešinėje pusėje matomas takas, kur yra priparkuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Užėjus už namo, kairėje pusėje, kieme (įvykio vietoje) stovi tamsiai mėlynos spalvos plastikinis stalas su trimis tamsiai mėlynos spalvos plastikinėmis kėdėmis ir medinis suoliukas. Taip pat matomi iškabinti drabužiai, šiukšlės. Įvykio vietoje matoma girtavimo požymiai, ant žemės mėtosi nuo alkoholio buteliai, stikliukai bei maisto likučiai. Taip pat matomas medinis stalas, ant kurio stovi lėkštės, puodas ir guli peilis. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrint įvykio vieta jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta ir nepaimta. Pridedama foto lentelė (t. 1, b. l. 28–34).

2025 m. gruodžio 2 d. Kitų objektų apžiūros protokole, pagal specialisto, BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, pateikta specialisto D. F. išvada: T. P. nustatytas dešinio raktikaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 6 d., galimai apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl raktikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 90–92).

2025 m. rugsėjo 6 d. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad moteris T. P. nurodė, kad buvo sumušta (t. 1, b. l. 103–104).

2025 m. rugsėjo 6 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pacientė jaučia dešinio raktikaulio skausmą, pacientės teigimu, sumušė sugyventinis. Traumos pobūdis – smurtas (t. 1, b. l. 104).

2025 m. rugsėjo 10 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-zckva“. Įrašo trukmė 46 min. 23 sek. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad filmuojama tamsiu paros metu, pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą, išlipa iš automobilio prie individualaus mūrinio gyvenamojo namo, eina aplink namą, ieškodami įėjimo durų. Prie namo stovi moteris – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) plaukų, vilki šviesios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Moteris verkia. Pareigūnė klausia moters, kas nutiko. Moteris: Nu, vyras, ne vyras. Pareigūnas: Kas atsitiko, pasakokit. Moteris: Ну просто побил. Vertimas: Na tiesiog sumušė. Pareigūnė: Почему? Vertimas: Kodėl? Moteris: Мы тут сидели, очень красиво, и детей забрали там потом, ну, ну, как выпит так и…Vertimas: Mes čia sėdėjom, labai gražiai, ir (duomenys neskelbtini) paėmė ten paskui, na, na, kai išgėręs, tai ir...(moteris verkia) Pareigūnas: Где он вас бил? Vertimas: Kur jis jus mušė? Moteris: Я не знаю, я рукой. Vertimas: Aš nežinau, aš ranka (moteris ištiesia ranką į priekį). Pareigūnė: Но как бил, с чем? Vertimas: Bet kaip mušė, kuo? Moteris: С чем? Рукой, ногой. Vertimas: Kuo? Ranka, koja. Pareigūnas: Где что болит? Vertimas: Ką kur skauda? Moteris: Вот здесь болит (rodo į savo dešinįjį petį). Но это не я вызывала. Моя дочка. Vertimas: Va čia skauda (rodo į savo dešinįjį petį). Bet čia ne aš iškviečiau. Mano (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: Просили о помощи? Vertimas: Prašėte pagalbos? Moteris: Ну я не просила о помощи. Vertimas: Na aš neprašiau pagalbos. Pareigūnas: Как не просили, вы позвонили дочке, сказали, что вас…Vertimas: Kaip neprašėt, jūs paskambinot (duomenys neskelbtini), pasakėt, kad jus... Moteris: Нет, это моя была, как, ну да... И она говорит — я увезу детей, потому, что она видела, что тут происходит, они его быстренько отодрали, мне вот не поднимается (moteris rodo, kad negali normaliai pakelti dešiniosios rankos, verkia). И он начал еще тут меня бить, орать…Vertimas: Ne, čia buvo mano, kaip, na taip... Ir ji sako aš išvešiu vaikus, nes ji matė, kas čia vyksta, jie jį greitai atplėšė, aš va negaliu pakelti (moteris rodo, kad negali normaliai pakelti dešiniosios rankos, verkia). Ir jis pradėjo čia mane mušti, rėkti… Pareigūnė: Сколько раз? Vertimas: Kiek kartų? Moteris: Ну вот здесь (rodo ranka į krūtinę ties dešiniuoju petimi, rodo iškėlusi 3 pirštus). Три. Vertimas: Na va čia (rodo ranka į krūtinę ties dešiniuoju petimi, rodo iškėlusi 3 pirštus). Tris. Pareigūnė: Три. С руки? Vertimas: Tris. Ranka? Moteris: С руками и один раз кулаком. И он здесь, наверху (rodo į antrą namo aukštą). Vertimas: Rankomis ir vieną kartą kumščiu. Ir jis čia, viršuje (rodo į antrą namo aukštą). Pareigūnė: И что он делает?Vertimas: Ir ką jis daro? Moteris: Спит. Или пьет. Не знаю. Vertimas: Miega. Arba geria. Nežinau. Pareigūnas: Когда он вас бил, вы вдвоем только были? Vertimas: Kai jis jus mušė, jūs tik dviese buvot? Moteris: Нет. Vertimas: Ne. Pareigūnas: А кто еще был? Дочка?Vertimas: O kas dar buvo? (duomenys neskelbtini)? Moteris: Не дочка, эта, брата жена. И два ребенка. Поэтому быстренько они забрали, ипоехали. Я говорю: «Оставьте мне внука этого», она говорит: «Не, не, не», потому, что …он и за волосы меня так (ranka rodo, kaip sugyventinis buvo paėmęs ją už plaukų pakaušio srityje) и на землю там вот так кинул. Vertimas: Ne (duomenys neskelbtini), šita, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Todėl jie greitai paėmė, ir išvažiavo. Aš sakau: „Palikit man tą (duomenys neskelbtini)“, ji sako: „Ne, ne, ne“, - nes… jis ir už plaukų šitaip (ranka rodo, kaip sugyventinis buvo paėmęs ją už plaukų pakaušio srityje), ir ant žemės ten va šitaip numetė. Pareigūnas: Так это ваш сожитель, да? Vertimas: Tai čia jūsų sugyventinis, taip? Moteris: Да. Ну я не вызывала.Vertimas: Taip. Na aš neiškviečiau. Pareigūnė: Сколько время живете? Vertimas: Kiek laiko gyvenat? Moteris: (duomenys neskelbtini) лет. Vertimas: (duomenys neskelbtini) metus. Pareigūnas: Вот, смотрите, сейчас по этому поводу будет возбуждено уголовное дело, ему,за то, что вас побил.Vertimas: Va, žiūrėkit, dabar dėl šito bus iškelta baudžiamoji byla, jam, už tai, kad jus sumušė. Moteris: Просто дети испугались, я говорю — правильно, детей быстрей вывозить. А я вотруку не могу поднять, а как мне работать? Vertimas: Tiesiog (duomenys neskelbtini) išsigando, aš sakau – teisingai, (duomenys neskelbtini) reikia greitai išvežti. Aš va rankos negaliu pakelti, o kaip man dirbti? Pareigūnė: Скорая нужна? Vertimas: Greitosios reikia? Moteris: Я не знаю, может и нужна, потому что я тут не знаю (moteris kalbėdama vis liečia dešinįjį petį, trina jį, bando pakelti ranką, bet negali pilnai pakelti). Но я выпившая тоже.Потому, что мы сидели, но мы красиво сидели. А ему что-то…Vertimas: Aš nežinau, gal ir reikia, nes aš čia nežinau (moteris kalbėdama vis liečia dešinįjį petį, trina jį, bando pakelti ranką, bet negali pilnai pakelti). Bet aš irgi išgėrus. Nes mes sėdėjom, bet mes gražiai sėdėjom. O jam kažkas…Pareigūnas: Физическую боль почувствовали? Vertimas: Fizinį skausmą pajutot? Moteris: Они разнимали его, потому, что он напал. Мы все женщины сидели, но я выпившая тоже. Vertimas: Jie jį atitraukė, nes jis užpuolė. Mes, visos moterys, sėdėjom, bet aš taip pat išgėrus. Pareigūnas: Я понимаю, но я задал вопрос — если вы физическую боль почувствовали, тогда будет возбуждено уголовное дело. Vertimas: Aš suprantu, bet aš uždaviau klausimą – jeigu jūs pajutot fizinį skausmą, tada bus iškelta baudžiamoji byla. Moteris: Так я не могу руку поднять, мне работать надо. Vertimas: Tai aš negaliu rankos pakelti, man dirbti reikia. Pareigūnas: Так я у вас спрашиваю — вы должны это подтвердить — что почувствовали физическую боль. Почувствовали? Vertimas: Tai aš jūsų klausiu – jūs turite tai patvirtinti – kad pajutote fizinį skausmą. Pajutot? Moteris: Да, и мне сейчас болит. Vertimas: Taip, ir man dabar skauda. Pareigūnas: Хорошо, сколько баллов физическая боль? До десяти. Vertimas: Gerai, kiek balų fizinis skausmas? Iki dešimties. Moteris: Ну, наверно девять точно, с половиной. Pareigūnė prašo moters pateikti dokumentą, moteris nueina į namą jo atnešti, pareigūnai tarpusavyje tariasi dėl tolimesnių veiksmų. Moteris atneša savo asmens dokumentą, pareigūnas klausia, ar yra sugyventinio dokumentas, moteris sako, kad ji negali įlįsti į mašiną jo paimti. Moteris dar kartą pakartoja, ką jau papasakojusi prieš tai apie įvykį. Pareigūnas klausia, kur tai vyko, moteris parodo vietą kieme, kur stovi lauko baldai. Moteris sako, kad įvykį matė jos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuri gali patvirtinti aplinkybes, sako, kad ji pati negali valdyti savo rankos. Pareigūnė sako, kad tuoj atvažiuos GMP, klausia, ar čia pirmas toks kartas, kai vyko toks konfliktas. Moteris sako, kad ne pirmas, ir anksčiau vieną kartą buvo kviesta policija, prieš (duomenys neskelbtini) metus. Pareigūnas prašo moters pasakyti sugyventinio vardą, pavardę. Moteris sako: V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atvyksta GMP. Pareigūnai su GMP darbuotojais užeina į gyvenamąjį namą, įeina į virtuvę, apžiūri moters petį, sako, kad gali būti sulaužytas raktikaulis, kad reikės vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Moteris verkia, sako, kad jai reikia dirbti. GMP darbuotojai suleidžia moteriai nuskausminamųjų. Pareigūnas patikrina moters blaivumą alkotesteriu, pasako, kad ji pripūtė 3,20 prom. Moteris nueina persirengti, kad vyktų į ligoninę. Pareigūnai ir GMP darbuotojai jos laukia kieme. Moteris išeina į kiemą. GMP darbuotojas jos klausia, ar ji buvo sumušta. Moteris: Ну да. Ну как? Толкнул. Толкнул. А потом, во второй раз, уже за волосы взял и обземлю дал. Vertimas: Na taip. Na kaip? Pastūmė. Pastūmė. O paskui, antrą kartą, jau už plaukų paėmė ir į žemę davė. Moteris išvyksta su GMP. Pareigūnai eina į namą pasikalbėti su moters sugyventiniu. Užlipusius į antrą aukštą juos pasitinka vyriškis. Pareigūnas klausia, kas čia įvyko. Vyriškis: Nieko. Pareigūnas: Ko susimušėt su sugyventine? Vyriškis: Ne. Pareigūnas: Kas ne? Dokumentą savo pateikit. Vyriškis ieško dokumento. Pareigūnė: Ką galit paaiškinti, dėl ko mušėt sugyventinę? Vyriškis: А можно по-русски? Vertimas: O galima rusiškai? Pareigūnas: Что случилось с вашей сожительницей? Vertimas: Kas nutiko su jūsų sugyventine? Vyriškis: Да ничего. Vertimas: Tai nieko. Pareigūnas: Что за конфликт? Vertimas: Kas per konfliktas? Vyriškis: Да никакого конфликта нет. Vertimas: Tai nėra jokio konflikto. Pareigūnas: Она утверждает совсем по другому. Vertimas: Ji visai kitaip tvirtina. Vyriškis: Говорит, что конфликт? Нету никакого конфликта. Vertimas: Sako, kad konfliktas? Nėra jokio konflikto. Pareigūnas: Ну Владимир, идемте, с нами пройдемте. Vertimas: Na, Vladimir, einam, su mumis einam. Vyriškis: Ну хорошо. Vertimas: Na gerai. Vyriškis bando kažką gerti iš butelio, pareigūnas nurodo jam negerti. Vyriškis: Ну выпили мы. Целый вечер пили. Что случилось? Vertimas: Na išgėrėm mes. Visą vakarą gėrėm. Kas atsitiko? Pareigūnas: Я не знаю, что случилось. Vertimas: Aš nežinau, kas atsitiko. Vyriškis klausia, ar jis gali normaliai apsirengti. Vyriškis su pareigūnais nulipa į pirmą aukštą. Pareigūnas jo klausia, kur jis gyvena. Vyriškis atsako, kad jau (duomenys neskelbtini) m. gyvena čia. Pareigūnas klausia, ar čia vyriškio deklaruota gyvenamoji vieta, jis atsako, kad ne, deklaruotas jis (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini). Vyriškis klausia, kur jo sugyventinė, išgirdęs, kad ligoninėje, klausia, dėl ko. Pareigūnai jam nurodo rengtis. Vyriškis ieško rūbų, rengiasi. Vyriškis: Я слышу, что вы тут. Но я ее не трогал. Vertimas: Aš girdžiu, ką jūs čia. Bet aš jos neliečiau. Pareigūnė: Сама? Vertimas: Pati? Vyriškis: Ну что с ней стало? Не знаю. Я ее не трогал. …. Пипец какой-то. Ну и чтопроисходит? Я честно говорю — я ее не трогал. … ну блин, зачем мне ее бить? 8 лет ужеживу. Vertimas: Na kas jai atsitiko? Nežinau. Aš jos neliečiau. … Šakės kažkokios. Na ir kas vyksta? Aš sąžiningai sakau – aš jos neliečiau. … nu blyn, kam man ją mušti? (duomenys neskelbtini) metus jau gyvenu. Pareigūnai su vyriškiu išeina į kiemą, vyriškis atsisėda į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo patalpą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše nėra (t. 1, b. l. 96–98).

2025 m. lapkričio 3 d. Kitų objektų, BPC garso įraše, apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrimas BPC skambučio garso įrašas pavadinimu: 2025_09_06_21-30- 18_37067928547. Įrašo trukmė 02:19 min. Pokalbis vyksta tarp pranešėjo ir BPC operatorės. BPC operatorė: Vienas vienas du. Pranešėjas: Sveiki. Žiūrėkit, ten vyras muša moterį, nes čia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir jinai ten skambina, kad vyras muša ir sulaužė šitą petį jai. BPC operatorė: O koks adresas? Kur jinai yra? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini), 5. BPC operatorė: (duomenys neskelbtini). Pranešėjas: Gatvė, (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: (duomenys neskelbtini) namas bus, taip? Pranešėjas: Jo. (duomenys neskelbtini)? BPC operatorė: Tai čia jūsų (duomenys neskelbtini)… Pranešėjas: Ne, čia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: O jos vardas? Pranešėjas: Kieno? BPC operatorė: Moters, nukentėjusios. Nu tos (duomenys neskelbtini). Pranešėjas: T. BPC operatorė: Kiek jai metų? Pranešėjas: Apie (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: Apie (duomenys neskelbtini)? Ir pasakė, kad ją sumušė vyras? Pranešėjas: Mušė vyras, jo ir sulaužė jai petį ir jinai negali paskambinti į… (nesuprantama kalba). BPC operatorė: O jinai pati paskambino? Pranešėjas: Jo paskambino, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad mes kviestume policiją. BPC operatorė: O vyro to, vardą nežinot, smurtautojo? Pranešėjas: (Vyras tyliai kalba su moterimi rusų kalba) V. BPC operatorė: Pavardė? Pranešėjas: Pavardė (vyras tyliai kalba su moterimi rusų kalba) N… kažkaip. BPC operatorė: Nežinot tikslios, ane? Pranešėjas: Jo. BPC operatorė: Sakykit, jie vieni namuose ar nepilnamečių pas juo yra? Pranešėjas: Nieko nėra, tik jie dviese. BPC operatorė: Bet pati moteris paskambino? Pranešėjas: Jo paskambino (duomenys neskelbtini)… BPC operatorė: O nežinot V. blaivus girtas? Pranešėjas: Man, atrodo, girtas. BPC operatorė: Jūsų vardas pavardė? Pranešėjas: E. P.. BPC operatorė: Koks vardas? Pranešėjas: P., y ilgoji. BPC operatorė: Vardas? Pranešėjas: E. BPC operatorė: Informuoju policiją ir medikus. Pranešėjas: Gerai, dėkui. BPC operatorė: Jeigu turėsit naujos informacijos būtinai perskambinkite. Pranešėjas: Gerai, ačiū. Viso. BPC operatorė: Dėkui, jums. Viso. Įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 94–95).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 141 straipsnio 1 dalį, šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 6 punkte numatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna nustatyta taisyklių 5 punkte (sunkus sveikatos sutrikdymas) numatytų požymių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (6.1 papunktis) arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – bendrojo dalyvumo (6.2 papunktis).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė sužalojus savo šeimos narę T. P., kai dėl to T. P. ilgai (ilgiau nei 10 dienų) sirgo, bet jai nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neneigė, ir patvirtino, kad tą vakarą vyko išgertuvės ir įvykus konfliktui jis savo dešine ranka pastūmė T. į jos petį ir ši nukrito su kėde ant žemės, nurodė, kad nepamena, ar tempė ją už plaukų, tačiau patvirtina, kad taip galėjo būti. Be V. S. prisipažinimo, jo kaltę įrodo T. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat E. P. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pranešėjas operatorei pranešė, kad (duomenys neskelbtini), vyras sumušė moterį, kuri yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jai sulaužė petį; policijos pareigūnės kūno kameros įrašas, kuriame matoma, kaip T. P. sako atvykusiai policijos pareigūnei, kad vyras ją sumušė, jai skauda, rodo, kad negali normaliai pakelti dešinės rankos, taip pat parodo, kad sugyventinis ją buvo paėmęs ir už plaukų; ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta, kad T. P. nustatytas dešinio raktikaulio skausmas, nurodė, kad sugyventinis ją sumušė; liudytojos T. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš kurių matyti, kad V. S. pastūmė T. P. ir ši nukrito su kėde ant šono bei pradėjo rėkti, kad jai sulaužė raktikaulį, taip pat V. S. staigiai suėmė T. P. plaukus ir nusviedė ją ant žemės; specialisto išvada, pagrindžianti, kad T. P. nustatytas dešinio raktikaulio lūžis, sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl raktikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; ir kiti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo.

V. S. ir T. P. paaiškino, kad iki įvykio buvo sugyventiniai, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, po įvykio praėjus kuriam laikui ir vėl susitaikė, susitikinėja. Atsižvelgiant į tai, V. S. ir T. P. laikytini šeimos nariais – asmenimis, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos.

V. S. suvokė, kad, pastumdamas ant kėdės sėdinčią savo sugyventinę T. P., smurtauja, numatė, jog taip gali ją sužaloti, ir nors nenorėjo nesunkiai sutrikdyti savo sugyventinės sveikatą, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tai įvertinęs teismas sprendžia, kad V. S. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. S. 2025 m. rugsėjo 6 d., apie 20.00 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,86 promilių girtumas), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės T. P. atžvilgiu, tai yra, tyčia ranka pastūmė į sėdinčios ant kėdės T. P. peties sritį, dėl ko nukentėjusioji dešiniu šonu kartu su kėde nuvirto ant žemės, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus V. S., priėjęs prie gulinčios T. P., ranka paėmė jai už plaukų ir juos tempė, tokiais veiksmais sukeldamas T. P. fizinį skausmą, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadą nukentėjusiajai T. P. padarydamas dešinio raktikaulio lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą gali būti skiriama tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. S. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, veikdamas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę T. P., nukentėjusiajai ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir sulaužytas dešinys raktikaulis, jai padaryta žala nėra atlyginta. V. S. teistas tris kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tiek šią veiką, tiek kitas veikas padarė būdamas neblaivus. Paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2025 m., baudą sumokėjo. V. S. dirba pagal verslo liudijimą, deda pastangas atlyginti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį (pervedė 1000 Eur turtinei žalai dėl T. P. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atlyginti). V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. S. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. S. toliau bendrauja su T. P., jie susitaikė, ji jam atleido.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui – 2 metams ir 6 mėnesiams.

V. S. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

Teismo vertinimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas kaltinamajam V. S. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, tačiau jis pripažino kaltę dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi. Kaltinamasis yra dirbantis, deda pastangas padengti civilinį ieškinį, teismo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti žalą ir nukentėjusiajai. Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, jie vėl susitikinėja, bendrauja. Nors kaltinamojo smurtinis elgesys prieš savo šeimos narę yra nepateisinamas, tačiau teismas vis tik mano, kad atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus, kaltinamasis bus įpareigotas keisti savo elgesį, galės tęsti darbą bei padengti susikaupusias skolas. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejų metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje; atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusioji T. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 4150 Eur bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 63).

Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 1 976,85 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l., 72–74).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiosios T. P. gydymą yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, teisiamojo posėdžio metu pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad V. S. pervedė Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1000 Eur turtinė žalai atlyginti. Taigi civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo V. S. priteistina likusi civilinio ieškinio dalis – 976,85 Eur žalai atlyginti. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šis prašymas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Nukentėjusioji T. P. prašė priteisti 4 150 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodant, kad turtinę žalą sudaro jos negautas darbo užmokestis, nes dėl patirtų sužalojimų ir gydymosi negalėjo dirbti ir negavo darbo užmokesčio už keturis mėnesius, sudarančio 4 000 Eur, bei 150 Eur išlaidos vaistams.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji pateikė darbo sutartį, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nebuvo mokama ligos išmoka, nes įvykio metu buvo išgėrusi, po operacijos (duomenys neskelbtini) mėnesius nedirbo. Nukentėjusiosios darbo sutartis patvirtina, kad jos darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) mėnesinė alga, kuri 2025 m. atskaičius mokesčius siekė (duomenys neskelbtini) Eur. Nukentėjusioji nurodė nedirbusi (duomenys neskelbtini) mėnesius, todėl jos negautos pajamos sudaro 3108 Eur. Dėl išlaidų vaistams nukentėjusioji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas, todėl priteistina turtinės žalos suma – 3108 Eur.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji T. P. prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusioji patyrė nepatogumus, stresą, neigiamų išgyvenimų, nerimą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, be kita ko, atsižvelgia ir į tai, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizines kančias dėl lūžusio dešinio raktikaulio, jautė skausmą, (duomenys neskelbtini) mėnesius vartojo nuskausminamuosius medikamentus. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos dydis – 500 Eur yra pagrįstas, todėl iš kaltinamojo V. S. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Parengimo nagrinėti baudžiamąją bylą metu buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam V. S. BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai bei įvertinus kaltinamojo V. S. turtinę padėtį ir priteistiną žalą, teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliektina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į V. S. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugsėjo 6 d. 23.20 val. iki 2025 m. rugsėjo 8 d. 13.21 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti galutinę 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį:

- tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikalstamą veika padarytą žalą nukentėjusiajai T. P. ir Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir ją baigti;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 6 d., 23.20 val. iki 2025 m. rugsėjo 8 d., 13.21 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš V. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Nukentėjusiosios T. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. S. 3 108 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimui ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. S. likusią nepadengtą civilinio ieškinio dalį – 976,85 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir aštuoniasdešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajai, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.