- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-09-11
- Bylos Nr.
- 1-1534-961/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05533-2026-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- KAL1
- Nukentėjusysis
- NKA1
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
KAL1 2026 m. vasario 22 d. apie 09.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia savo abiem rankomis sudavė ne mažiau 8 smūgių į nukentėjusiosios NKA1 rankas, taip sukeldamas nukentėjusiajai NKA1 fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas rankose, tokiais savo veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė savo sutuoktinės NKA1 sveikatą.
Byloje ištirtų įrodymų esmė
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis KAL1 parodė, kad vyksta jo ir nukentėjusiosios skyrybų procesas ir nuolatiniai konfliktai namuose. Apsižodžiavimai baigiasi policijos iškvietimu. Jo atžvilgiu išsakomos tokios frazės, kaip „prikėlei visus mirusius: ir tėvą, ir motiną“. Butas yra niokojamas. Nebeišeina kentėti. Butas yra jo, jis nebegali į tai žiūrėti. NKA1 anksčiau keliasi, tarška, barška durimis. Jis keliasi po valandos ir tą valandą jis nebegali miegoti. Ji bando jį išprovokuoti. Vasario mėnesį jų apsižodžiavimas baigėsi susistumdymais. NKA1 pastoviai ima telefoną ir grasina, kad paskambins „draugams“, šie atvažiuos ir jį išveš. Jis tik bandė atimti telefoną. Neatsimena, ar tą dieną vartojo alkoholio. Mano, kad šiek tiek vartojo. Jie apsižodžiavo dėl skyrybų proceso, dėl neaiškumų. Jis 2025 m. sausio 14 d. padavė skyrybų dokumentus. Apsižodžiavo virtuvėje. Jis bandė atimti iš jos telefoną ir jį atėmė. Griebė abiem rankomis už telefono. Nepasakys, kiek laiko truko veiksmas. Telefonas nukritęs nebuvo. NKA1 priešinosi. Gestikuliavo rankomis. Mėlynių liko ir pas jį. Iš pradžių jis atėmė nukentėjusiosios telefoną ir norėjo jį sudaužyti, tuomet ji atėmė telefoną iš jo. Iš savo kambario atėjusi dukra juos išskyrė. Telefoną norėjo atimti dėl jos grasinimų. Jo veiksmų neįtakojo alkoholis. NKA1 jis nepuolė, tik norėjo atimti telefoną. Ji telefoną laikė, gestikuliavo. Bandymą atimti telefoną atliko iš nugaros. Detalių neatsimena, tik faktą, kad tiesiog kariavo dėl to telefono. Laikė ją už žastų, kad ji negestikuliuotų su tuo telefonu. Nesudavė jai 8 smūgių. Tik laikė apglėbęs už rankų. Dukra juos išskyrė atsistojusi tarp jų. Kai dukra atėjo, telefonas buvo pas žmoną. Atvykus policijai, jis taip pat buvo ne pas jį. Byloje paskelbus pertrauką, kaltinamasis pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad visiškai pripažįsta kaltę, smurtavo prieš sutuoktinę, suduodamas rankomis jai į rankas, nori atsiprašyti ir susitaikyti su sutuoktine.
Nukentėjusioji NKA1 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2026 m. vasario 22 d. ryte pasidarė kavos, kartu su dukra sėdėjo ir ramiai kalbėjosi. Į tualetą nuėjęs vyras pamatė ten kraujo. Jis garsiai ėmėsi keiktis per visą butą. Duktė išsigandusi nubėgo tvarkytis. Kol LUD1 tvarkėsi, ji buvo virtuvėje. Atėjęs į virtuvę jis jai du-tris kartus bandė trenkti su alkūne į veidą. Grasino, bet nesudavė. Matė, kad jis užsiveda. Telefoną laikė rankose po stalu, kad jis nepamatytų. Žinojo, kad jis gali jį atimti. Nedemonstravo jo. Žino, kad jis mėgsta laužyti daiktus, jų neatiduoti. Yra sudaužęs komodą, atjunginėjo elektrą, internetą, kol gyveno kartu. LUD1 susitvarkiusi grįžo į virtuvę ir atsisėdo prie jos. Vyras buvo kitoje pusėje stalo. Jis nėrė po stalu, kad paimtų telefoną. Kol jis atiminėjo telefoną, ji sėdėjo už stalo, kai telefonas buvo atimtas, ji atsistojo. Kaltinamasis paėmęs iš jos telefoną, bandė daužti į plyteles. Ir tuo pat metu ją laikė. Ji siekė atsiimti telefoną. Įvyko grumtynės. Jis mušė ją visur daug kartų. Ji jautė skausmą, bet nesuprato, per kurias vietas jis muša. Kol jis smūgiavo jai į rankas, telefonas atsirado pas LUD1. LUD1 telefoną iš jo atėmė. Kai nuėjo į kambarį, dukra jai pati jį atidavė. Jai buvo sunku atsigauti, ir ji pagalvojo, kad reikia kviesti pagalbą, nes vyras sunkiai valdomas. Ji iškvietė policiją. Po to, kai ją apklausė pareigūnai, jos akiniai buvo sulaužyti. Jie buvo perlaužti ir padėti ant komodos. Akiniai buvo nauji, beveik nenešioti. Telefono po to įvykio ji nebegalėjo pakrauti. Specialistai sakė, kad jei deformuota baterija, ją reikia keisti. Telefono taisymas kainavo 60 Eur, už naujus akinių rėmelius ji sumokėjo 170 Eur. Sulaužyti akiniai jai kainavo 550 Eur. Jų nebebuvo įmanoma sutaisyti. Į naujus rėmelius įdėjo stiklus, tai jai kainavo 170 Eur. Ji mokėjo tik už rėmelius. Grumtynių metu akiniai buvo ant stalo, vėliau juos rado ant komodos. Jai ilgą laiką buvo labai sunku. Jis kelia jai pretenzijas dėl visko, kas jam nepatinka. Ji nuolat jaučia psichologinį spaudimą, fizinį smurtą, bet tai įrodyti sunku. Jai padaryta 2500 Eur neturtinė žala. Po to, kai gimė vaikas, kaltinamasis nuolat neblaivus. Alkoholį vyras vartoja beveik kiekvieną dieną. Įvykio dieną jis taip pat vartojo alkoholį. Pavartojęs jis būna agresyvesnis. Ne vieną kartą ją smaugė, bet ji nežinojo, kur kreiptis. Ikiteisminis tyrimas tada buvo nutrauktas, jis neprisipažino. Ji dar 2019 m. norėjo skirtis, rinko medžiagą. Bet tuo metu ji neturėjo, kur gyventi, buvo su vaiku, negalėjo galvoti apie gyvenimą atskirai. Byloje paskelbus pertrauką, nukentėjusioji nurodė, kad ji priėmė kaltinamojo atsiprašymą, sutinka su jo siūloma materialine 3000 Eur kompensacija.
Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2026 m. vasario 27 d. apklausa) apklaustas KAL1 parodė, kad suprato jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę bei turinį. Šiuo metu savo pozicijos dėl kaltės neišreiškia. Atsisako duoti parodymus. Parodymus duos pasitaręs su savo gynėja (2 t., b. l. 54-56).
Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2026 m. kovo 27 d. apklausa) apklaustas KAL1 patvirtino, kad šiuo metu savo pozicijos dėl kaltės neišreiškia. Su NKA1 gyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini) metų, o santuokoje yra nuo (duomenys neskelbtini) metų ((duomenys neskelbtini) metų). Jų santykiai pablogėjo nuo 2019 metų ir nuo to laikotarpio jie yra nuolat konfliktiški. Per tą laiką NKA1 ne kartą kvietė policiją dėl jo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau jis buvo nutrauktas. Taip pat NKA1 kviečia policiją ir konfliktuoja su kaimynais, gyvenančiais virš jų buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 metų sausio mėnesio jo iniciatyva pradėtas skyrybų procesas, kuris vyksta iki šiol, nes žmona NKA1 su savo advokatu vilkina procesą: neatvyksta į teismo posėdžius, o derybų metu kelia įvairius reikalavimus. Iš pradžių ji reikalavo, kad jai sumokėtų 100 tūkstančių eurų, vėliau, supratusi, kad suma yra nereali, pradėjo ją mažinti iki 10 tūkstančių eurų. Psichiatrinėse įstaigose nėra gydęsis, priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas, galvos traumų nėra patyręs. Butas, nuosavybės teise priklausantis jam, yra adresu (duomenys neskelbtini). Jame kartu gyvena jis, jo žmona NKA1 ir dukra LUD1. Šiuo metu jų santykiai išlieka konfliktiški, jaučiama nuolatinė įtampa, yra toliau provokuojamas. 2026 m. vasario 22 d. ryte, apie 9.30 val., tarp jo ir NKA1 įvyko dar vienas žodinis konfliktas, kurį pirmoji inicijavo NKA1. Ji pradėjo jį įžeidinėti, lygino jį su jo mirusiu tėvu, menkino ir žemino tiek jį, tiek jo tėvą. Tikslių konflikto metu pasakytų žodžių neprisimena. Konflikto metu NKA1 paėmė savo mobilųjį telefoną ir pradėjo jį gąsdinti, kad tuoj paskambins jo draugams, kurie atvažiuos ir jį išveš. Vėliau ji pradėjo mojuoti rankomis, kabintis į jo drabužius, elgėsi agresyviai, isteriškai ir neprognozuojamai. Siekdamas ją nuraminti ir apsiginti nuo jos veiksmų, sugriebė ją už rankų ir stipriai suspaudęs laikė. Jo tikslas buvo nutraukti jos agresyvius veiksmus ir apsiginti, neturėjo tikslo sukelti jai fizinį skausmą ar ją sužaloti. Jokių smūgių į rankas jai nesudavė. Vienintelis fizinis veiksmas iš jo pusės buvo jos rankų suėmimas, siekiant ją nuraminti ir sustabdyti fizinius veiksmus prieš jį. Neturi nei ypatingos fizinės jėgos, nei išskirtinių įgūdžių, kaip kitaip sutramdytų agresyvų, isterijos apimtą asmenį, šiuo atveju – savo žmoną NKA1. Konfliktas atrodė abipusis, nes abu mojavo rankomis, stumdėsi. Jokių aštuonių smūgių į rankas jai nesudavė. Neatmeta galimybės, kad dėl stipraus rankų laikymo NKA1 galėjo atsirasti kraujosruvos. Sukelti skausmo sutuoktinei nesiekė, jo tikslas buvo ją nuraminti. Dar nori paminėti, kad konfliktą išgirdusi dukra, atėjo ir juos su NKA1 išskyrė. Po ko NKA1 išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jie išklausė jų su žmona paaiškinimus ir liepė jam išeiti iš namų. Dar nori paaiškinti, kad NKA1 akinių jis nesulaužė, konflikto metu NKA1 akinių nedėvėjo, jų nematė ir nieko apie juos nežino. „Draugais“ NKA1 ironiškai vadina policijos pareigūnus, kuriuos kviečia nuolatos, keliolika kartų. Na ir tada, kuomet NKA1 pagąsdino, kad kvies policiją, tada jis paėmė iš NKA1 telefoną ir trenkė jį sau į kelį, kas toliau su telefonu buvo, nežino (2 t., b.l. 62-65).
Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2026 m. kovo 27 d. apklausa) apklaustas KAL1 papildomai parodė, kad sutuoktinei NKA1 buvo sugriebęs įvairiose rankų vietose, kadangi ši elgėsi agresyviai. Mano, kad tai buvo riešo sritis ir šiek tiek aukščiau, t. y. tos vietos, kurios kėlė labiausiai grėsmę (2 t., b. l. 69-72).
2026 m. vasario 22 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko ir įsileido į namus pranešėja NKA1. Namuose buvo ir jos vyras KAL1. Asmenis atskyrus, nukentėjusioji paaiškino, jog žodinio konflikto metu tarp jos ir jos vyro kilo fizinis smurtas prieš ją ir taip ji buvo sužalota. NKA1 buvo susijaudinusi, sunkiai dėstė įvykio aplinkybes, KAL1 teigė, jog buvo tik šeimyninis konfliktas, kadangi tarpusavyje nesutaria dėl teisminio skyrybų proceso ir turto padalinimo. NKA1 teigė, jog KAL1 jai trenkė ne mažiau 8 kartų. Visą įvykį matė dukra LUD1, kuri yra pilnametė, jai buvo išsiųstas šaukimas, kadangi įvykio vietoje jos nebuvo ir ji yra šiuo metu darbe. KAL1 buvo neblaivus, kalbėjo adekvačiai, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas, asmuo pats pripažino, jog yra išgėręs. Asmuo tikrintis blaivumą nesutiko. Aiškinantis įvykio aplinkybes ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo priimtas sprendimas atskirti asmenis, KAL1 įteiktas šaukimas atvykti į apklausą ir asmuo išėjo savais keliais. NKA1 liko namuose (1 t., b. l. 35-36).
2026 m. vasario 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas objektas yra adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas yra butas (duomenys neskelbtini) aukšte, patekimas į butą yra su telefonspyne, užrakintas. Patekus į laiptinę, užlipus į (duomenys neskelbtini) aukštą, matomos rudos spalvos šarvo durys, kurios veda į (duomenys neskelbtini) butą, ant buto durų žymėjimo nėra. Patekus į butą, koridorius veda į tris skirtingus kambarius, dušo ir tualeto kambarius. Koridoriuje yra sukrauti įvairūs žieminiai drabužiai, batai, koridoriaus dešinėje pusėje yra virtuvė, kuri ir buvo įvykio vieta. Virtuvės kairėje pusėje matosi šaldytuvas, dešinėje pusėje - kiti virtuviniai baldai, orkaitė. Kairėje pusėje už šaldytuvo yra stalas, ant kurio matosi kavos puodelis ir lėkštutėje supjaustytos bananų skiltelės. Apžiūros metu virtuvėje jokių grumtynių ar smurto pėdsakų nesimato. Koridoriaus kairėje yra miegamasis kambarys, kuriame yra nepaklota lova, išmėtyti įvairūs rūbai ir daiktai. Kitas kambarys yra koridoriaus gale, su miegamajam kambariui skirtais baldais. Apžiūrėjus jokių vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau objektų ar pėdsakų, kurie galėtų būti reikšmingi tyrimui, įvykio vietoje nėra (1 t., b. l. 5-17).
Nukentėjusioji NKA1 ikiteisminio tyrimo metu (2026 m. vasario 22 d. apklausa) parodė, kad su vyru KAL1, gim. (duomenys neskelbtini) m., šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Skyrybų procesas gana įtemptas, vyras jaudinasi dėl savo turto ir jam labai rūpi, jog po skyrybų ji negautų pinigų. Visą gyvenimą, kol jie bendravo, t.y. virš (duomenys neskelbtini) m., KAL1 nemoka ir vengia bendrauti, išsipasakoti. Kai išgeria, jis išsilieja, dažnai rėkauja, buvo ir fizinio smurto prieš ją. Skyrybų proceso metu savo turtą perrašė savo giminaičiams. Jau daug metų yra pradėjęs vartoti alkoholinius gėrimus, kartais negali užmigti neišgėręs alkoholio. KAL1 draudžia jai ir dukrai naudotis įvairiais daiktais, sakydamas, jog joms tie daiktai nepriklauso, ne kartą seife buvo užrakinęs jos namų raktus. Dažnai priekaištauja, jog ji yra išlaikoma ir gyvena iš jo lėšų, nors ji dirba ir išsilaiko pati. 2026 m. vasario 22 dieną, apie 9.30 val., kartu su dukra LUD1 buvo virtuvėje, gėrė kavą, valgė užkandį. Su dukra nebendravo apie skyrybas, tiesiog normaliai elgėsi ir mėgavosi kava. Tuomet jos vyras KAL1 priekaištaudamas užėjo į virtuvės kambarį ir pradėjo rėkti, kalbėti pakėlęs balsą, jog jai niekas čia nepriklauso ir iš viso ji čia negali būti. Teismo sprendimu turtas nėra padalintas. Virtuvėje taip pat buvo dukra, kuri jam pasakė, kodėl jis visada kelia konfliktus ir kodėl per tiek metų negali nusiraminti. ji nebetiki, jog tėvas kada nors pasikeis. KAL1 į dukros komentarą nieko neatsakė. Ji norėjo tokius vyro veiksmus užfiksuoti telefonu, jis tą pamatė ir paėmė stipriai suspausdamas rankas už telefono, bandė jį iš jos atimti, tempdamas ją, ji priešinosi, todėl KAL1 trenkė ne mažiau 8 kartų savo ranka jai į abi rankas, į dilbį, prie riešų, kad atiduotų telefoną. Dėl fizinių jėgų nelygybės vyras ištraukė telefoną jai iš rankų. Pajutusi stiprų fizinį skausmą, rankas paslėpė po stalu. Tuomet ji atsistojo. Jis stovėjo prie orkaitės. Bandė iš jo atimti savo telefoną, tuomet jis pradėjo telefoną daužyti į įvairias virtuvės vietas siekdamas jį sudaužyti. Visas įvykis įvyko dukros akivaizdoje, dukra konflikto metu bandė tėvą raminti, sakydama, kaip jis gali taip elgtis. Po to KAL1 paliko telefoną ant spintelės, kurį ji pasiėmė ir paskambino policijai. Tuo metu dukra išbėgo į darbą, kadangi negalėjo kartu su ja laukti policijos pareigūnų. KAL1 nuėjo į savo kambarį ir atsigulė, o ji laukė policijos pareigūnų. Šio įvykio metu jai yra sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje sistemoje vertintų 7/10. Apžiūrėjusi savo rankas, mėlynių nematė, medikų atsisakė, skausmo, atvykus policijos pareigūnams, jau nebejautė (1 t., b. l. 5-17).
Šalies argumentai
Nukentėjusioji NKA1 ikiteisminio tyrimo metu (2026 m. kovo 3 d. apklausa) parodė, kad 2025 m. vasario 14 d. jos vyras inicijavo skyrybų procesą. Ji taip pat yra pateikusi priešieškinį dėl skyrybų. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jos vyrui. Tarp jų dažnai kyla konfliktai būtent dėl to, kad vyras reikalauja, jog ji išsikraustytų iš buto dar nepasibaigus skyrybų procesui ir nesutvarkiusi bendro turto klausimų. Tačiau, kol vyksta skyrybų procesas, ji turi teisę gyventi šiame bute kartu su jų dukra - šeimos būste. Vyras ir anksčiau ne kartą yra liepęs jai išsikraustyti ir išeiti iš buto. Jis laukė momento, kol jų bendrai dukrai sukaks pilnametystė, ir tada inicijavo skyrybas. Nors ir ji pati jau seniai galvojo apie skyrybas, vis dėlto bandė išsaugoti santuoką, tačiau vyras tam pastangų nedėjo. Tarp jų vyko įvairūs žodiniai konfliktai. 2020 m. birželio mėnesį vyras panaudojo fizinį smurtą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vieno konflikto metu jis griebė ją ir trankė per rankas, bandydamas atimti buto raktus. Raktus atėmęs, jis juos užrakino seife, kad ji negalėtų jais pasinaudoti. Tuo metu jis taip pat varė ją iš namų. Vyras nuolat jai priekaištauja ir sako, kad turi išeiti iš namų, kad čia jai niekas nepriklauso ir ji neturi jokio turto. Nuo pat santuokos pradžios dažnai buvo kviečiama policija, nes vyras piktnaudžiaudavo alkoholiu. Jis piktnaudžiauja alkoholiu iki šiol – vartoja jį kasdien ir negali nei dienos išbūti be alkoholio. 2026 m. vasario 22 d. apie 9.30 val. jos su dukra sėdėjo virtuvėje ir bendravo. Netrukus išgirdo, kad pabudo vyras KAL1. Jis pradėjo rėkti, kad eitų išvalyti kraują tualete. Tuo metu LUD1 nuėjo į tualetą tvarkytis, o ji liko viena virtuvėje. Netrukus į virtuvę atėjo vyras KAL1. Jis buvo nusiteikęs agresyviai, grasino jai trenkti alkūne (tiksliai neprisimena, kuria ranka). Išsigando ir suprato, kad jis gali pradėti prieš ją fiziškai smurtauti. Norėdama jį pagąsdinti ir, kad jis nuo jos atsitrauktų, pademonstravo telefoną – pakišo jį po stalu ir bandė pradėti įrašinėti. Tačiau iš baimės jai drebėjo rankos ir nepavyko įjungti įrašymo programos. Tai pamatęs vyras KAL1 bandė išplėšti telefoną jai iš rankų. Sutuoktinis bandydamas atimti telefoną po stalu, trenkė jai į jos rankas tarp riešo ir alkūnės (nematė, kuria ranka ir kuria jos dalimi smūgiavo), kiek kartų smūgiavo, tikslaus skaičiaus nežino, nesuvokė, nes skaudėjo. Pajuto fizinį skausmą ir paleido telefoną. Paėmęs telefoną, vyras bandė jį laužyti, sukti ir sugadinti, tačiau jam nepavyko. Tada atsistojo norėdama atsiimti savo telefoną. Tuomet KAL1 vėl pradėjo smūgiuoti jai į rankas – šį kartą į sritį tarp alkūnės ir peties. Smūgių buvo daug, taip pat nematė ir neprisimena, kuria ranka bei kuria jos dalimi jis smūgiavo, bet iš viso smūgių buvo tikrai ne mažiau kaip 8 kartai. Vėl pajuto stiprų fizinį skausmą. Kraujosruvos ant rankų yra išlikusios iki šios dienos. Prie apklausos pridės nuotraukas, kuriose matomos gyjančios kraujosruvos ant jos rankų. Tarp jų įsikišo dukra LUD1 – ji išskyrė juos, sustabdė tėvo fizinio smurto veiksmus jos atžvilgiu, atėmė iš jo telefoną ir vėliau grąžino jį jai. Net nepastebėjo, kuriuo momentu tai įvyko – tik po grumtynių suprato, kad telefonas jau yra jos rankose. LUD1, pamačiusi, kad tėvas prieš ją smurtauja, paklausė jo, kodėl jis taip elgiasi ir kas jam darosi. Išsigandusi greitai nuėjo į kitą kambarį ir nedelsdama paskambino policijos pareigūnams. Konflikto metu iš skausmo ir pykčio taip pat išsakė vyrui priekaištus – kad jis yra agresyvus ir, kad panašiai elgėsi su savo tėvu. Vienu iš konflikto momentų vyras išpylė jos kavą, kurią prieš atvykstant policijos pareigūnams pats išvalė. Paaiškina, kad dukra LUD1 nematė viso konflikto nuo pradžios, nes trumpam buvo išėjusi į tualetą, sutvarkyti to, ko reikalavo tėvas. Rašydama pareiškimą buvo labai susijaudinusi, sužlugdyta, įskaudinta ir nusiminusi, jai stipriai skaudėjo rankas, todėl galėjo kai kurias aplinkybes prisiminti netiksliai. Tiek tuomet, kai pareigūnai jos klausinėjo apie įvykio aplinkybes, tiek ir dabar negali visiškai tiksliai atkurti visos konflikto eigos bei patirto fizinio smurto detalių. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Konflikto metu vyras KAL1 sugadino jos mobilųjį telefoną. Telefoną vežė taisyti, o remontas jai kainavo 60 eurų. Šią sumą prašys priteisti kaip turtinę žalą. Taip pat įvykio dieną, kai buvo nuėjusi į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, kuriame buvo apklausiama, grįžusi namo rado savo akinius sulaužytus per pusę. Prieš išeidama buvo juos palikusi virtuvėje, tačiau grįžusi rado juos savo kambaryje, padėtus ant kompiuterio ir sulaužytus. Yra įsitikinusi, kad akinius sugadino vyras KAL1, siekdamas jai pakenkti. Dėl šios priežasties taip pat prašys atlyginti padarytą žalą. Civilinį ieškinį su visais reikiamais mokėjimo dokumentais (kvitais) pateiks ikiteisminio tyrimo metu. Susitaikymo galimybę svarstytų tik tuo atveju, jei vyras KAL1 jos atsiprašytų ir atlygintų civilinį ieškinį, kurį pateiks tyrimo eigoje. Taip pat pateiks tyrėjai savo sulaužytus akinius, kuriuos norėtų iškart atgauti, nes bandys dar vežti juos tvarkyti (1 t., b. l. 73-77).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja LUD1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, tarp jos mamos NKA1 ir tėčio KAL1 šiuo metu vyksta skyrybų procesas, bet ji apie tai nieko nežino ir nesidomi. Tėvai iki įvykio dienos gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jais gyvena ir ji. Nuosavybės teise šis butas priklauso jos tėčiui KAL1. 2026 m. vasario 22 d. (tikslios valandos neprisimena, nestebėjo laiko, tačiau tai buvo rytas) ji atsikėlė ryte ir nuėjo pas mamą į virtuvę, jos kalbėjosi. Taip pat kambaryje girdėjo, kad ir tėtis vaikščiojo. Po to tėvas atėjo į virtuvę ir pradėjo su mama žodžiu konfliktuoti, nes mama ėmė tėčiui priekaištauti apie jo tėvą, kad jis toks pats panašus į jį, kad jis taip pat agresyviai elgdavosi su savo tėčiu. Ką tėtis sakė, ji nepamena, nes buvo ką tik pabudusi, nesuvokė, kas darosi. Nenorėdama girdėti tėvų konflikto, išėjo į savo kambarį, apsiverkė dėl visos šios situacijos. Po ko išgirdo iš virtuvės mamą sakant „ką tu darai“, ir suvokė, kad tėtis pradėjo fiziškai smurtauti prieš mamą. Ji atėjo į virtuvę ir pamatė, kad tėtis iš galo apglėbęs mamą ir iš jos bando atimti jos mobiliojo ryšio priemonę. Mama telefoną laikė savo abiem rankomis, tėtis irgi savo abiem rankomis bandė atimti iš motinos telefoną. Atiminėdamas telefoną tėtis buvo sugriebęs savo abiem rankomis mamos abi rankas nuo riešo iki alkūnės srityse. Tėčiui atimti telefoną pavyko, po ko jis bandė jį į kelį sulaužyti. Galimai šis telefono atiminėjimo procesas prasidėjo, nes mama bandė įrašyti žodinį konfliktą su tėčiu. Norėdama sustabdyti tolimesnius tėčio fizinio smurto veiksmus mamos atžvilgiu, ji įlindo tarp tėčio ir mamos, juos išskyrė, iš tėčio paėmė telefoną ir grąžino jį mamai. (Kiek žino iš pokalbio su mama, telefoną mama buvo pateikusi techniniam tvarkymui, nes tėtis jį sugadino, už tvarkymą mama sumokėjo apie 60 eurų). Po to mama išėjo į kitą kambarį ir paskambino policijai. Virtuvėje buvo išpilta kava, po ko tėvas supratęs, kad atvyks policija, viską išvalė. Kadangi ji jau turėjo išeiti iš namų su reikalais, ji paliko mamą namuose su tėvu, policijos nesulaukė ir išėjo, kas toliau vyko, nežino. Prieš ją tėtis niekada nėra smurtavęs, tik buvo keletą kartų grasinęs, kad panaudos fizinį smurtą. Prieš mamą tėtis vieną kartą buvo jau smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš maždaug 5-6 metus, kiek žino, nepakako duomenų dėl fizinio smurto, todėl tyrimas buvo nutrauktas, o čia jau yra antras kartas, kai tėvas panaudoja fizinį smurtą motinos atžvilgiu. Po šio įvykio labai trumpai kalbėjosi su mama apie šį įvykį, tik tai, kad tėtis sulaužė jai akinius ir kad negali prie jos artintis ir grįžti namo. Kalbėjo ir su tėčiu, perdavė jam jo drabužius, higienos reikmenis ir maistą, apie patį įvykį nieko nekalbėjo. Nori dar pasakyti, kad tėtis stipriai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (1 t., b. l. 98-101).
2026 m. vasario 22 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas asmuo yra NKA1, gim. (duomenys neskelbtini) m., asmuo yra su viršutiniais drabužiais dėl šalto oro. Apžiūros metu ant kūno jokių sužalojimų, paraudimų ar įdrėskimų ant rankų ar veido nesimato. Paprašius asmens atitraukti striukės rankoves, taip pat nesimato, jog būtų sužalojimai ant rankų srities. Daugiau apžiūros metu bylai reikšmingų objektų nepastebėta (1 t., b. l. 51-53).
2026 m. vasario 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 680/2026(01) nurodyta, kad NKA1 padarytos poodinės kraujosruvos rankose, kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosiomis patikslintomis aplinkybėmis bei laiku (2026 m. vasario 22 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Identifikuoti daiktą, kuriuo buvo padaryti šios išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai, negalima, tačiau tokios lokalizacijos ir pobūdžio sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui suduodant smūgius kietu buku daiktu, pavyzdžiui kumščiu. Kategoriškai neatmetama galimybė, kad tokie sužalojimai gali būti padaryti asmeniui daug kartų atsitrenkus į kietus bukus paviršius. Šios išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti esant tiriamajai bet kokioje padėtyje, kai neuždengtos sužalotos vietos (1 t., b. l. 65-66).
2026 m. kovo 3 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi nukentėjusiosios NKA1 2026 m. kovo 3 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikti akiniai. Nustatyta, kad skaitymo akiniai yra perlaužti per pusę į dvi dalis. Lęšiai skaidrūs. Akinių rėmeliai oranžinės spalvos, laikikliai – margaspalviai (1 t., b. l. 82-84).
2026 m. kovo 3 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos nukentėjusiosios NKA1 2026 m. kovo 3 d. apklausos metu pateiktos nuotraukos. Pirmoje nuotraukoje ant dešinės rankos matoma violetinės spalvos dėmė, galimai kraujosruva. Antroje nuotraukoje ant kairės rankos matoma violetinės spalvos dėmė, galimai kraujosruva (1 t., b. l. 90-92).
2026 m. kovo 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra skambučių į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92464870647, skambučio pradžia_ 2026-02-22 09_41_51)“, kurio trukmė yra 1 min 18 s. Įraše fiksuojamas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir pranešėjos (pokalbio pabaigoje prisistato kaip NKA1). Pranešėja informuoja, kad vyras prieš ją kėlė ranką. Mano, kad medikų pagalbos jai nereikia. Lauks policijos (1 t., b. l. 39-41).
2026 m. kovo 2 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai iš pareigūnų, reagavusių į įvykį, BODY kamerų. Įrašai yra spalvoti, su garsu. Peržiūrimas pirmasis BODY kameros įrašas pavadinimu „export-a8r3a“, kurio trukmė yra 15 min. 10 s. Kamera paimta pareigūno LUD2 vardu. Įrašo pradžia 2026 m. vasario 22 d. 09:55:24 val. Įrašo pradžioje matoma, kad pareigūnai lipa laiptais daugiabučio namo laiptinėje. Pareigūnai prieina prie buto durų ir pasibeldžia. Duris atidaro moteris. Kambaryje ant lovos guli vyras. Pareigūnas su moterimi nueina į virtuvę. Moteris paaiškina, kad vyras prieš ją smurtauja jau daug metų, policiją dėl to kvietė jau apie 10 kartų. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, vyras pastoviai vartojo alkoholį. Moteris nurodo, kad šiandien viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto, po ko vyras pradėjo ją mušti, atėmė jos telefoną. Moteris telefoną norėjo atsiimti. Moteris nurodo, kad vyras trenkė jai per rankas. Moteris paaiškina, kad įvykio metu jie buvo trise, bute taip pat buvo dukra, kuri šiuo metu išėjo į darbą. Moteris bandė padaryti įrašą, tuomet vyras pradėjo dar labiau pykti, bandė sudaužyti jos telefoną. Vyras nedavė jai telefono ir pradėjo mušti ją per rankas. Fizinį skausmą moteris pajuto, pageidauja rašyti pareiškimą. Medikų pagalbos moteris atsisako. Tuomet vyras pradeda šaukti, ar jis gali dalyvauti kažkur savo bute. Vyrui paaiškinama, kad kol yra bendraujama su jo žmona, jis dalyvauti negali. Vyras pradeda reikalauti, kad pareigūnai atkurtų ikiteisminį tyrimą nuo 2019 metų ir su juo susipažintų. Jam paaiškinama, kad dabar bus pradedamas tyrimas dėl šiandienos įvykio ir tai yra atskira veika. Vyras pradeda aiškinti, kad smurto nebuvo, o moteris, primokyta savo draugių ir advokato, specialiai jį provokuoja, vykstant skyrybų procesui. Vyras aiškina, kad moteris jį provokuoja, nes nenori išsikraustyti iš buto, kuris priklauso jam. Vyras aiškina, kad moteris jį išprovokavo, dėl to kilo konfliktas, vyras pakėlė balsą. Daugiau nieko nebuvo. Asmenų paprašoma pateikti asmens tapatybės dokumentus. Vyras atsisako tikrintis blaivumą. Moteris nurodo, kad šiandien alkoholio nevartojo. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Įrašo pabaiga 2026 m. vasario 22 d. 10:10:25 val.
Peržiūrimas antrasis BODY kameros įrašas pavadinimu „export-lddb4“, kurio trukmė yra 15 min. 10 s. Kamera paimta pareigūno LUD3 vardu. Įrašo pradžia 2026 m. vasario 22 d. 10:10:05 val. Įraše fiksuojama, kaip pareigūnai toliau bendrauja su vyru bute. Pareigūnai su moterimi išeina iš buto ir nueina į tarnybinį automobilį. Moteris nurodo, kad konfliktas įvyko buto virtuvėje, kur ji gėrė kavą su dukra. Tuomet atėjo vyras ir pradėjo kelti žodinį konfliktą, kurio metu vyras trenkė moteriai ne mažiau 8 kartų per rankas. Su moterimi yra atliekami procesiniai veiksmai, priimamas pareiškimas. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Įrašo pabaiga 2026 m. vasario 22 d. 10:25:06 val. (1 t., b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
KAL1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog dėl šiuo metu vykstančio skyrybų proceso santykiai su sutuoktine NKA1 yra konfliktiški, 2026 m. vasario 22 d. tarp jų virtuvėje įvyko eilinis konfliktas. Kaltinamojo teigimu, konfliktą išprovokavo nukentėjusioji jį kritikuodama ir įžeidinėdama, paėmusi mobilaus ryšio telefoną gąsdino, kad ji paskambins ir jį išveš, norėdamas nutraukti jos veiksmus sugriebė ją už rankų ir stipriai laikė. Tikslo sukelti jai skausmą ar sužaloti nebuvo. Jokių smūgių jai apskritai nesudavė. Vienintelis fizinio pobūdžio veiksmas iš jo pusės buvo suėmimas už rankų įvairiose jų vietose. Konfliktas buvo abipusis, nes jie abu mojavo rankomis ir stumdėsi. Kraujosruvos galėjo atsirasti nuo laikymo už rankų. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pakeitė savo poziciją ir nebeginčijo, kad minėto konflikto metu sudavė sutuoktinei ne mažiau aštuonių smūgių į rankas. Nukentėjusioji NKA1 patvirtino kaltinamojo nurodomas faktines aplinkybes, kad virtuvėje tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį ji bandė įrašyti į mobilųjį telefoną. Tai pastebėjęs KAL1 mėgino iš jos telefoną atimti, tarp jų vyko grumtynės, kurių metu jis bandė išplėšti telefoną iš rankų, ji stipriai prietaisą laikė, todėl jis trenkė į dilbius, prie riešų, kad ši paleistų telefoną, ir galiausiai šį ištraukė. Jai mėginant atsiimti telefoną, vėl trankė jai per rankas, šį sykį - į žastus. Nukentėjusioji dėl streso negalėjo pasakyti, kiek tiksliai kartų jai buvo trenkta per rankas, bet mano, kad ne mažiau aštuonių. Įvykio dieną kraujosruvų ji nematė, jos pasirodė vėliau. Juos išskyrė dukra. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra LUD1 patvirtino jų abiejų nurodomas aplinkybes, kad virtuvėje tarp tėvų kilo žodinis konfliktas, kurio metu mama priekaištavo tėvui dėl jo būdo ir elgesio, nenorėdama klausytis konflikto ji išėjo į savo kambarį, kur išgirdo mamos šūksnį „ką tu darai?“. Grįžusi pamatė, kad tėvas apglėbęs iš nugaros mamą bando iš jos atimti telefoną, atiminėdamas prietaisą laiko sugriebęs abiem rankom jos rankas riešo ir alkūnės srityse. Kaip ji suprato, telefoną buvo bandoma atimti, nes mama mėgino įrašyti konfliktą. Jam pavyko atimti telefoną, po to ji tėvus išskyrė.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad konflikto metu įvyko grumtynės tarp jos ir kaltinamojo, kurių metu jai per rankas buvo suduoti smūgiai, o ne tik už jų laikoma. Iš visų trijų asmenų parodymų išeina, kad šių grumtynių tikslas buvo atimti iš nukentėjusiosios telefoną. Kaltinamasis grubiai sugriebęs už rankų kaltinamąją bandė prietaisą iš rankos jai išplėšti, nukentėjusioji nesidavė, tvirtai jį laikydama. Akivaizdu, kad ji ramiai nestovėjo ir aktyviai priešindamasi bandė išvengti telefono atėmimo. Kaltinamasis netgi neigdamas savo kaltę pirminiuose parodymuose pripažino, kad jis ne tik stipriai laikė žmonos rankas, kol jam pavyko pasiekti ir ištraukti iš jos gniaužtų telefoną, bet jiedu ir stumdėsi, abu mojavo rankomis. Taigi jų fizinis kontaktas buvo ženkliai dinamiškesnis, nei tik suėmimas už rankų ir laikymas, siekiant telefono. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad šių grumtynių įkarštyje buvo suduoti smūgiai per rankas nukentėjusiajai, kad ši atleistų gniaužtus ar neatsiimtų telefono, kai šis buvo jau kaltinamojo rankose.
Ant NKA1 rankų likusios fizinės žymės – kraujosruvos, patvirtina nukentėjusiosios teiginius, kad jos rankos patyrė stiprų fizinį ir skausmingą, t. y. smurtinio pobūdžio kontaktą. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad poodinės kraujosruvos NKA1 rankose padarytos mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodomomis aplinkybėmis. Tokios lokalizacijos ir pobūdžio sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietu buku daiktu, pavyzdžiui kumščiu. Neatmetama galimybė, kad jie galėjo atsirasti ir daug kartų asmeniui atsitrenkus į kietus bukus paviršius. Tačiau pastarosios faktinės aplinkybės (nukentėjusiosios griuvimo ar atsitrenkimų į baldus) nenurodė nei vienas iš konflikto dalyvių. Trauminių poveikių pasekmės nukentėjusiajai teismo medicinos specialisto siejamos su užduotyje nurodomu veikos laiku ir teismui nėra pagrindo netikėti, kad šie kūno sužalojimai gauti kitomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji apie smūgius į rankas nuosekliai aiškino tiek į iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, tiek tyrėjams. Ji nebandė hiperbolizuoti patirto smurto (nurodė, kad atvykus policijai rankų nebeskaudėjo, smūgiai buvo suduoti tik per rankas, detalizuoti tikslios veiksmų sekos ji negali dėl patirto streso) ar slėpti jo priežasčių, iš karto nurodydama, kad smurtą patyrė vyrui bandant atimti telefoną, kuriuo bandė įrašinėti konfliktą. Jos parodymai nuoširdūs ir ganėtinai nuoseklūs. Tuo tarpu kaltinamasis visą laiką bandė švelninti situaciją ir minimalizuoti savo veiksmus, aiškindamas, kad tarp jų buvo žodinis konfliktas dėl turto dalybų, skyrybų, jis tik laikydamas už rankų badė nuraminti įsiaudrinusią sutuoktinę ir panašiai, apie grumtynes dėl telefono iš pradžių apskritai nutylėjo. Atsižvelgdamas į išdėstytą, nuoseklesniais ir patikimesniais teismas laiko nukentėjusiosios parodymus, juolab, kad juos iš esmės patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Teismo medicinos specialistas nukentėjusiosios sužalojimus įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą ir nurodė, kad ji galėjo dėl jų justi fizinį skausmą.
Teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad stiprus sugriebimas už rankų, smūgiai į jas, gali sukelti fizinį diskomfortą, skausmą, net sužalojimus, ir nors tokių padarinių nesiekė (akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmų tiesioginis tikslas buvo atimti ir neutralizuoti telefoną), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko netiesiogine tyčia. Jokios aplinkybės, sukėlusios kaltinamojo susierzinimą (nesutarimai dėl skyrybų, garso įrašo darymas), negali būti pateisinimu smurtiniams veiksmams kito asmens atžvilgiu. Smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sutuoktinę, namų aplinkoje, dėl jo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl KAL1 veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
KAL1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). KAL1 atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą ir konkretus jo girtumo laipsnis nustatytas nebuvo, tačiau tiek nukentėjusioji, tiek pareigūnai pažymėjo, kad jis buvo neblaivus. Iš esmės šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis. Nors jo manymu, girtumas įtakos jo veiksmams neturėjo, tačiau akivaizdu, kad girtumas ženkliai sumenkino jo galimybes tvardytis ir racionaliai spręsti nesutarimus. BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. KAL1 baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 30-32). Kaip minėta, pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji NKA1 2026 m rugsėjo 2 d. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji priima kaltinamojo atsiprašymą ir pasiūlymą taikytis, sutinka su jo siūloma 3000 Eur materialine kompensacija, kuri bus išmokėta šalims pasirašius taikos sutartį civilinėje skyrybų byloje. KAL1 padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. KAL1 anksčiau nėra teistas, per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas tik vieną kartą už kelio perėjimą tam nenustatytoje vietoje, administracinė nuobauda neskirta, pripažinus, kad padaryta mažai pavojinga veika (1 t., b. l. 173-176). Aptartos aplinkybės leidžia teismui tikėti, jog KAL1 nėra prieš įstatymus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles nusistatęs asmuo, padaryta nusikalstama veika didele dalimi sietina su įtampa ir ginčais namuose dėl vykstančio skyrybų proceso, ateityje KAL1 nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą: KAL1 teisminio bylos nagrinėjimo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, sutarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, su ja susitaikė, nukentėjusioji priima kaltinamojo atsiprašymą ir sutinka taikytis, teismas konstatuoja, kad egzistuoja visos BK 38 straipsnio 1 dalies numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji NKA1 per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Virgilijų Kvedarą pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė 601,58 Eur dydžio turtinę žalą dėl grumtynių su KAL1 metu apgadinto mobilaus ryšio telefono taisymo (remontas kainavo 60 Eur) bei po konflikto rastų sulaužytų akinių, kainavusių 541,58 Eur. Dėl jos atžvilgiu naudoto fizinio smurto patyrė fizinį skausmą, emocinį šoką, pažeminimą, psichologinį stresą, sukėlusį depresiją, nemigą, pastovų baimės ir nesaugumo jausmą, todėl neturtinę žalą įvertino 2500 Eur. Iš viso prašė jai priteisti 3101,58 Eur sumą. Pateikė turtinę žalą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad už naujų akinių pagaminimą optikos salonui buvo sumokėtos 138,36 ir 403,22 Eur sumos, o už telefono remontą – 60 Eur suma (1 t., b. l. 103-108). Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinė ieškovė NKA1 ir jos atstovas advokatas Virgilijus Kvedaras nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji žodžiu susitarė dėl bendros 3000 Eur sumos turtinei ir neturtinei žalai bei patirtoms procesinėms išlaidoms atlyginti. Kaltinamasis KAL1 ir jo gynėjas advokatas Saulius Zakarevičius šią aplinkybę patvirtino. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) po šalių mediacijos proceso teismui pateikta 2026 m. rugsėjo 8 d. Sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kurios 3.1 punkte numatyta, kad NKA1 įsipareigoja išsikraustyti iš KAL1 buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2026 m. rugsėjo 30 d. ir sumokėti 150 Eur už komunalines paslaugas. Ši suma įskaitoma į KAL1 NKA1 baudžiamojoje byloje mokėtiną 3 000 Eur sumą. Atlikus įskaitymą, KAL1 įsipareigoja sumokėti NKA1 likusią 2 850 Eur sumą. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl susitarimo teisminio patvirtinimo yra išreikšta visų sutarties šalių valia, susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, tvirtina žodinę šalių taikos sutartį. Šalims išaiškintinos teismo patvirtintos taikos sutarties teisinės pasekmės: teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis), teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino (CPK 293 straipsnio 5 punktas), bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Remiantis išdėstytu, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Dėl kitų procesinių klausimų
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
KAL1 (KAL1), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiąja NKA1, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti 2026 m. rugsėjo 2 d. teisiamajame posėdyje sudarytą ir užprotokoluotą taikos sutartį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų atlyginimo tokiomis sąlygomis – kaltinamasis KAL1 turtinei, neturtinei žalai ir patirtoms procesinėms išlaidoms šioje byloje atlyginti nukentėjusiajai NKA1 ne vėliau kaip iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo perveda 3000 Eur. Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Išaiškinti šalims, kad pagal CK 6.985 straipsnio nuostatas teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti KAL1, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.