- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-2021-656/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01763-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- PRS1
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) PRS1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja PRS1 pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusieji TRA1 ir TRA2 yra pareiškėjos tėvai. Nustatyti šį faktą prašė sesers TRA3 palikimo priėmimo tikslu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus – giminystės santykius: kad pareiškėja yra TRA1 ir TRA2 dukra (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Prašo nustatyti šį faktą TRA3 (pareiškime minima kaip sesuo) palikimo priėmimo tikslu. Giminystės santykių faktas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nustatomas tik kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir kai negali jų gauti neteismine tvarka. Giminystės faktas patvirtinamas gimimo akto įrašu ir jo pagrindu išduotu gimimo liudijimu, tėvų gimimo liudijimais ir t. t., dingusius ar kitaip prarastus civilinės būklės aktus patvirtinančius dokumentus atkuria civilinės metrikacijos institucijos. Nors pareiškėja nurodo, kad dėl tarptautinės padėties ji negalėjo gauti jos kilmę patvirtinančių dokumentų iš Rusijos archyvų, o Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigose gimimo įrašo nėra, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja kreipėsi civilinės metrikacijos įstaigą su prašymu įregistruoti pareiškėjos gimimą. Taigi pareiškėja neįrodė, kad negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Esant nurodytoms aplinkybėms, giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismo tvarka (CPK 445 straipsnis). Šiuo atveju juridinis faktas dėl pareiškėjos giminystės ryšio su jos tėvais teisme negali būti nagrinėjamas, tai sudaro pagrindą pareiškimą dėl šio asmens atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą priimti. Atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CPK 445 straipsnį juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų. Teismo teigimu, pareiškėja pirmiausia privalo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo. Teismo išvada nepagrįsta, kadangi ignoruojama esminė aplinkybė – pareiškėja neturi jokių dokumentų, kurie sutinkamai su galiojančiais norminiais teisės aktais būtų pagrindas tokiai administracinei procedūrai pradėti.
Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada asmens gimimo įraše nurodomi duomenys apie tėvus. Įstatyme numatyti atvejai apima situacijas, kai vaiko kilmė nustatoma remiantis tėvų santuoka, tėvystės pripažinimo pareiškimu arba teismo sprendimu. Kadangi pareiškėjos tėvai yra mirę, jokie jų pareiškimai civilinės metrikacijos įstaigai šiuo metu negali būti pateikti. Civilinės metrikacijos įstaigos kompetencija yra registruoti faktus remiantis neginčijamais dokumentais, o ne vertinti netiesioginius įrodymus, tokius kaip archyvinės tarnybinės kortelės ar liudytojų parodymai.
Pareiškėja pateikė VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymą, kurioje konstatuota, jog duomenų apie jos tėvus Gyventojų registre (atitinkamai ir civilinės metrikacijos įstaigose, iš kurių duomenys teikiami Gyventojų registrui) nėra. Tai reiškia, kad valstybė jau patvirtino informacijos nebuvimą savo registruose. Teismo reikalavimas kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, kai iš anksto žinoma, jog ši įstaiga neturi jokio teisinio pagrindo (dokumentų) atlikti įrašą be teismo sprendimo, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Nutartyje nurodyta, kad „asmuo yra gyvas ir dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo turėtų kreiptis pirmiausia į civilinės metrikacijos instituciją“, tačiau nutartyje nėra motyvų, kodėl pareiškėjos gimimo įrašas turėtų būti laikomas „neišlikusiu“. Iš Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 130 p. ,137 p. , 139 p. matyti, kad neišlikusiu civilinės būklės akto įrašu laikomas toks įrašas, kuris kažkada egzistavo, o ne toks, kurio niekada nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė objektyvias priežastis, kodėl dokumentų iš Rusijos archyvų gauti šiuo metu neįmanoma dėl dabartinės geopolitinės situacijos ir Rusijos Federacijos institucijų nebendradarbiavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus – giminystės santykius: kad pareiškėja yra TRA1 ir TRA2. Prašo nustatyti šį faktą TRA3 (pareiškime minimos kaip sesers) palikimo priėmimo tikslu. Pareiškėjos tvirtinimu, ji karo metu yra gimusi Rusijoje, gimimą patvirtinančių dokumentų neturi, dėl geopolitinės situacijos iš Rusijos jų gauti neturi galimybės.
Pareiškėja prie pareiškimo be kita ko yra pateikusi: Lietuvos ypatingojo archyvo LTSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyvinio fondo saugomos TRA2 tarnybinės kortelės kopiją, kuriame paminėti šeimos nariai; VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, kuriame pažymėta, kad duomenų apie pareiškėjos tėvus nėra; pareiškėjos santuokos įrašo išrašą, kuriame jos gimimo vieta nurodyta Rusijoje.
Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teikiančiam asmeniui kyla pareiga pagrįsti, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjos pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja išnaudojo galimas priemones neteismine tvarka gauti dokumentus, kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą, archyvus.
Pažymėtina, kad tokia procedūra nėra sudėtinga, nereikalaujanti daug laiko, teisinių žinių ar finansinių sąnaudų. Tvarkos kreiptis į teismą buvimas ir formalių reikalavimų nustatymas nereiškia, kad yra suvaržyta atitinkamo asmens teisė kreiptis į teismą.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į aptartą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkami taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo pareiškimą atsisakė priimti. Todėl atskirasis skundas atmetamas, Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.