Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui ATS1 dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (buto).

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė IES1 teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuriame suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą ATS1 per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam (atsakovui) asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais. Ieškovė IES1 ieškinį grindė tuo, kad:

ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė (duomenys neskelbtini) patvirtino šalių sudarytą ikivedybinę sutartį. Santuokos pradžioje sutuoktinių santykiai buvo geri, tačiau ilgainiui šalys pradėjo nesutarti esminiais bendro gyvenimo klausimais. Šalys iki šiol gyvena viename, ieškovei priklausančiame, bute, tačiau santuokinis gyvenimas iširęs. Taip skyriumi gyvenama nuo (duomenys neskelbtini) m.

ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1/10 dalis gyvenamojo namo, įgyto

2018-11-07 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esančio (duomenys neskelbtini); ii) butas, įgytas 2018-11-07 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruotas šis turtas: i) vienbutis gyvenamasis namas, ūkio pastatas, pirtis, esantys (duomenys neskelbtini); ii) žemės sklypas, įgytas 2010-06-21 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); iii) žemės sklypas, įgytas 2010-06-21 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); iv) sodo pastatas, įgytas 2025-02-17 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini); v) žemės sklypas, įgytas 2025-02-17 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini);

siekiant išvengti po santuokos nutraukimo būsimo ginčo dėl atsakovo gyvenimo ieškovei priklausančiame bute ir užtikrinti aiškų nuosavybės teisių įgyvendinimą, ieškovė teikia reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo. Atsakovas atsisakydamas geranoriškai išsikelti iš turto pažeistų ieškovės teisę netrukdomai naudotis, valdyti ir disponuoti jai (ieškovei) nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovas po santuokos nutraukimo nebeturės pagrindų naudotis minėtu nekilnojamuoju daiktu, o savanoriškai išsikelti galimai atsisakys, todėl ieškovė prašo įpareigoti atsakovą per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais.

Atsakovas ATS1 teismui teikė rašytinius paaiškinimus (poziciją dėl pareikštų reikalavimų) (dok. reg. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) ir Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) (el. b. f. 5, f. l. 1, 72, 83, 106–107). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, kur dirba per kelis objektus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir 2-as (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Atstumas iki darbo vietų siekia iki 28 km, o darbo pobūdis yra susijęs su kintančiu grafiku ir ankstyvomis darbo pradžios valandomis. Praktikoje į darbą dažnai reikia vykti labai anksti ryte, kai viešasis transportas dar nevykdo reisų. Net ir tais atvejais, kai viešasis transportas kursuoja, kelionė reikalautų kelių persėdimų ir užtruktų neproporcingai ilgai, o kai kuriais atvejais neužtikrintų galimybės atvykti į darbą laiku. Prašo atidėti iškeldinimo terminą iki 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Neturi kito gyvenamojo būsto ir objektyviai negali jo (būsto) įsigyti ar išsinuomoti per trumpą laikotarpį. Finansinė padėtis sudėtinga: pajamos siekia apie (duomenys neskelbtini) Eur, išlaidos: 750 Eur laikinas išlaikymas trims vaikams, 359 Eur kreditas, nuosavo automobilio eksploatavimo išlaidos apie 300 Eur. Turi sveikatos problemų, kurios apsunkina greitą persikėlimą. 7 dienų terminas yra neproporcingai trumpas ir sukeltų atsakovui didelę žalą.

Ieškovė IES1 pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. f. 5, f. l. 108–112). Nurodė, kad atsakovui gyvenant kartu su ieškove ir vaikais tame pačiame būste susidaro vaikams nepalanki, įtempta ir psichologiškai nesaugi aplinka. Nepilnamečiai vaikai patys yra nurodę, kad jiems (vaikams) kelia stresą tai, jog tėvas gyvena šalia. Sprendžiant ginčus, susijusius su vaikais, prioritetas teikiamas vaikų interesams ir emociniam saugumui. Ieškovė su vaikais faktiškai yra priversta glaustis viename kambaryje, nors tai susidaro vien dėl atsakovo elgesio. Atsakovas turi galimybę gyventi kitame jam (atsakovui) priklausančiame ar valdomame turte, tačiau sąmoningai tuo nesinaudoja ir toliau užima bendrą gyvenamąją erdvę. Atsakovo elgesys savanaudiškas. Dar prieš kelerius metus atvejo vadybos procese atsakovas pats buvo išreiškęs ketinimą išsikelti, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė. Atsakovas turėjo galimybę išsikelti ir jau pradėjus teisminį procesą, tačiau aktyviai priešinasi iškeldinimui bei prašo jį (iškeldinimą) atidėti. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis (atsakovas) prioritetą teikia ne vaikų gerovei ar šeimos interesams, o išimtinai savo asmeniniams patogumams. Vaikų gyvenimo sąlygos dėl atsakovo buvimo pablogėjusios, vaikų emocinė būsena yra neigiama ir patiriamas stresas, atsakovas turi realias galimybes išsikelti.

Teismo posėdžio, vykusio 2026-03-27, metu šalys ir šalių atstovai (advokatai) laikėsi procesiniuose dokumentuose suformuluotų reikalavimų bei nurodytų argumentų, taip pat žodžių paaiškino papildomus aspektus (el. b. f. 5, f. l. 74–81):

ieškovė IES1 paaiškino (garso įrašo takelio 00:15:13 min.–00:39:06 min.; 02:01:00 min.–02:02:25 min.), kad pageidauja, jog atsakovas išsikraustytų iš gyvenamo būsto. Jau daug metų negyvena kaip šeima, tačiau gyvena viename bute. Butas trijų kambarių: viename kambaryje gyvena atsakovas, kitame kambaryje gyvena dukra, o likusiame – ieškovė su dviem berniukais. Sąlygos gyventi nemalonios. Tarp šalių nuolatinė įtampa, kurią jaučia ir vaikai. Specialių poreikių vaikai neturi. Vaikai lanko būrelius (jaunesnysis karate, vyresnysis berniukas futbolą ir šokius). Duktė nelanko būrelių. Jaunesnysis pirmokas, dukra septintokė, vyresnysis sūnus – penktokas. Vaikams reikėtų korepetitorių, ypač kalbų srityje. Vaikams reikalingas ortodontinis gydymas. Visi ginčai su Atsakovas jau seniau žadėjo išsikelti. Atsakovas turėjo pakankamai laiko išsikelti. Psichologinė atmosfera labai bloga, kenčia vaikai;

atsakovas ATS1 paaiškino (garso įrašo takelio 00:42:10 min.–01:51:00 min.; 01:56:30 min.–02:00:00 min.), kad sodo namą su žeme nupirko 42 000 Eur. Savo asmeninių lėšų įnešė 20 000 Eur, 2 000 Eur pasiskolino iš draugo, o 20 000 Eur pasiskolino iš Luminor Bank AS. Sodo paskirties pastatas kol kas nepritaikytas gyvenimui (nėra apšiltintas, nėra nuolatinės šildymo sistemos, yra tik atviras židinys; nėra centralizuoto vandens tiekimas, pastatui reikalingas kapitalinis remontas.

Teismo posėdžio, vykusio 2026-03-27, metu šalys ir ieškovės atstovė (advokatė) išsakė baigiamąsias kalbas, kuriose palaikė savo reikalavimus bei teisminio proceso metu išsakytus paaiškinimus (garso įrašo takelio 02:04:50 min.–02:14:31 min.).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

teismo baigiamuoju procesiniu sprendimu – sprendimu dėl ginčo esmės – išsprendžiamas ieškovės IES1 reikalavimas per 7 (septynių) dienų terminą iškeldinti atsakovą ATS1 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 5 ir 8 punktai; Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis).

Dėl procesinių bylos ypatumų ir bylos išnagrinėjimo (formos)

Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026-05-15 sprendimu nusprendė išskirti į atskirą (savarankišką) bylą ieškovės IES1 reikalavimą atsakovui ATS1 dėl iškeldinimo iš buto ir šioje dalyje ieškovės IES1 reikalavimo nagrinėjimą atnaujinti iš esmės. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-05-15 sprendimas įsiteisėjo 2026-06-16. Po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-05-15 sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026-08-12 nutartimi nutarė skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026-08-24 13:30 val. Po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-08-12 nutarties priėmimo prieštaravimų dėl rašytinio bylos išnagrinėjimo negauta, todėl byla užbaigiama išnagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 4, 6 dalys).

Dėl teismo (ne)aktyvumo procese ir teismo sprendimo strukt8ros

CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 13 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms (šalims – apylinkės teismo pastaba) priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 12–13 straipsniai įtvirtina vadinamuosius rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių esmė – bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, o teismas (teisėjas) savo iniciatyva (lot. ex officio) nerenka įrodymų ir netiria tokių faktinių aplinkybių, kurių nenurodė šalys (žr. p. Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendrojo dalis. I-a knyga. Vilnius, VU leidykla, 2020, p. 94–100; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2023-03-02 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-18-684/2023, nutarties 87–90 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-13 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-249-403/2021, nutarties 30 punktą). Teismas nenustatė, jog byloje sprendžiami reikalavimai (nagrinėjami klausimai) patektų į viešojo intereso sferą, t. y. nenustatyta, jog byloje būtų nagrinėjami klausimai, kurie kiltų iš konceptualių šeimos, darbo, viešųjų pirkimo, žmogaus teisių gynimo ar vartojimo teisinių santykių, todėl teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjama civilinė byla yra dispozityvi. Tai reiškia, jog byloje vertinami tik tie įrodymai ir tos pozicijos (versijos), kurios pateiktos (nurodytos) šalių, o teismas savo inciatyva įrodymų nerenka ir aplinkybių, nenurodytų šalių, nevertina. Šalys teismui argumentų dėl to, jog teismas turėtų būti aktyvus, taip pat neteikė, kaip ir neįrodinėjo, kad byloje sprendžiami klausimai turi kokių nors procesinių ypatumų (ypač suformuluotų kasacinio teismo precedentuose), susijusių su teismo (ne)aktyvumu procese. Ir nors byla iš pradžių buvo užvesta dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išsprendimo, tačiau savo esme reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio būsto nėra reikalavimas, kuris kyla išimtinai dėl santuokos nutraukimo (įstatymas nenumato reikalavimo privalomai po santuokos nutraukimo spręsti vieno sutuoktinio iškeldinimo klausimą), todėl teismas laikosi pozicijos, jog byla nepriskirtina prie šeimos teisinių santykių bylų, kuriose teismas turi teisę būti aktyvesnis.

Pirmosios instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimo motyvacija surašoma atsižvelgiant į tai, kad: i) CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (našta įrodyti faktines aplinkybes egzistuoja šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą); ii) įrodinėjimo procese egzistuoja pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas, kuris reiškia tai, kad įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus, bei negatyvusis įrodinėjimo aspektas, kuris sudaro sąlygas rasti išeitį iš aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (nepakanka įrodymų patvirtinti nei vienos iš šalių nurodomoms aplinkybėms), t. y. tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta; iii) civiliniame procese taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių, tačiau paminėtas standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – privaloma turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-08 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-9-1075/2024, nutarties 22–30 punktai).

Apylinkės teismas, prieš pasisakydamas ginčo klausimais, visų pirma, nurodo, kurios teisiškai reikšmingos esminės aplinkybės laikytinos (ne)nustatytomis. Pasisakius dėl ginčui spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių, teismas pasisakys dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo ir šalių materialiųjų (ginčo) reikalavimų (ne)pagrįstumo. Galiausiai, teismas išspręs šalių procesinius reikalavimus (prašymus) bei pasisakys dėl procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios ex lege (liet. pagal įstatymą) turi būti išspręstos priimant sprendimą dėl ginčo esmės (pvz., laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, bylinėjimosi išlaidų išsprendimas, įsiteisėjusio sprendimo kompetentingoms institucijoms išsiuntimo poreikis, papildomų šalių nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių (į)vertinimas ir pan.) (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 1–5 punktai).

Teismas papildomai pažymi, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva ir teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę ir tuo pačiu pareigą, nesaistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu, t. y. teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-20 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-217-943/2023, nutarties 51 punktas). Aptartas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia (CPK 4 straipsnis), kad jeigu apylinkės teismas ir kvalifikavo teisinius santykius kitaip, nei nurodė šalių atstovai be platesnio (išsamesnio) teisės normų aiškinimo, tai nereiškia šalių teisių (materialiųjų/procesinių) pažeidimų. Pažymėtina, jog teismas turi pareigą motyvuoti kvalifikuotai, tačiau glaustai (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti

Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimui, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas esmines (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

šalys (ieškovė ir atsakovas) santuoką sudarė Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini);

šalys augina tris nepilnamečius vaikus: (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini);

šalys (ieškovė ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono 1 notarų biure sudarė notarinės formos Ikivedybinę sutartį;

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-05-15 sprendimu nuspręsta nutraukti tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išspręsti kitus, su santuokos nutraukimu susijusius, klausimus (nepilnamečių vaikų išlaikymas, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, turto ir prievolių padalijimo klausimai) (aptartas sprendimas įsiteisėji 2026-06-16;

iš įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-05-15 sprendimo matyti, kad: i) ieškovės IES1 vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas bendro 61,46 m² ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas); ii) atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas uzufruktas Butui;

įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-05-15 sprendime taip pat nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas detalesnės informacijos apie uzufrukto trukmę nepateikia, o šalys teismui nenurodė ir nepaaiškino pastarosios aplinkybės, todėl pastarosios aplinkybės turi būti papildomai ištirtos;

po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-05-15 sprendimo įsiteisėjimo, kuomet ieškovės IES1 reikalavimas dėl atsakovo ATS1 iškeldinimo iš buto buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą:

ieškovė IES1 teismui pateikė tarp atsakovo ATS1 ir IES1 (duomenys neskelbtini) sudarytą notarinės formos Dovanojimo su uzufrukto nustatymu sutartį (toliau – Dovanojimo sutartis), iš kurios turinio matyti, jog: i) atsakovas ieškovei padovanojo, be kita ko, Butą; ii) atsakovas ir ieškovė susitarė, kad atsakovui paliekama teisė neatlygintinai naudotis Butu iki (duomenys neskelbtini);

ieškovė IES1 teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2026-05-28 išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, jog Butui uzufruktas neberegistruotas.

Dėl ieškovės reikalavimo iškeldinti atsakovą iš buto

Ieškovė IES1 reiškia reikalavimą iškeldinti atsakovą iš Buto. Ieškovė nurodė, kad bendras gyvenimas su atsakovas nebegalimas, šalys gyvena konfliktiškai, tarp šalių tvyro nuolatinė įtampa. Butas nedidelis, šalys augina tris vaikus, todėl Bute, šalių santykiams esant konfliktiškiems, sudėtinga užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams (vien jau dėl vietos trūkumo). Atsakovas ieškovės reikalavimo dėl iškeldinimo iš Buto neginčija, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu nustatyti iškeldinimo terminu.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-05-15 sprendimo įsiteisėjimo (2026-06-16), kurio pagrindu buvo nutraukta šalių santuoka, taip pat pasibaigus atsakovo naudai nustatytam uzufruktui, nei daiktinės teisės pagrindų (pvz., uzufruktas, ilgalaikė nuoma, valdymo teisė), nei sutartinių pagrindų (pvz., išlaikymo sutartis, nuoma, panauda) nebeliko, todėl, nesant nei įstatyminių, nei sutartinių pagrindų, kurie legitimuotų atsakovo galimybę toliau gyventi (naudotis) Butu, sprendžiama, jog ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą su visu jam (atsakovui) priklausančiu turtu iš Buto tenkinamas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 4.95 straipsnis). Kadangi atsakovas reikalavimo dėl iškeldinimo neginčija, todėl teismas detaliau dėl aptarto reikalavimo nebepasisako.

Visgi, tarp šalių kilęs ginčas dėl iškeldinimo iš Buto termino: ieškovė reikalauja iškeldinti atsakovą per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, o atsakovas prašo iškeldinimo terminą ataidėti bent 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pažymi, jog įstatymai nenumato nei minimalių, nei maksimalių terminų, per kurios asmuo, netekęs teisės gyventi (naudotis) atitinkamame būste, turėtų išsikelti. Aptartas klausimas paliktas išspręsti teismui, atsižvelgus į reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys, 271 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog sprendimas nutraukti santuoką įsiteisėjo dar 2026-06-16, taip pat, kad trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (motina), taip pat į tai, kad šalių santykiai konfliktiški ir įtempti, o atsakovas disponuoja kitu turtu (atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas 0,05282 ha ploto žemės sklypas su statiniais (vienbutis gyvenamasis namas, ūkio pastatas, pirtis), esantys (duomenys neskelbtini) bei sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)), taip pat į tai, jog nepilnamečiams vaikams nuo rugsėjo 1 d. prasideda nauji mokslo metai ir nepilnamečiams vaikams būtina rami ir saugi aplinka, o taip pat ir į tai, kad išsikelti iš Buto taip pat reikia laiko pasiruošti, sprendžia, jog 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų yra pakankamai racionalus (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš Buto tenkinamas, nustatant 30 kalendorinių dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

Teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei atlyginimo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas, įgyvendindamas aptartą (procesinę) pareigą, nustatė, kad:

šalys neteikė papildomų dokumentų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų;

įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-05-15 sprendime nurodyta, kad 115 Eur žyminio mokesčio klausimas dėl reikalavimo iškeldinti atsakovo iš ieškovei priklausančio būsto išskirtas į atskirą civilinę bylą, todėl 115 Eur žyminio mokesčio išlaidų klausimas bus išspręstas byloje, kurioje bus pasisakyta dėl iškeldinimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“ (kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą). „Pralaimėjęs moka“ taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos (šalies) turėtos išlaidos, kurių ji (šalis) turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Nustatyta, kad iš esmės ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Teismo vertinimu, tai, kad buvo nustatytas kitoks, nei ieškovė prašė, atsakovo iškeldinimo terminas, principiniam sprendimui dėl to, kas laimėjo bylą, įtakos nedaro. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos minimalios, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovei visa apimtimi.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su visais vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis), todėl, nepriteisiamos.

Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties

Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.

Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės reikalavimui dėl iškeldinimo netaikytos, todėl laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimas po teismo sprendimo priėmimo nebeaktualus.

Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės reikalavimų dėl atsakovo iškeldinimo iš Buto, priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, kurio pagrindu ieškinio reikalavimai iš esmės tenkinami (CPK 260 straipsnis, 270 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 271 straipsniu bei 273 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

tenkinti ieškovės IES1 ieškinio, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas (dok. reg. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)), reikalavimą atsakovui ATS1 dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų;

įpareigoti atsakovą ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, išsikraustyti iš ieškovei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu atsakovui ATS1 priklausančiu turtu (daiktais);

priteisti ieškovės IES1 naudai iš atsakovo ATS1 iš viso 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas | [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] | Julius Lankelis