Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-642-806/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35277-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.5.15.2; 2.5.21 (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko, nuteistojo R. K. (R. K.) gynėjui advokatui Sergejui Chiminui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko (toliau – ir prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsniu, taip pat atsižvelgiant į BVK 4 straipsnyje įtvirtintus bausmių vykdymo individualizavimo ir teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principus, nutarta nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas Komisijos Nutarimas taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Komisija Nutarime pagrįstai atsižvelgė į nuteistajam R. K. nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, žemą didelės žalos riziką, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įsitraukimą į resocializacijos procesą, teisėto užimtumo užtikrinimą, finansinių įsipareigojimų vykdymą ir kitas svarbias aplinkybes. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, nuteistojo R. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, padės po ilgalaikio laisvės atėmimo lengviau integruotis į visuomenę, kartu tęsiant dalyvavimą priemonėse, kurios jam padės ir toliau taisytis, išsaugoti pasiektą pažangą. Skundo ir atsiliepimo prašymai bei argumentai

Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus bylos medžiagoje esančias (nustatytas) materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas ir neproporcingai sureikšminus (suabsoliutinus) teigiamus nuteistojo R. K. elgesio aspektus. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, t. y. turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems nuteistiesiems.

Išanalizavus skundžiamą nutartį matyti tai, kad ją priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, patvirtindamas lygtinį paleidimą, neįvertino padaryto nusikaltimo sunkumo ir sukeltų negrįžtamų pasekmių. Nors padarytos nusikalstamos veikos (nusikaltimo) pobūdis ir sunkumas jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek tai, tiek ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad R. K. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, t. y. padarė patį sunkiausią tyčinį nusikaltimą – nužudė žmogų. Nukentėjusiųjų netektis yra negrįžtama, be to, vaikas liko be tėvo, o taikytinas lygtinis paleidimas nuteistajam, atlikusiam tik dalį laisvės atėmimo bausmės už nužudymą, nagrinėjamu atveju pažeidžia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesus bei neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistasis R. K. šiuo metu bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), t. y. aplinkoje, kurioje gyvenimo ir elgesio kontrolė vykdoma ne visiškos izoliacijos nuo visuomenės sąlygomis. Praktinės bausmės atlikimo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistasis R. K. jau yra integruotas į visuomeninį gyvenimą, t. y. į darbą vyksta savarankiškai ir dirba kartu su laisvėje esančiais asmenimis, taip pat savarankiškai vyksta į parduotuves, gydymo įstaigas ir kitus būtinus objektus, lankosi pas gydytojus esant poreikiui irgi laisvėje. Nuteistojo R. K. kasdienis gyvenimas vyksta realioje visuomeninėje aplinkoje, todėl jo elgesys yra nuolat išbandomas ir vertinamas ne izoliuotoje pataisos įstaigos aplinkoje, o faktiškai gyvenant visuomenėje. Prokurorės skunde nurodomas teiginys, kad lygtinio paleidimo atveju būtų pereinama nuo izoliacijos prie gyvenimo neizoliuotam nuo visuomenės, neatitinka realios faktinės situacijos. Kaip jau minėta, nuteistasis R. K. jau šiuo metu bausmę atlieka sąlygomis, kurios sudaro galimybę gyventi, dirbti ir savarankiškai spręsti kasdienius klausimus visuomenėje. Esminė aplinkybė yra ta, kad šią galimybę iki šiol nuteistasis R. K. įgyvendina tinkamai – darbo vietoje, viešosiose vietose, vykdamas į gydymo įstaigas ir kitose kasdienėse gyvenimo situacijose jo elgesys nekelia problemų, o nustatytų taisyklių ir reikalavimų pažeidimų nėra.

Vien padarytos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti vertinamas atsietai nuo visų kitų svarbių aplinkybių, kurios susiklostė per ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį. Be to, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas jau buvo įvertintas priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį ir paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertintina nuteistojo R. K. dabartinė situacija, elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pasiekta reali pažanga, resocializacijos rezultatai ir tai, ar šiuo metu bausmės tikslai gali būti toliau įgyvendinami neizoliuojant nuo visuomenės.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, o gynėjas advokatas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimui rašytine medžiaga, nuteistojo R. K. asmens byla, įvertinęs Komisijos Nutarimo, skundžiamos nutarties, prokurorės skundo ir nuteistojo atsiliepimo argumentus bei motyvus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą patvirtinti Komisijos Nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Skundžiamoje nutartyje gana išsamiai įvertintos visos esminės aplinkybės, turėjusios įtakos sprendžiamam klausimui nagrinėti ir procesiniam sprendimui priimti, jų vertinimo ir (ar) teisės taikymo klaidų nepadaryta, o prokurorės skunde nurodomi argumentai bei motyvai nėra tie, kurie leistų pagrįstai panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti priešingą procesinį sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos Nutarimą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti skundą.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje plačiai aprašytas tiek taikomo teisinio reglamentavimo pagrindas, tiek ir nuteistojo R. K. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu charakterizuojantys duomenys, su kuo Vilniaus apygardos teismas neturi objektyvaus ir pagrįsto pagrindo nesutikti bei Vilniaus miesto apylinkės teismui pritaria, tai šioje nutartyje dar kartą nebus atkartojama, t. y. bus atsakoma tik į esminius prokurorės skunde nurodytus argumentus.

Prokurorė skunde iš esmės nurodo tik du pagrindinius argumentus, dėl kurių nėra sutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo procesiniu sprendimu – patvirtinti Komisijos Nutarimą ir nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą, o būtent: 1) asmens padaryto nusikaltimo sunkumas ir 2) nuteistojo praeityje turėtos problemos, kurios susijusios su alkoholio vartojimu. Vilniaus apygardos teismas sutinka su tuo, kad šios aplinkybės iš tiesų yra svarbios sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, tačiau vien jos savaime negali būti tos, kurios lemtų (būtų esminės) sprendimą atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Tai reiškia, kad šalia šių aplinkybių turi būti nustatytos ir kitos svarios aplinkybės, kurios iš tiesų neigiamai charakterizuotų nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir būtų objektyvus pagrindas (ne teorinės prielaidos) pagrįstai manyti, jog atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar nepasiekė teigiamų rezultatų, o asmens paleidimas į laisvę iš tiesų keltų realų pavojų visuomenės saugumui.

Kaip matyti iš teismui pateiktos rašytinės bylos medžiagos, nuteistasis R. K. nuo (duomenys neskelbtini) tęsia jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimą (duomenys neskelbtini) (akivaizdžiai mažiau izoliuotoje aplinkoje, kurioje nuteistojo judėjimo laisvė yra vienareikšmiškai didesnė). Svarbu įvertinti ir tai, kad per šį laikotarpį nuteistasis R. K. nepažeidė taikomo jam režimo reikalavimų, vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo baustas drausmine tvarka ir tai nesuteikia pagrindo abejoti jo gebėjimu laikytis nustatytų reikalavimų mažesnės kontrolės sąlygomis. Kaip teisingai nurodyta ir nuteistojo atsiliepime, R. K. į darbą vyksta savarankiškai ir dirba kartu su laisvėje esančiais asmenimis, taip pat savarankiškai vyksta į parduotuves, gydymo įstaigas ir kitus būtinus objektus, lankosi pas gydytojus esant poreikiui, t. y. kasdienis gyvenimas iš esmės didžiąja dalimi vyksta realioje visuomeninėje aplinkoje, o ne izoliuotoje. Be kita ko, sutiktina ir su kitu atsiliepime nurodytu teiginiu, jog esant dabartinėms gyvenimo sąlygoms, nuteistasis R. K. turi realią galimybę savarankiškai įsigyti alkoholio, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nebuvo nustatytas nei vienas atvejis, kad nuteistasis būtų vartojęs ir (ar) turėjęs alkoholio. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad toks nuteistojo R. K. elgesys (alkoholio nevartojimas) yra įtakotas ne dėl to, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pačiame kalėjime, kur jo priežiūra, rėžimas, nuteistųjų patikrinimas ir panašiai yra žymiai griežtesni negu (duomenys neskelbtini), t. y. tokį elgesį įtakoja būtent paties asmens veikimas. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis R. K. ne tik šiuo metu suvokia savo nusikalstamą elgesį lėmusį veikimą (alkoholio vartojimą), tačiau šią problemą koreguoja tinkama linkme bei alkoholio nebevartoja (bent jau byloje nėra užfiksuota tokių duomenų) mažiausiai beveik dvejus metus (past. – nuo bausmės atlikimo (duomenys neskelbtini) pradžios), o tai sprendžiamo klausimo kontekste pripažintina kaip akivaizdi pažanga siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad beveik per 2 metų laikotarpį nuteistasis R. K. būtų turėjęs kokių nors konfliktų su kitais nuteistaisiais ar (ir) įkalinimo įstaigos pareigūnais bei specialistais, taip pat ir su laisvėje esančiais asmenimis darbo metu ir panašiai. Tai leidžia daryti ir kitą pagrįstą išvadą, kad asmuo deda maksimalias įmanomas pastangas vengti konfliktų, po kurių gali elgtis nederamai ir net nusikalstamai, t. y. suvokia galimas kilti rizikas bei jų pasekmes. Svarbu dar ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (kaip ir didelės žalos rizika), kas leidžia pagrįstai teigti, jog nevartodamas alkoholio (past. – ką parodo ir dabartinis asmens elgesys) ir išlaikydamas savo dabartinį elgesį bei toliau kryptingai siekdamas tolimesnės elgesio korekcijos teigiama linkme, R. K. iš esmės yra minimaliai pavojingas visuomenei. Galiausiai, prokurorės skunde akcentuotos nuteistojo R. K. turėtos problemos, kurios susijusios su alkoholiu, buvo dar iki realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, t. y. bylos medžiagoje nėra duomenų, jog bausmės atlikimo metu asmuo būtų nesaikingai vartojęs alkoholį ir dėl to kėlęs realią grėsmę kitiems asmenims (tiek nuteistiesiems, tiek įstaigų pareigūnams bei specialistams), todėl praeityje turėtos problemos šiuo atveju laikytinos tik formaliu (šabloniniu) argumentu, kurį būtent ir atsveria aptartas R. K. elgesys šioje bausmės atlikimo stadijoje (past. – kaip ir kitos skundžiamoje nutartyje teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės). Galiausiai, vien prokurorės skunde nurodomas argumentas, jog nuteistasis padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, nesant kitų objektyvių neigiamų aplinkybių, šiuo atveju negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos institutą, nes, visų pirma, tai (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pavojingumo laipsnis, kilę negrįžtami padariniai ir kitos su tuo susijusios aplinkybės) jau buvo įvertintos R. K. atžvilgiu priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį ir individualizuojant jam skiriamą laisvės atėmimo bausmę, o vien šio argumento pagrindu tenkintinas prokurorės skundas – atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, būtų ydingas ir iš esmės šį bausmių vykdymo institutą padarytų tik formalia bei neefektyvia įstatymo norma („dėl akių“). Be kita ko, net ir taikant lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos institutą, šiuo atveju tai dar nereiškia, kad nuteistasis R. K. baigs atlikti jam paskirtą bausmę, t. y. jos vykdymas toliau tęsis, jis bus prižiūrimas atitinkamų institucijų specialistų, o netinkamai elgdamasis ir nepateisindamas jam parodyto pasitikėjimo, reali tikimybė, kad bus grąžintas toliau atlikinėti realios laisvės atėmimo bausmės nebe į (duomenys neskelbtini), o į bendrojo rėžimo kalėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai nustatė lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė neprieštaraujantį nacionaliniams ar tarptautiniams teisės aktams, reglamentuojantiems lygtinio paleidimo taikymą, sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.