Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Pareiškėjas PRS1 pateikė skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės Elenos Miliauskienės priverstinio vykdymo veiksmais, vykdomosios bylos vykdymu bei piniginių lėšų priverstiniu išieškojimu nuo pareiškėjo banko sąskaitos, be to, skundu prašoma sustabdyti visus išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus bei išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą.

Telšių apylinkės teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas atkreipė dėmesį į skundo dėl antstolio veiksmų pateikimą reglamentuojančias CPK 510 straipsnio nuostatas, be kita ko, tai, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui, ir tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. vasario 6 d. (teisme gautas 2026 m. kovo 9 d.) skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, t. y. skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjas PRS1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; skubiai taikyti užtikrinimo priemones – areštuoti antstolės turtą, asmenines lėšas (apriboti disponavimą jomis), nes dėl jos tikslingos, sąmoningos ir tyčinės elgsenos/veikos/ neveikimo ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas/ nebereikalingas. Apelianto vertinimu, teismas priėmė neteisėtą nutartį, pritaikė netinkamas teisė normas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. O asmens teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį (pareiškimą) teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas), be kita ko išsiaiškinant ir tai, ar tokio pobūdžio byloms (ne)taikoma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, o jei taikoma – ar besikreipiantis į teismą asmuo ja pasinaudojo. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Taip pat svarbu pažymėti, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarką reglamentuojančio CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Tik tuo atveju, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Taigi, pažymėtina, jog CPK yra įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).

Aptariamu atveju, įvertinus atskirojo skundo argumentus, kaip galima suprasti iš skundo turinio, apeliantui akcentuojant skundžiamos nutarties neteisėtumą neva netinkamai pritaikius teisės normas, pastebėtina, kad visgi jokių konkrečių, objektyviai pagrįstų pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo pažeidimų apeliantas nepateikė. Pagrinde nurodydamas bendro pobūdžio teiginius apie jo teisių pažeidimus, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytos aplinkybės dėl nesilaikytos įstatyme nustatytos privalomos skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kaip ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo būtų antstoliui teikęs skundą dėl jo (antstolio) veiksmų, kuriame būtų aiškiai suformuluoti reikalavimai, įvardijama, koks antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra skundžiamas, ir pan., ir kurio antstolis būtų nepatenkinęs ar neišnagrinėjęs per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą, kas suteiktų teisę pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į teismą dėl antstolio neveikimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl buvo pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą būtent CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl paminėto, atitinkamai, nebuvo ir nėra pagrindo spręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.

Be to, pastebėtina, kad šio pareiškėjo iniciatyva teismuose buvo ir yra užvesta daugybė teisminių procesų, taip pat ir dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, ir teismai jau išnagrinėtose bylose ne kartą išaiškino skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo ir nagrinėjimo ypatumus, tačiau kaip galima spręsti iš pareiškėjo elgesio (pateiktų procesinių dokumentų turinio), į teismų išaiškinimus jis iš esmės neatsižvelgia. Pažymėtina, kad ir šioje byloje pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas didžiąja dalimi yra neaiškus, jo turinys padrikas, susidedantis iš pavienių, nerišlių minčių, keistų vertinimų ir interpretacijų, niekaip nesusijusių su keliamo ginčo esme. Todėl šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį, jog pareiškėjas turi teisę, esant poreikiui, pasinaudoti kvalifikuoto teisininko paslaugomis arba kreiptis dėl tokios pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kas, be kita ko, galėtų padėti pareiškėjui spręsti turimas teisines problemas, apginti savo galimai pažeistas teises.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Be to, pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo PRS1 atskirojo skundo. Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.