Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundus dėl antstolės Rimos Adomaitienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Rima Adomaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas PRS1 (toliau – pareiškėjas, skolininkas) 2025 m. lapkričio 29 d. ir 2025 m. gruodžio 5 d. skundais dėl antstolės Rimos Adomaitienės (toliau – antstolė) veiksmų, prašė teismo: 1) panaikinti antstolės 2025 m. lapkričio 26 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė (toliau – AB) bei 2025 m. gruodžio 4 d. pakeistą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti lėšas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti antstolę panaikinti areštą pareiškėjo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms, kurios gaunamos kaip senatvės pensija ir darbo užmokestis; 3) pripažinti, kad pareiškėjo gaunamos 841 Eur mėnesinės pajamos yra visiškai apsaugotos pagal CPK 739 straipsnį. Antstolė 2025 m. gruodžio 8 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti 2025 m. lapkričio 29 d. skundą ir skundo perdavimo teismui Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. gruodžio 10 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti 2025 m. gruodžio 5 d. skundą ir skundo perdavimo teismui Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundus, persiuntė juos su vykdomosios bylomis Šiaulių apylinkės teismui. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – suinteresuotas asmuo; VMI) atsiliepimo į pareiškėjo skundus teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundus dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu antstolės Rimos Adomaitienės kontoroje vykdoma 16 vykdomųjų bylų (išieškotoja – VMI).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolės 2025 m. lapkričio 26 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) areštuota skolos ir vykdymo išlaidų suma (2 435,26 Eur) ir nurodyta, kad skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškoma suma yra 464,00 Eur, nes į šią sąskaitą skolininkui mokama senatvės pensija. Tokia suma buvo nustatyta įvertinus iš skolininko gaunamos senatvės pensijos galimą išskaičiuoti dydį pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išskaitomą procentą (iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios MMA dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų).

2025 m. gruodžio 4 d. antstolė priėmė nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodyta, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškoma suma yra 841,00 Eur.

Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti antstolės 2025 m. lapkričio 26 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjo banko sąskaitos ir 2025 m. gruodžio 4 d. pakeistą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti pareiškėjo banko sąskaitos areštą bei pripažinti, kad jo gaunamos 841 Eur mėnesinės pajamos yra visiškai apsaugotos nuo išieškojimo pagal CPK 739 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundus atmetė.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog į jo banko sąskaitą pervedamos senatvės pensijos ir darbo užmokesčio lėšos, iš kurių išskaitos atliekamos dar iki jų pervedimo į sąskaitą, nepagrįstai atsisakė panaikinti šiai sąskaitai taikomą areštą. Pareiškėjo vertinimu, papildomas išieškojimas iš banko sąskaitoje esančių lėšų sudaro prielaidas pakartotinai išieškoti iš tų pačių pajamų.

CPK 689 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko sąskaitose esančių piniginių lėšų ir disponavimo tokiomis lėšomis apribojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtintame Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos apraše nustatyta neišieškomos sumos taikymo tvarka, kai vykdomas išieškojimas iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų arba apribojamas disponavimas šiomis lėšomis. Taigi sąskaitai taikomas apribojimas savaime nereiškia, kad iš visų joje esančių lėšų gali būti vykdomas išieškojimas, skolininko interesai užtikrinami, be kita ko, nustatant neišieškomą sumą, kuria jis gali disponuoti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė, gavusi duomenis apie pareiškėjo pajamas, jo sąskaitai nustatytą neišieškomą sumą padidino nuo 450 Eur iki 841 Eur. Skundžiamoje nutartyje taip pat nustatyta, kad 841 Eur suma atitinka bendrą pareiškėjo iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ir darbovietės gaunamą sumą. Vadinasi, taikant pareiškėjo sąskaitai apribojimą, kartu buvo nustatyta suma, kuria pareiškėjas gali disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį.

Pareiškėjas aplinkybę, kad iš jo senatvės pensijos ir darbo užmokesčio išskaitos atliekamos iki šių lėšų pervedimo į banko sąskaitą, sieja su pakartotinio išieškojimo iš tų pačių pajamų galimybe. Tačiau vien tokia galimybė savaime nepatvirtina antstolės veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių ir nepateikia duomenų, kad, nepaisant jam nustatytos 841 Eur neišieškomos sumos, iš jo banko sąskaitos faktiškai būtų nurašomos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, kad būtų viršijamas leistinas išieškojimo dydis ar kad pareiškėjas negalėtų disponuoti jam nustatyta neišieškoma suma. Todėl atskirojo skundo argumentas dėl pakartotinio išieškojimo iš esmės grindžiamas prielaida, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo teisių pažeidimą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog priverstinis lėšų nurašymas iš jo banko sąskaitos neturėtų būti vykdomas, todėl, jo vertinimu, skundo netenkinimas prieštarauja skundžiamos nutarties motyvams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo motyvų aiškinimas šiuo atveju nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad pareiškėjo banko sąskaitai apskritai negali būti taikomas apribojimas ar kad turi būti panaikintas antstolės pateiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Teismo išvada dėl priverstinio lėšų nurašymo buvo siejama su pareiškėjui nustatyta neišieškoma suma ir būtinybe užtikrinti galimybę šia suma disponuoti. Todėl pareiškėjas nepagrįstai sutapatina sąskaitai taikomą apribojimą su faktiniu konkrečių lėšų nurašymu.

Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo argumentas, kad jis nesiekia apskritai nutraukti išieškojimo, o prašo netaikyti išieškojimo jo banko sąskaitai, nes į ją pervedamos tik po išskaitų likusios senatvės pensijos ir darbo užmokesčio lėšos. Aplinkybė, kad į sąskaitą šiuo metu pervedamos būtent tokios lėšos, savaime nesudaro pagrindo panaikinti sąskaitai taikomą apribojimą. Sprendžiant dėl antstolės veiksmų teisėtumo reikšminga tai, ar taikant šį apribojimą yra išieškoma iš lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, arba pareiškėjui neužtikrinama galimybė disponuoti jam nustatyta neišieškoma suma. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė, o byloje jų nenustatyta.

Pareiškėjo teiginys, kad į jo banko sąskaitą nėra ir ateityje nebus pervedama kitų lėšų, savaime nepatvirtina ginčijamų antstolės veiksmų neteisėtumo. Nors pareiškėjas nurodo, kad į šią sąskaitą gauna tik senatvės pensiją ir darbo užmokestį, jo teiginys, jog kitų lėšų į sąskaitą negaus ir ateityje, yra deklaratyvus ir grindžiamas tik prielaida dėl būsimų aplinkybių. Objektyviai negalima atmesti galimybės, kad ateityje į pareiškėjo sąskaitą bus pervestos ir kitos lėšos, todėl vien pareiškėjo nurodomi ketinimai ar numatoma būsimų įplaukų kilmė nesudaro pagrindo panaikinti sąskaitai taikomą apribojimą. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatyta 841 Eur neišieškoma suma, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėtų šia suma disponuoti ar kad iš jos faktiškai būtų vykdomas išieškojimas.

Taigi iš atskirojo skundo argumentų iš esmės nėra aišku, kokiais konkrečiais neteisėtais antstolės veiksmais pareiškėjas grindžia reikalavimą panaikinti jo banko sąskaitai taikomą apribojimą. Pareiškėjas remiasi iš esmės tuo, kad iš jo gaunamų pajamų išskaitos atliekamos iki jų pervedimo į banko sąskaitą, tačiau nenurodo aplinkybių, patvirtinančių, jog antstolė būtų pakartotinai išieškojusi iš tų pačių lėšų, nurašiusi lėšas, iš kurių išieškojimas negalimas, ar apribojusi pareiškėjo galimybę disponuoti nustatyta neišieškoma suma. Todėl atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir panaikinti pareiškėjo banko sąskaitai taikomą apribojimą nėra.

Dėl procesinės bylos baigties.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo skundų dėl antstolės veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.