Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1340-1100/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-21197-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.16; 21.10.4

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. (toliau – ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės Ievos Jokūbauskaitės 2026 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-60559-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde nurodoma, kad bendrovės vadovė negavo jokių pirminių pranešimų, susijusių su 2026 m. sausio 12 d. padarytu administraciniu nusižengimu, todėl negalėjo įvykdyti reikalavimą suteikti administracinį nusižengimą padariusio asmens duomenis per 5 darbo dienas. Gavusi į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-63903-2026 (toliau – ir Protokolas), kuriuo nustatyta, kad pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, ji skubos tvarka kreipėsi bendruoju Institucijos elektroniniu paštu norėdama išsiaiškinti situaciją. Institucijos atstovė I. A. suteikė informaciją, dėl ko buvo surašytas Protokolas, ir pažymėjo, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami paklausimai. I. A. pažymi, kad šis elektroninis paštas yra bendro naudojimo, su stipria „Spam“ apsauga, todėl nesupranta, kodėl valstybinių institucijų siunčiami elektroniniai laiškai gali turėti „Spam“ požymių ir nepasiekti adresato, kaip ir įvyko šiuo atveju. 2026 m. birželio 1 d., sužinojusi apie administracinį nusižengimą, I. A. pateikė reikiamą informaciją per dvi darbo dienas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta surašant skundžiamą nutarimą.

Pareiškėja skunde pažymi, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pateikti asmens, kuris naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia (valdoma) transporto priemone administracinio nusižengimo padarymo metu, duomenis per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, tačiau ji negavo jokių. Skunde nurodoma, kad dokumentai elektroniniu paštu gali būti siunčiami tik tada, kai elektroninio pašto adresas yra nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – ir Gyventojų registras) ar kitose valstybinėse informacinėse sistemose. Toliau skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodoma, kad svarbu vertinti ne tik formalų rekvizitų nurodymą, bet ir realų elektroninio pašto naudojimą, o dokumentus siunčianti institucija, jeigu asmuo faktiškai naudojasi vienu elektroninio pašto adresu, tačiau prašo dokumentus siųsti kitu, turi nustatyti, kuris adresas iš tiesų prieinamas. Nenustačius šių aplinkybių, dokumentai turėtų būti siunčiami alternatyviais būdais. I. A. pabrėžia, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siunčiami paklausimai, nurodytas manovmi.lt svetainėje, o ne registruose. Registruose nurodytas vadovo elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini). Vadinasi, procesiniai dokumentai faktiškai buvo įteikti 2026 m. birželio 1 d., vadovei sužinojus apie administracinį nusižengimą. Pareiškėja, sužinojusi apie padarytą administracinį nusižengimą, iš karto suteikė informaciją policijai apie vairavusį asmenį, kas patvirtina tai, kad administracinis nusižengimas buvo smulkus, tikslo nuslėpti nusižengusio asmens tapatybę nebuvo. Skunde cituojamos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatos ir nurodoma, kad pareiškėja visiškai įvykdė cituoto reglamentavimo reikalavimus – reikiamą informaciją pateikė per dvi darbo dienas nuo sužinojimo apie padarytą administracinį nusižengimą, t. y. 2026 m. birželio 3 d., bet į tai nebuvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą. Pareiškėjos pateiktų duomenų pagrindu buvo pradėta antroji teisena ir 2026 m. liepos 23 d. nutarimu byloje Nr. 0239-ANR_N-60776-2026 pareiškėjai paskirta 60 Eur bauda už tą patį greičio viršijimą. Šią baudą pareiškėja jau sumokėjo. Pareiškėja teigia, kad papildoma 520 Eur bauda yra neproporcingai didelė ir prieštarauja teisingumo bei protingumo kriterijams.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados

I. A. skundas netenkinamas.

ANK 639 straipsnyje nustatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju I. A. skunde prašė jos skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad pareiškėjos dalyvavimas būtų privalomas nagrinėjant jos skundą. Teismas informavo tiek I. A., tiek Instituciją apie skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą. Atsižvelgiant į tai, I. A. skundas išnagrinėtas proceso dalyviams nedalyvaujant.

I. A. skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2026 m. balandžio 27 d. 8 val. buvo nustatyta, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu (2026 m. sausio 12 d. 10.30 val., greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausantį automobilį Land Rover Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo naudojosi ar buvo už jį atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. To paties 2 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Šioje byloje nustatyta, kad 2026 m. sausio 12 d. 10.30 val. Vilniuje, Tuskulėnų g. 17, automobiliu Land Rover Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tuo metu savininkė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 33), galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas –greičio viršijimas (ANK 416 straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal ANK 611 straipsnio 2 dalį, I. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo institucijos pranešimo apie šį administracinį nusižengimą gavimo dienos privalėjo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone. Pagal teismų praktiką, būtent juridinio asmens vadovas, jeigu šio juridinio asmens vidaus teisės aktais nenustatyta kitaip, trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-489/2023, 2AT-35-511/2024). Tokia teismų praktika galioja ir ANK 431 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo atveju.

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė du pranešimus dėl užfiksuoto galimo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje (greičio viršijimas), prašant pateikti informaciją apie asmenį, kuris 2026 m. sausio 12 d. 10.30 val. valdė ar naudojosi automobiliu: 1) 2026 m. sausio 19 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 0239-ANR_PR-8776-2026 (b. l. 27) buvo išsiųstas tą pačią dieną elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 30); 2) 2026 m. balandžio 17 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 0239-ANR_PR-49552-2026 (b. l. 28) buvo išsiųstas tą pačią dieną elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir popierine siunta bendrovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siunta iš pašto nebuvo atsiimta (2026 m. gegužės 26 d. siunta grąžinta siuntėjui) (b. l. 30).

Iš byloje esančio Juridinio asmenų registro išrašo matyti, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. (kai buvo tikrinti duomenys) buvo deklaruotas ir nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre (b. l. 32). Kaip ir minėta, ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Juridinių asmenų registras laikytinas valstybės registru ANK 573 straipsnio prasme, todėl procesiniai dokumentai galėjo būti siunčiami minėtu elektroninio pašto adresu, kaip nustato ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taigi, byloje nenustatyta, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) bylai reikšmingu laikotarpiu buvo neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Taip pat nėra pateikta įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų buvus objektyvių kliūčių minėtiems pranešimams pasiekti adresatą.

Pasak I. A., elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo, su stipria „Spam“ apsauga, todėl nesupranta, kodėl valstybinių institucijų siunčiami elektroniniai laiškai gali turėti „Spam“ požymių ir nepasiekti adresato, kaip ir įvyko šiuo atveju. Visų pirma pasakytina, kad I. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turėjo užtikrinti, kad ją laiku pasiektų bendrovės elektroniniu paštu gauti pranešimai, į kuriuos įstatymo nustatyta tvarka ji turi pareigą atitinkamai reaguoti SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-511/2024). Atsižvelgiant į šios nutarties 15. punkte nurodytas aplinkybes, nėra abejonių, kad I. A. su siųstais dokumentais turėjo galimybę susipažinti tinkamai pasitikrinusi naudojamą elektroninį paštą (taip pat ir elektroninio pašto aplanką „Šlamštas“) ir, įvertinusi gautų dokumentų turinį, pasirinkti norimą elgesio variantą. Be to, I. A., žinodama apie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) stiprią „Spam“ apsaugą, galėjo imtis priemonių, kad tokia apsauga būtų sumažinta, ar pakeisti Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodomą kaip naudojamą elektroninio pašto adresą, taip pat imtis kitų priemonių. Kita vertus, pareiškėja nepadarė to. Taigi Juridinio asmenų registre išviešinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip naudojamą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), bendrovė prisiėmė riziką gauti institucijų pranešimus šiuo elektroninio pašto adresu. Tai kartu rodo ir I. A. nerūpestingumą ir neatsakingumą padaryti taip, kad institucijų pranešimai pasiektų bendrovės elektroniniu paštu. Darytina išvada, kad nutarties 14. punkte nurodytų pranešimų patekimas į (duomenys neskelbtini) „Spam“ aplanką nešalina pareiškėjos administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

Kaip minėta, 2026 m. balandžio 17 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 0239-ANR_PR-49552-2026 buvo išsiųstas tą pačią dieną, be kita ko, popierine siunta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Šiuo atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių I. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, ar kitas bendrovės darbuotojas negalėjo atsiimti siųstos popierinės siuntos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodžiusiai Juridinių asmenų registre kaip nuolat besinaudojančiai elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai įteiktas 2026 m. balandžio 17 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo prašant pateikti informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi automobiliu Land Rover Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ANK 573 straipsnio 1 dalis). Todėl teigti, kad I. A. apskritai neturėjo objektyvios galimybės susipažinti su nutarties 14. punkte nurodytais pranešimais, nėra pagrindo. Atsižvelgdama į nustatytą reglamentavimą, institucija neprivalėjo pakartotinai siųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ popierinių siuntų su procesiniais dokumentais ar kitu elektroniniu paštu (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) ar kt.). Teigti, kad pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo prašant pateikti informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi automobiliu Land Rover Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. birželio 1 d., kaip nurodoma I. A. skunde, nėra pagrindo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ per ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (iki 2026 m. balandžio 24 d. imtinai) nepateikė informacijos Institucijai, todėl pripažintina, kad I. A. pagrįstai nubausta pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį (iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėja 2026 m. kovo 4 d. nutarimu nubausta pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, o paskirta bauda sumokėta 2026 m. balandžio 1 d. (b. l. 57–59), t. y. ji šioje byloje padarė administracinį nusižengimą pakartotinai). Tai, kad pareiškėja pateikė prašomą informaciją jau po 2026 m. balandžio 24 d., t. y. jau gavusi surašytą 2026 m. gegužės 29 d. administracinio nusižengimo protokolą šioje byloje, neturi reikšmės I. A. veikos kvalifikavimui ANK 431 straipsnio prasme ir nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas laikomas baigtu 2026 m. balandžio 27 d. Jos padarytas administracinis nusižengimas yra aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. laikomas baigtu nuo to momento, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta informacija SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies prasme. Tokia pati išvada darytina ir dėl tos aplinkybės, kad I. A. buvo nubausta kitoje administracinio nusižengimo byloje ir sumokėjo paskirtą baudą už 2026 m. sausio 12 d. 10.30 val. greičio viršijimą. Pažymėtina, kad ANK 431 straipsnio 2 dalyje ir 416 straipsnio 3 dalyje nustatyti administraciniai nusižengimai yra skirtingi ir tai nelaikytina dvigubu nubaudimu.

Pagal ANK atsako tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiuo atveju ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargiai. Tai, kad I. A., nesiekė tyčia nepateikti institucijos prašomos informacijos, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo teisena dėl jos turi būti nutraukta.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad I. A., kaip bendrovės vadovė, pagrįstai nubausta pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Naikinti skundžiamą nutarimą pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tokios išvados nepaneigia jos skunde deklaratyviai cituojama teismų praktika. Vien I. A. nesutikimas su jos nubaudimu savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Skundžiamu nutarimu I. A. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtas sankcijos vidurkis – 520 Eur dydžio bauda.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skundžiamu nutarimu nenustatyta I. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pareiškėja dirba, anksčiau bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 57–59).

Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir aplinkybes, konstatuoja, kad I. A. paskirtas ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis nėra aiškiai per griežtas. Tokios išvados nepaneigia tai, kad ji po nustatyto administracinio nusižengimo pateikė prašomą informaciją ar buvo nubausta kitoje administracinio nusižengimo byloje ir sumokėjo paskirtą baudą už 2026 m. sausio 12 d. 10.30 val. greičio viršijimą. Priešingai, nei teigia I. A. skunde, jos padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 431 straipsnio 2 dalyje, nelaikytinas formaliu. Vien jos nesutikimas su paskirtos baudos dydžiu savaime nesudaro pagrindo mažinti paskirtą baudą.

Keisti ar naikinti Institucijos vyresniosios specialistės I. Jokūbauskaitės 2026 m. liepos 22 d. nutarimą I. A. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Ievos Jokūbauskaitės 2026 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-60559-2026 palikti nepakeistą ir I. A. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.