Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2026-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2224-1078/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-09-15
Bylos Nr.
1-2224-1078/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16141-2026-6
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2224-1078/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16141-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.1.; 1.2.14.1.3; 2.3.4.3.; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 15 d. Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Viltei Grigaliūnaitei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,kaltinamajam A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (paskutinį kartą):

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs 2025 m. rugpjūčio 1 d.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

A. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, 2026 m. gegužės 9 d., laikotarpyje nuo 09.15 val. iki 09.53 val., UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi“ Pilaitės pr. 65, Vilniuje, iš parduotuvės prekių salėje esančių lentynų paėmė sportines kojines „My wear“ (6,99 Eur), kojines „My wear“ (8,99 Eur), šortus „My wear“ (14,99 Eur), 2 vnt. balzamo „Neutrogena“ (1 vnt. kaina 10,19 Eur, bendra suma – 20,38 Eur), 3 vnt. kūno losjono „Neutrogena“ (1 vnt. kaina 11,99 Eur, bendra suma – 35,97 Eur), dušo želė „Dove“ (7,99 Eur), kūno losjoną „Barnangen caring“ (12,99 Eur), kūno losjoną „Neutrogena hydroboost“ (11,89 Eur), kūno losjoną „Neutrogena su migdolų aliejumi“ (11,99 Eur), 2 vnt. skalbimo kapsulių „Ariel“ (1 vnt. kaina 27,99 Eur, bendra suma – 55,98 Eur), maltos kavos „Lavazza“ (9,99 Eur), kavos kapsulių „Lavazza“ (37,99 Eur), krevečių pastos „Zigmas“ (3,29 Eur), kūno losjoną „Neutrogena“ (11,99 Eur), silkių filė (3,19 Eur), 2 vnt. vytintos dešros „Evetec“ (1 vnt. kaina 3,29 Eur, bendra suma – 6.58 Eur), limonado „Sprite“ (2,55 Eur), 3 vnt. maltos kavos „Paulig“ (1 vnt. kaina 11,59 Eur, bendra suma – 34,77 Eur), ir šias prekes susidėjęs į kuprinę, nepateikęs apmokėjimui parduotuvės kasose, pasišalino, tokiu būdu pagrobė UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės 322,49 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. G. savo kaltę pilnai pripažino, nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu vartojo psichiką veikiančias medžiagas, buvo susidėjęs su netinkamais draugais, gyveno ne namuose, todėl ir vogė iš parduotuvės, nes reikėjo ir savo poreikiams daiktų, ir dalį pavogtų daiktų parduodavo, kad galėtų įsigyti narkotikus. Šiuo metu yra pakeitęs gyvenimo būdą, susitaikė su drauge ir gyvena kartu, siekia susirasti darbą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai apgailestauja. Nurodė, kad byloje pareikštą ieškinį pripažįsta pilnai ir gali jį atlyginti iškart.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko iš karto duoti parodymus, prokurorė ir kaltinamasis neprieštaravo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad 2026 m. gegužės 9 d. „Rimi“ parduotuvėje lankėsi, turėdamas tikslą pavogti tam tikras prekes. Kokias prekes ims, nežinojo, galvojo, kad tiesiog ims tai, kas po ranka. Tuo metu vartojo narkotines medžiagas, nelabai ką turėjo valgyti. Pranešime minimą dieną parduotuvėje „Rimi“ lankėsi iš pat ryto. Su savimi turėjo kuprinę, į kurią ir dėjosi prekes. Prekes vogė vienas. Tą dieną jis atėjo į parduotuvę, pasiėmė parduotuvei priklausantį pirkinių krepšelį ir į jį dėjo po ranka pasitaikiusias prekes. Žinojo, kad parduotuvė filmuojama vaizdo kameromis, tačiau tikėjosi, kad tokių jo veiksmų niekas nepastebės. Prekes dėjosi į pirkinių krepšelį, o vėliau persidėjo į kuprinę ir už jas nesusimokėjęs išėjo pro parduotuvės kasas. Parduotuvėje jo niekas nesulaikė. Mano, kad visas įtarime nurodytas prekes pavogė. Jis nesutinka, tik dėl kainų, kurios buvo akcijinės ir parduotuvėje kainavo mažiau, nei nurodyta įtarime. Pavogęs prekes, jas pardavė taksistams, kioskeliuose, Santariškių rajone, o maisto produktus pasiliko sau. Anksčiau niekada nevogdavo, tačiau buvo sunkus laikas, nes negyveno namuose ir susipyko su mama. Taip pat neturėjo pajamų, todėl vogė, norėdamas gauti pinigų maistui ir nakvynei. Gailisi dėl šio poelgio, norėtų atlyginti žalą (b.l.120-122).

Iš UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimo nustatyta, jog 2026 m. gegužės 9 d. nuo 9.15 val. iki 9.40 val. vyras, apsirengęs mėlyna striuke su gobtuvu, pilkomis sportinėmis kelnėmis, tamsių plaukų, prisikrovė į kuprinę prekių ir pasišalino iš parduotuvės „Rimi“ nesumokėjęs (b. l. 1-2).

Iš 2026 m. gegužės 19 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – UAB „Rimi Lietuva“ priklausanti parduotuvė, esanti adresu Pilaitės pr. 65, Vilniuje. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole ir jo priede – fotolentelėje (b. l. 13-36).

Iš 2026 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų parduotuvėje „Rimi“, esančioje adresu Pilaitės pr. 65, Vilniuje. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole bei jo priede – fotolentelėje (b. l. 65-71, 72-89).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatyta, kad galimai A. G., (duomenys neskelbtini) padarė nusikalstamą veiką. Asmuo atpažintas pagal išskirtinius veido bruožus (b. l. 90-91).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino pilnai. A. G. teisme patvirtino veikos padarymo aplinkybes, nurodė, jog pagrobė kaltinime nurodytas prekes, nes tuo metu vartojo psichiką veikiančias medžiagas, prekes pagrobė tiek savo poreikiams, tiek ir siekdamas parduoti ir gauti pinigų. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, ištirti teisiamojo posėdžio metu ir teismo pripažintini įrodymais, o būtent: byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas A. G. vykdantis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimas, kuriame detalizuotos A. G. pagrobtos prekės ir kuriame nurodoma, jog bendra A. G. pagrobtų prekių vertė yra 322,49 Eur, kita bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog minėtų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, jog A. G., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pagrobė nedidelės vertės UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad nesutinka su UAB „Rimi Lietuva“ pareiškime nurodytomis pagrobtų prekių kainomis, kadangi tuo metu, kai jis vogė šias prekes, joms buvo taikomos įvairios akcijos ir kainos buvo mažesnės, tačiau teismas pažymi, kad šiuo klausimu suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte ir nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne asmenims, siekiantiems neteisėtai įgyti prekę (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Dėl bausmės skyrimo ir su tuo susijusių klausimų

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę A. G. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis įvykdė vieną baudžiamąjį nusižengimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinai tai, kad jis kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino pilnai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – teistas, tačiau ne už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, praeityje ne sykį atlikęs laisvės atėmimo bausmę (b. l. 128-141), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka (b. l. 142-150), kas leidžia spręsti, jog asmuo linkęs prisiimti atsakomybę už savo teisei priešingą elgesį. Kaltinamasis šiuo metu nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį, įvertinus nusikalstama veika padarytą žalą, nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkiui. Teismo vertinimu, šiuo atveju, švelnesnėmis BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytomis bausmėmis bausmės tikslai pasiekti nebus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu yra pakeitęs gyvenimo būdą, išreiškė siekį atsisakyti psichiką veikiančių medžiagų ir pradėti gydytis, susirasti darbą ir turėti legalų pajamų šaltinį, dėl ko, nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, A. G. skirtinos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 mėnesių. Teismo vertinimu, būtent arešto bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė A. G., tokia bausmė užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų A. G. polinkį įgyti turtą priešingais teisei būdais, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, suteiktų realias galimybes keisti gyvenimo būdą ir įrodyti, kad teisiamojo posėdžio metu išsakyti ketinimai nėra tik tuščios deklaracijos, o jis (kaltinamasis) iš tikrųjų yra pakankamai apsvarstęs nusikalstamą savo elgesį ir padaręs aiškias išvadas dėl savo tolesnio gyvenimo būdo, laikantis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. G. įpareigotinas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „Rimi Lietuva“ padarytą turtinę žalą – 322,49 Eur bei visą bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpį be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, A. G. nėra pagrindo kartu su arešto bausme skirti intensyvią priežiūrą, kadangi jo padaryta nusikalstama veika ir paties kaltinamojo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų nenutrūkstamai stebėti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, yra sprendžiamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas, o ne tokią žalą padariusio asmens nubaudimo klausimas. Šioje baudžiamojoje byloje UAB „Rimi Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 322,49 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 54-55). Teismas jau pasisakė dėl kaltinamojo kaltės ir argumentų nebekartoja. Civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais ir kalte, pagrobtų prekių kainos užfiksuotos parduotuvės pranešime, todėl darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.

Dėl kitų klausimų

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, supakuotas į voką (prisegtas prie bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant A. G. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „Rimi Lietuva“ nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 322,49 Eur bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

UAB „Rimi Lietuva“ civilinį ieškinį dėl 322,49 Eur turtinės žalos tenkinti ir iš A. G. priteisti UAB „Rimi Lietuva“ naudai 322,49 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 49 centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, supakuotą į voką (prisegtą prie bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Kartu su bausme A. G. išsiųsti bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo atmintinę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė