Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.12; 1.2.14.1.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3; 1.2.29.3.1.

2026 m. rugsėjo 9 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, bedarbis, teistas (nurodomas tik paskutinis teistumas):

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs)

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. J. pagrobė svetimą turtą bei fizinio asmens dokumentus, o būtent: jis 2025 m. rugsėjo 2 d., apie 15 val., būdamas Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelias 10A, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, radęs pagrobė E. A. (E. A.) odinę rudą piniginę „Jaime Jacobs“ 150 Eur vertės, kurioje buvo grynieji pinigai – 580 Eur, bei piniginės vertės neturintys nukentėjusiojo dokumentai: asmens tapatybės kortelė, išduota (duomenys neskelbtini) E. A. vardu (Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo pažymėjimas, jūrininko pažymėjimas (kuriuos išmetė prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), kur 2025 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo minėtą asmens tapatybės kortelę perdavė į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą); banko mokėjimo korteles: 2 vnt. banko „Sparkasse“ korteles, 1 vnt. banko „Vivid“ kortelė, 1 vnt. banko „Barclays“ kortelė; tokiu būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiojo E. A. 730 Eur vertės turtą bei dokumentus. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. J. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis 2025 m. rugsėjo 2 d., apie 15 val., būdamas Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios Kelias 10 A, Vilniuje, nukentėjusiojo E. A. turto pagrobimo metu, iš nukentėjusiojo striukės „Alpine Swiss“ ištraukė piniginę su joje esančiais nukentėjusiojo pinigais, dokumentais ir elektronine mokėjimo priemone, pakankama finansinei operacijai inicijuoti, t. y. E. A. vardu išduotą „Barclays“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2025 m. rugsėjo 2 d., apie 15.20 val., prie parduotuvės „Maxima“ adresu Dariaus ir Girėno g. 19B, Vilniuje, perdavė D. B., kaip tariamai jo teisėtai disponuojamą, leidęs su minėta mokėjimo kortele atsiskaityti už perkamas prekes. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. J. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis 2025 m. rugsėjo 2 d., apie 15.20 val., prie parduotuvės „Maxima“, adresu Dariaus ir Girėno g. 19B, Vilniuje, perdavė kaimynui D. B. neteisėtai įgytą ir laikomą nukentėjusiojo E. A. vardu išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), leido D. B. su šia, tariamai teisėtai disponuojama svetima mokėjimo kortele atsiskaityti už perkamas prekes; po ko D. B., jo (A. J.) apgaulės įtakotas, minėtos parduotuvės prekybos salėje paėmė prekes: 1 butelį degtinės, 2 butelius alaus ir cigaretes, ir 1 gėrimo butelį, už šias prekes parduotuvės savitarnos kasoje atsiskaitė nukentėjusiojo bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini): 2025 m. rugsėjo 2 d. 15.22 val. sumokėjęs 1,59 Eur; 2025 m. rugsėjo 2 d. 15.28 val. sumokėjęs 7,29 Eur; 2025 m. rugsėjo 2 d. 15.30 val. sumokėjęs 2,98 Eur; 2025 m. rugsėjo 2 d. 15.33 val. sumokėjęs 4,95 Eur, t. y. inicijavo ir atliko finansines operacijas iš viso 16,81 Eur sumai. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. nurodė, kad kaltę dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad buvo taip, kaip ir nurodoma kaltinamajame akte. Pagrobė piniginę, kurią rado oro uoste. Pirmiausia rado striukę, ją paėmė, o striukėje buvo ir piniginė. Striukę atidavė kažkokiai moteriai, kuri kalbėjo su juo lietuviškai ir sakė, kad tai jos vyro striukė. Piniginėje buvo grynieji pinigai – 560 Eur, kuriuos pasiliko sau, taip pat buvo dokumentai ir mokėjimo kortelė. Tą kortelę jis atidavė D. B., kuris nupirko alkoholio parduotuvėje „Maxima“ ir jie visi kartu tą alkoholį vartojo. Važiuoti pirkti su pagrobta kortele alkoholį pasiūlė jis (kaltinamasis). Visa kita, kas buvo piniginėje, jis tiesiog išmetė, nes jam nieko nereikėjo. Paaiškino, kad D. B. alkoholio nuėjo nupirkti į parduotuvę, iškart po to, kai jis (kaltinamasis) D. B. atidavė pagrobtą mokėjimo kortelę. Nurodė, kad iš pagrobtos piniginės, kai apžiūrėjo, kas joje yra, ir tik mokėjimo kortelę atidavė D. B. Kaltinamasis posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiojo pareikštą ieškinį pripažįsta, sutinka, kad materialinę vertę turėjo ne tik jo pagrobti grynieji pinigai, bet ir patys pagrobti daiktai. Sutinka atlyginti žalą ir gali tą iškart padaryti, nes yra prisikaupusi jo neįgalumo pensija.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko iš karto duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 3 d. apklaustas įtariamuoju A. J. nurodė, kad kaltės visiškai nepripažįsta. Įvykio dieną, t. y. 2025 m. rugsėjo 2 d. ryte atsikėlė pas savo draugę, adreso tiksliai pasakyti negali, kažkur Naujininkuose. Atsikėlęs, nuvažiavo su 1G autobusu į „Rimi“ parduotuvę, ten nusipirko alkoholio, išgėrė ir nuvažiavo autobusu link Vilniaus oro uosto, ten norėjo parduotuvėje nusipirkti cigarečių. Jam būnant ties eskalatoriumi, kuris važiuoja aukštyn, pastebėjo gulinčią mėlynos spalvos striukę, kurią pakėlė. Tada iškart prie jo priėjo kažkokia nepažįstama moteris, kuri pradėjo ant jo lietuviškai rėkti „Grąžink vyro striukę!“. Jis nenorėdamas problemų, padavė rastą striukę minėtai moteriai ir nuėjo link parduotuvės nusipirkti cigarečių. Po to, išėjęs į lauką, sutiko ant suolelio sėdinčius jam pažįstamus asmenis: V. S. ir D. B. Priėjęs prie jų, jiems davė 2 cigaretes ir truputį pakalbėjęs išvažiavo pas savo draugę. Apie 22 val. jis iš draugės išėjo ir nuėjo link Oro uosto. Jam belaukiant autobuso, prie jo priėjo keturi policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad jis yra įtariamas vagyste, bet jis tai neigė. Nepaisant jo žodžių, policijos pareigūnai jį nusprendė sulaikyti ir išvežti į areštinę (t. 1, b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. kovo 26 d. apklaustas įtariamuoju A. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 2 d. po pietų buvo Vilniaus oro uoste. Į oro uostą užėjo su tikslu nueiti į tualetą. Tada išvykimo terminale, ant eskalatoriaus takelio, rado pamestą galimai geltonos spalvos striukę. Ją pakėlė, iš kišenės ištraukė piniginę su pinigais, o minėtą striukę atidavė moteriai, kuri buvo už jo, nes ji jam pasakė: „Atdiuok striukę“. Nežino, kas buvo ta moteris. Išėjęs iš oro uosto, nuėjo į autobusų stotelę „Oro uostas“ ir ten sutiko savo kaimynus - D. B. ir V. S. Kaimynams nematant, išsitraukė minėtoje striukėje rastą piniginę, kurioje buvo apie 560 Eur grynais. Iš piniginės paėmė pinigus ir įsidėjo sau į kišenę, o piniginę su banko kortelėmis, dokumentais atidavė D. ir V. Tada jie visi trise nuvažiavo į Dariaus ir Girėno g. esančią „Maxima“ parduotuvę. Parduotuvėje jie išsiskyrė. Jis nieko parduotuvėje tą kartą nepirko, o D. su V., kiek atsimena, nusipirko degtinės, sulčių, alaus, cigarečių. Nežinojo, kad jie atsiskaito svetima banko kortele. Galvojo, kad jie už prekes sumokėjo savo pinigais. Nežino, kur jie padėjo jiems paduotą piniginę su dokumentais, galbūt išmetė. Po to, visi trise nuėjo už „Maxima“ parduotuvės ir išgėrė nupirktos degtinės butelį. Rastų pinigų kaimynams D. B. ir V. S. nerodė, juos norėjo pasilikti sau. Nori parodyti, kad dėl Veikos Nr. 1 (BK 178 straipsnio 1 dalis) yra kaltas bei pasiryžęs atsiskaityti su nukentėjusiuoju, grąžinti jam jo pasisavintus pinigus. Tačiau dėl nusikalstamų veikų, susijusių su banko kortele - yra nekaltas, banko kortele jis neatsiskaitė, tai greičiausiai padarė jo kaimynai - D. B. ir V. S. (t. 1, b. l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. gegužės 29 d. apklaustas įtariamuoju A. J. nurodė, kad kaltę dėl visų veikų pripažįsta visiškai. Papildomos informacijos dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neturi, viską papasakojo ankstesnių apklausų metu (t. 1, b. l. 87).

Nukentėjusysis E. A. (E. A.) 2025 m. rugsėjo 2 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 2 d. nuo 14.48 val., iki 15.23 val., adresu Vilnius, Rodūnios kel. 2, Vilniaus Oro uoste, buvo pavogta jo mėlyna striukė „Alpine Swiss“, kurios vertė 100 Eur, striukės kišenėje buvo odinė, rudos spalvos piniginė „Jaimie Jacobs“, kurios vertė 150 Eur, jos viduje buvo 580 Eur (keturi banknotai po 100 Eur nominalo, vienas banknotas 50 Eur nominalo, kita likusi suma po 20/10 Eur nominalais), taip pat asmens tapatybės kortelė, išduota (duomenys neskelbtini) jo vardu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas, jūrininko pažymėjimas, keturios banko kortelės, iš kurių dvi – banko „Sparkasse“, viena –– banko „Barclays“, viena –– banko „Vivid“, kurių numerių nenurodys. Banko „Barclays“ kortele 2025 m. rugsėjo 2 d. nuo 15.10 val. iki 15.45 val., buvo atlikti 4 mokėjimai parduotuvėje „Maxima“, adresu Vilnius, Dariaus ir Girėno g. 19B, kurių metu buvo nuskaityti pinigai sumomis: 4,95 Eur, 1,59 Eur, 7,29 Eur, 2,98 Eur. Viso jam padaryta turtinė žala yra 846,81 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 2 d. apklaustas nukentėjusysis E. A. nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 2 d., apie 14.28 val., atskrido iš (duomenys neskelbtini) į Vilniaus Oro uostą, adresu Rodūnios kel. 2. Atskridęs su savimi turėjo rankinį bagažą, juodos spalvos lagaminą, ant kurio laikė savo striukę „Alpine Swiss“, mėlynos spalvos, kurios vertė 100 Eur. Striukės kišenėje buvo odinė rudos spalvos piniginė „Jaimie Jacobs“, kurios vertė 150 Eur. Su lagaminu bei ant jo esančia striuke ėjo pro atvykimo vartus bei salę. Išėjęs į lauką, prie atvykimo pastato laiptų laukė draugo, kol šis atvyks jo pasiimti ir nuvežti iki viešbučio. Atvykus draugui J. K., su juo nuvyko į viešbutį. Būnant viešbutyje, apie 15.10 val., į jo telefoną atėjo pranešimai, kad yra atsiskaitoma su jo banko „Barclays“ kortele. Įėjęs į pranešimą pamatė, kad atsiskaitymas įvyko parduotuvėje „Maxima“, adresu Dariaus ir Girėno g. 19B, Vilnius. Tada suprato, kad galimai Vilniaus Oro uoste buvo pavogta jo striukė su pinigine. Nežino, kaip įvyko vagystė, nes to nepastebėjo. Nuo 15.10 val. iki 15.45 val., buvo atlikti 4 atsiskaitymai tuo pačiu adresu sumomis: 4,95 Eur, 1,59 Eur, 7,29 Eur, 2,98 Eur. Taip pat jo piniginėje buvo (duomenys neskelbtini) išduota jo vardu asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas, jūrininko pažymėjimas, 4 vnt. banko kortelių, iš kurių 2 vnt. banko „Sparkasse“, viena banko „Barclays“ kortelė, viena banko „Vivid“, kurių Nr. nenurodys. Kartu su draugu J. K. nuvyko iki parduotuvės „Maxima“ pabendrauti su apsaugos darbuotojais ir peržiūrėti vaizdo įrašus, kas atsiskaito jo banko kortele. Apsaugos darbuotoja nurodė, kad be policijos pareigūnų vaizdo įrašai nebus peržiūrimi. Nuvyko į Vilniaus Oro uostą, kur informacijos skyriuje paklausė, ar nematė mėlynos spalvos striukės, kas ją galėjo paimti, kadangi ji buvo pavogta su pinigine. Informacijos darbuotoja nuėjo pas apsaugos darbuotojus, iš kurių gavo informaciją, kad nematė jo striukės, kaip ji buvo pavogta nežinoma. Apie įvykį informavo policiją bendruoju pagalbos numeriu 112 , apie 16.23 val. Viso bendrai jam padaryta turtinė žala yra 846,81 Eur (t. 1, b. l. 66-69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 2 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis E. A. nurodė, piniginės viduje buvo 580 Eur, 4 vnt. po 100 Eur nominalais, 1 vnt. 50 Eur nominalo, kita likusi suma po 20/10 Eur nominalais, kurie nebuvo nurodyti liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 73-75).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 5 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis E. A. nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 4 d. su žmona M. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) ambasadą ir ten jiems buvo paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) karininkas prie Kapsų g. 44 rado pamestą jo asmens tapatybės kortelę, kurią nedelsiant pristatė į ambasadą. Jam kortelė buvo grąžinta, jos paieška nutraukta (t. 1, b. l. 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 5 d. apklausta liudytoja M. K. nurodė, kad su savo sutuoktiniu E. A. 2025 m. rugsėjo 2 d. atskrido į Lietuvą. Atvykus į Vilniaus oro uostą, su sutuoktiniu nebuvo išsiskyrę, tik trumpam, kai buvo nuėjusi į tualetą. Su jokiais asmenimis nekalbėjo, išskyrus savo vyrą. Oro uoste praleido apie 5-10 min. Tada į oro uostą atvyko juos paimti jos pusbrolis - J. K. Jis nuvežė juos į jų viešbutį. Tik atvykus į viešbutį, vyrui į telefoną pradėjo eiti pranešimai, kad kažkas atsiskaito jo bankine kortele. Suprato, kad jos sutuoktinio striukė su ten buvusiais daiktais: pinigine, banko kortelėmis yra dingusi. Įtarė, kad vyro striukė galėjo būti pavogta arba pamesta, nes minėtą striukę matė Lietuvoje, būnant oro uoste (t. 1, b. l. 93-95).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 27 d. apklaustas liudytojas D. B. nurodė, kad A. J. pažįsta maždaug 2 metus. A. J. yra jo kaimynas. 2025 m. rugsėjo 2 d., apie pietus, su sugyventine V. S. laukė autobusų stotelėje „Oro uostas“. Jiems belaukiant, prie jų atėjo A., kuris jiems paprašius, davė porą cigarečių. A. pasiūlė jiems su juo nuvažiuoti į parduotuvę ir nusipirkti alkoholio. Visi trys nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“, adresu Dariaus ir Girėno g. Prieš užeinant į parduotuvę, A. padavė jam banko kortelę. Jis (liudytojas) banko kortelės netikrino, nežiūrėjo kam ji priklauso. A. yra stabilus finansiškai, dažnai turi su savimi pinigų, tad jis net nesusimąstė, kad kortelė gali jam (kaltinamajam) nepriklausyti. Užėję į parduotuvę išsiskirstė. Jis su V. atsiskyrė nuo A. Priėję prie kasos, nuskenavo prekes, t. y. cigaretes, alkoholį. Jis pridėjo A. paduotą kortelę prie bankinio skaitytuvo ir atsiskaitė už prekes. Kiek pamena, atsiskaitė vieną kartą. Su V. išėjo iš parduotuvės, priėjo prie A. (tiksliai nepamena, ar išėjus į lauką ar dar būnant parduotuvėje, grąžino minėtą banko kortelę A.). Išgėrę kažkiek alkoholio už parduotuvės, išsiskirstė. A. neminėjo, kam minėta banko kortelė priklauso, tad jie atsiskaitydami apie tai net nesusimąstė. Aplinkybės, kad kortelė priklauso kitam žmogui – nežinojo (t. 1., b. l. 108-111).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 27 d. apklausta liudytoja V. S. nurodė, A. J. pažįsta maždaug 2 metus. 2025 m. rugsėjo 2 d., apie pietus, (tiksliai laiko nepamena), ji su sugyventiniu D. stovėjo stotelėje „Oro uostas“ ir laukė autobuso. Stovint stotelėje, prie jų priėjo A. J. ir pasidalino cigaretėmis. Jie parūkė, visi įsėdo į autobusą, kuris važiuoja link Naujininkų. Kiek atsimena, A. jiems pasiūlė kartu nuvažiuoti į parduotuvę, kur pažadėjo jiems nupirkti cigarečių (kadangi su A. daugiau bendravo D.). Visi trys nuvažiavo link parduotuvės „Maxima“, adresu Dariaus ir Girėno g. Tada A. išsitraukęs iš kišenės banko kortelę (kokią nežino, nes perdavė D.), su D. apsitarė, ką nupirkti parduotuvėje. A. į parduotuvę nėjo. A. neminėjo, kad kortelė priklauso ne jam. Jie nuėjo į parduotuvę su minėta kortele, kiek pamena, nusipirko cigarečių, alkoholio bei sulčių. Nežino, kiek tiksliai kartų atsiskaitė minėta kortele. D. turėjo kortelę. Išėjus iš parduotuvės, ten jų laukė A. Grąžino A. minėtą banko kortelę. Tada A. perdavė alkoholį, sultis, sau pasiliko tik cigaretes bei išsiskirstė. A. nesakė, kam minėta banko kortelė priklauso, atsiskaitydami apie tai net nesusimąstė. Nežinojo, kad kortelė priklauso kitam žmogui (t. 1, b. l. 102-105).

Iš 2026 m. gegužės 8 d. Akistatos tarp V. S. ir A. J. akistatos protokolo nustatyta, kad į klausimą: „Kokiomis aplinkybėmis 2025 m. rugsėjo 2 d. A. J. Jums ir Jūsų sugyventiniui D. B. perdavė vogtą E. A. piniginę su jos viduje esančiomis asmens bei banko kortelėmis?“ V. S. atsakė: 2025 m. rugsėjo 2 d. A. J. jiems perdavė tik banko kortelę, ne piniginę. Apie piniginę nieko negali pasakyti, A. jiems perdavė tik banko kortelę, nenurodydamas, kad ji buvo vogta. A. jiems kortelę perdavė būnant šalia „Maxima“ parduotuvės, adresu Eišiškių. pl. Žino, kad A. gauna pajamas už neįgalumą, todėl jie net nepasižiūrėję atsiskaitė jiems paduota kortele, manė, kad ji priklauso A. J. A. J. atsakė: kad sutinka su tuo, ką pasakė V. S., nieko papildomai pasakyti negali. Į klausimą: „Ar perduodamas piniginę su jos viduje esančiomis kortelėmis, A. J. minėjo, kad piniginė vogta, įskaitant ir joje esančias korteles?“. V. S. atsakė: Ne, A. J. nieko apie tai neminėjo. Kam kortelė priklauso - nepasakė, todėl ir pagalvojo, kad kortelė priklauso jam. A. J. atsakė: Sutinka, su tuo ką sako V. S., papildymų neturi. Į klausimą: „Ar 2025 m. rugsėjo 2 d. apsipirkę parduotuvėje „Maxima“ su „Barclays“ banko kortele, kuri buvo vogtoje piniginėje, po apsipirkimo ją grąžinote A. J.?“. V. S. atsakė: atsakyti į klausimą negali, nes kortelės asmeniškai visai rankose neturėjo, ją turėjo jos sugyventinis D. B., kuriam A. ir perdavė minėtą kortelę. A. J. atsakė: Sutinka, su tuo ką sako V. S., papildymų neturi. Į klausimą: „Ar Jums žinomos aplinkybės, kaip A. J. pavogė E. A. priklausančią striukę su jos viduje esančia minėta pinigine?“. V. S. atsakė: 2025 m. rugsėjo 2 d. susitiko su A. J. prie oro uosto, tada jie susitarė nuvažiuoti į Eišiškių g. esančią „Maxima“ parduotuvę, ten nusipirkti cigarečių, atsigerti. Tada, kaip ir minėjo, A. J. jos sugyventiniui D. B. perdavė minėtą banko kortelę, tačiau jokios striukės ar piniginės ji asmeniškai nematė, kad A. turėtų su savimi. Prasidėjus šiam tyrimui, po apklausos, A. jai ir sugyventiniui nurodė, kad minėtą piniginę rado oro uoste ant palangės ir ją pasiėmė. A. J. atsakė: Sutinka, su tuo ką sako V. S., papildymų neturi. Į klausimą: „Kokiomis aplinkybėmis perdavėte vogtą piniginę V. S. ir D. B.? Prieš perduodamas piniginę, ar paminėjote, kad piniginė su joje esančiomis kortelėmis yra vogtos, neteisėtai įgytos?“. A. J. atsakė: 2025 m. rugsėjo 2 d. rado oro uoste ant palangės padėtą striukę (geltonos spalvos), o po striuke buvo padėta piniginė. Minėtą striukę, kaip ir minėjo, atidavė kažkokiai moteriai, nes ji pradėjo reikalauti, kad jai grąžintų jos vyro striukę. Jis minėtą striukę perdavė, o piniginę pasiėmė sau. Išėmęs grynuosius pinigus (apie 500 Eur) ir juodą mokėjimo kortelę, piniginę su joje esančiais likusiais daiktais, kortelėmis, išmetė į šiukšlių dėžę, o paskui minėtą banko kortelę prie parduotuvės perdavė D. B., nepaminėdamas prieš tai, kad minėta banko kortelė yra vogta, įgyta neteisėtai. Dėl savo poelgio labai gailisi, V. ir D. yra nieko dėti šioje situacijoje“ (t. 1, b. l. 118-120).

Iš 2026 m. gegužės 8 d. Akistatos tarp D. B. ir A. J. akistatos protokolo nustatyta, kad į klausimą: „Kokiomis aplinkybėmis 2025 m. rugsėjo 2 d. A. J. Jums ir Jūsų sugyventinei V. S. perdavė vogtą E. A. piniginę su jos viduje esančiomis asmens bei banko kortelėmis?“ D. B. atsakė: 2025 m. rugsėjo 2 d. A. J. perdavė jam mokėjimo kortelę esant jau prie parduotuvės „Maxima“, esančios Eišiškių g. Aplinkybės, kad minėta kortelė vogta, A. J. neminėjo, tiesiog padavęs kortelę nurodė nusipirkti cigarečių, alaus. Jis pagalvojo, kad kortelė priklauso A. J., todėl daugiau klausimų jam nekilo. A. J. atsakė: Sutinka su D. B. atsakymu, prieštaravimų neturi. Į klausimą: „Ar perduodamas piniginę su jos viduje esančiomis kortelėmis, A. J. minėjo, kad piniginė vogta, įgyta neteisėtai, įskaitant ir joje esančias korteles?“. D. B. atsakė: neminėjo. A. J. atsakė: neminėjo. Į klausimą: „Ar 2025 m. rugsėjo 2 d. apsipirkę parduotuvėje „Maxima“ „Barclays“ banko kortele, kuri buvo vogtoje piniginėje, po apsipirkimo ją grąžinote A. J.?“. D. B. atsakė: Taip, išėjęs iš parduotuvės „Maxima“, kortelę grąžino A. J., nes, kaip ir minėjo, galvojo, kad kortelė priklauso jam. A. J. atsakė: Taip, D. B., išėjęs iš parduotuvės, kortelę jam grąžino, po ko D. B. ir V. S. nematant, ją iškart išmetė į šiukšlių dėžę. Į klausimą: „Ar Jums žinomos aplinkybės, kaip A. J. pavogė E. A. priklausančią striukę su jos viduje esančia minėta pinigine?“. D. B. atsakė: Aplinkybės jam nežinomos. Apie jas sužinojo pakviestas į apklausą policijoje. Žino tik tiek, kad A. J. pavogė piniginę su joje esančia banko kortele, kuria jis (liudytojas) atsiskaitė nežinodamas, kad ji buvo vogta. A. J. akistatos metu paaiškino, kad V. S. ir D. B. apie nelegaliai įgytą kortelę nieko nežinojo, ją pavogė vienas, bendrai su niekuo neveikdamas. V. S. ir D. B. šioje situacijoje niekuo dėti (t. 1, b. l. 123-125).

Iš 2026 m. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad peržiūrėjus PC „Maxima“ vaizdo medžiagą, nustatyta, jog banko kortele naudojosi vyresnio amžiau vyras, vilkintis mėlynus marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodas sportines kelnes, su baltomis juostomis ant šonų, avintis mėlynus sportinius batus, su tamsios spalvos vyriška rankine per petį. Kartu su juo buvo vyresnio amžiaus moteris, šviesių plaukų, vilkėjo tamsios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius su juodu katinu ant priekinės dalies, mėlynos spalvos džinsines kelnes, avėjo pilkos spalvos sportinius batus. Taip pat aukštas, liekno sudėjimo vyras, kuris vilkėjo mėlynos spalvos sportinį megztinį su gobtuvu, tamsios spalvos beisbolo kepuraitę, tamsios spalvos šortus žemiau kelių, avėjo tamsios spalvos sportinius batus, ant nugaros užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę. Taip pat buvo nuvykta į Vilniaus Oro uostą, kur kartu su Vilniaus Oro uosto saugumo skyriaus pamainos vyresniuoju buvo peržiūrėtos vaizdo stebėjimo kameros, bei nustatyta, kad E. A. einant nuo atvykimo terminalo, per neįgaliesiems skirtą nusileidimą, nuo jo lagamino nukrito striukė su galimai joje buvusia pinigine, kurią po kurio laiko rado antras pirmiau minėtas vyras, ją paėmęs perdavė moteriai ir pats nuėjo prie lauke esančių suoliukų ties atvykimo terminalu, kryptimi link išvykimo, kur ant suoliuko sėdėjo pirmiau minėtas vyresnio amžiaus vyras su moterimi, kurie PC „Maxima“ pasinaudojo E. A. banko kortele (t. 1, b. l. 44-45).

Iš 2025 m. rugsėjo 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta parduotuvė „Maxima“, esanti adresu Dariaus ir Girėno g. 19B, Vilniuje. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo protokole (t. 1, b. l. 27-29).

Iš 2025 m. rugsėjo 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Vilniaus oro uosto kiemas, esantis adresu Rodūnios kel. 2, Vilniuje. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo protokole (t. 1, b. l. 36-37).

Iš 2025 m. spalio 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš PC „Maxima“ vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 148-151).

Iš 2025 m. lapkričio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas banko „Barclays“ E. A. vardu išduotos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 2 d. išrašas. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 181-186).

Iš 2026 m. sausio 14 d. dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti 2026 m. sausio 7 d. pateikti UAB „Maxima“ 2025 m. rugsėjo 2 d. keturi pirkimo kvitai. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 171-172).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog kaltinamojo A. J. kaltė dėl jam pareikštų kaltinimų pasitvirtino pilnai. Apklausiamas teisme kaltinamasis A. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir paaiškino, jog kaltinime nurodytą dieną Vilniaus oro uoste surado striukę, kurioje buvo piniginė, striukę iškart atidavė kažkokiai moteriai, o piniginę pasiėmė sau, vėliau atidaręs piniginę pamatė, kad joje yra grynieji pinigai, mokėjimo kortelės ir dokumentai. Grynuosius pinigus jis pasiėmė sau, mokėjimo kortelę atidavė savo pažįstamam D. B., kuriam pasiūlė, naudojantis minėta kortele nusipirkti alkoholio ir cigarečių. Kaltinamasis pažymėjo, kad D. B. apie tai, kad kortelę pavogė, jis nieko nesakė. Kai D. B., naudodamasis minėta kortele, nupirko degtinę, ją jie išgėrė visi kartu. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad po to, kai paėmė iš piniginės kortelę ir grynuosius pinigus, piniginę su ten buvusiais dokumentais jis tiesiog išmetė.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas taip pat įrodyta ir nukentėjusiojo E. A. 2025 m. rugsėjo 2 d. protokole – pareiškime užfiksuotais duomenimis bei jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis į Lietuvą atvyko 2025 m. rugsėjo 2 d. lėktuvu į Vilniaus oro uostą, iš kurio išvyko, o po kurio laiko į telefoną gavo pranešimus, kad yra atsiskaitoma jo bankine kortele, tuomet pastebėjo, kad neturi savo striukės ir piniginės, buvusios joje; byloje esančiais vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuoti asmenys, kurie kaltinime nurodytu laiku parduotuvėje atsiskaitinėjo E. A. vardu išduota mokėjimo kortele, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojo D. B. ir V. S. parodymais, kuriuose jie nurodė, kad būnant prie Vilniaus oro uosto, prie jų priėjo A. J., kuris D. B. padavė banko mokėjimo kortelę ir pasiūlė važiuoti kartu nusipirkti alkoholio, apie tai, kad kortelė pavogta ir jis ją turi neteisėtai – jiems nieko nesakė, kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas banko „Barclays“ pateiktas mokėjimo kortelės, išduotos nukentėjusiojo vardu, išrašas, kuriame užfiksuotos piniginės operacijos, atliktos 2025 m. rugsėjo 2 d. parduotuvėje „Maxima LT, 380“, naudojantis nukentėjusiojo vardu išduota „Barclays“ mokėjimo kortele, kita bylos rašytine medžiaga.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, nustatyta, jog kaltinamasis A. J. pagrobė nukentėjusiajam priklausančią piniginę, su ten buvusiais grynaisiais pinigais, kaltinime nurodytais dokumentais, mokėjimo kortelėmis, tokiu būdų jis pagrobė nukentėjusiajam priklausančius grynuosius pinigus bei kaltinime nurodytus dokumentus, taip pat tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią vėliau gi perdavė apie jo nusikalstamus veiksmus nežinojusiam D. B., siekdamas, kad pastarasis ja pasinaudotų, t. y. inicijuotų ir atliktų finansinę operaciją. Šiais aptartais veiksmais A. J. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinime taip pat nurodyta, jog A. J. pagrobė ir nukentėjusiojo striukę. Visgi teismo vertinimu, tokį kaltinimą pagrindžiančių duomenų byloje nėra surinkta. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai teigė, kad jis surado striukę, iš jos pasiėmė piniginę, tačiau striukę iškart atidavė kažkokiai moteriai. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato reagavimo ir valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo 2025 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo, matyti, kad pareigūnai, peržiūrėję vaizdo stebėjimo kamerų įrašus Vilniaus oro uoste, taip pat užfiksavo, kad po to A. J. surado nukentėjusiojo striukę, jis ją paėmęs perdavė moteriai. Pažymėtina, kad į bylą minėti vaizdo įrašai nėra pateikti, taip pat nėra surinkta jokių duomenų, kokiai moteriai nukentėjusiojo striukė buvo perduota, t. y. ar buvusiai ir veikusiai kartu su kaltinamuoju A. J., ar tiesiog veikusiai, kaip pašalinis ir su nusikalstama veika visiškai nesusijęs asmuo, taip pat nėra jokių duomenų, kada gi ta striukė buvo perduota tai moteriai, t. y. ar iškart po to, kai A. J. ją rado ir paėmė iš jos piniginę, ar tik praėjus kuriam laikui, kurio metu kaltinamasis ta striuke disponavo savo nuožiūra.

Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Visgi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra neginčijamų duomenų, kad kaltinamasis, suradęs pamestą nukentėjusiojo E. A. striukę, būtų ja bent kurį laiką laikinai disponavęs. Kaip nurodė pats kaltinamasis – radęs striukę, jis ją iškart atidavė moteriai, teigusiai, kad tai jos vyro striukė. Tokių kaltinamojo parodymų nepaneigia ir byloje esančiame policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Kaltinamojo parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra surinkta. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo striukę.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir su bausme bei kardomosiomis priemonėmis susiję klausimai

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat, skiriant bausmę, teismas atsižvelgia, į tai, jog A. J. praeityje jau buvo teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat trauktas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, atlikęs jam paskirtas arešto bausmes, kas rodo, jog nagrinėjamas nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir siekti asmeninės turtinės naudos nusikalstamu būdų, o taikytos valstybės prievartos priemonės – bausmės, neprivertė jo pakeisti savo elgesio pozityvia linkme.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. J. BK 178 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas arešto bausmes, kurių dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės padės pasiekti bausmės tikslus ir bus proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, skirtinos bausmės tarpusavy bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, atsižvelgiant į tai, kad jos tarpusavy sudaro idealiąją sutaptį, o ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausmėmis, skirtinomis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pridėtinų bausmių dalys nustatytinos, atsižvelgus į šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Į A. J. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. 0.00 val. iki 2025 m. rugsėjo 3 d., 16.26 val. (t. 2, b. l. 30-31, 67-68), t. y. 1 para.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė, saugoma voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.275 straipsnio 1 dalis.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 846,41 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 89-91). Ieškovas nurodo, kad turtinė žala atsirado dėl neteisėto jo lėšų ir asmeninių daiktų (įskaitant grynuosius pinigus, piniginę ir striukę) pasisavinimo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareikštą ieškinį pripažino pilnai. Visgi teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi, kaip jau teismas aptarė šio nuosprendžio 33 pastraipoje, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad A. J. pagrobė ne tik nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais pinigais ir dokumentais, bet ir striukę, todėl striukės vertė iš kaltinamojo nėra priteistina. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 746,41 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. rugpjūčio 21 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. J. priteistinos 250 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato A. S. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020, 16 pastraipa; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020, 28.1 pastraipa).

Kaltinamajam A. J. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, kaltinamasis yra nedirbantis, pajamų neturi, jam nustatytas 35 procentų dalyvumo lygis, iš jo šiuo nuosprendžiu priteista turtinės žalos atlyginimas, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, supakuotas į voką, saugomas prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, A. J. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. J. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugsėjo 3 d., 00.00 val. iki 2025 m. rugsėjo 3 d., 16.26 val., t. y. 1 parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. J. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo E. A. (E. A.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai priteisti iš kaltinamojo A. J. 746,41 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 41 centą) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo – netenkinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, supakuotą į voką, saugomą prisegtą prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Kartu su nuosprendžiu nuteistajam išsiųsti paskirtos bausmės vykdymo atmintinę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam ir bausmę atliekančiam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.