- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- AN2-432-468/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-15502-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- A. A.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-07-22 nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto A. A. prašymą panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2026-03-09 sprendimą Nr. MD-VM00-ANR_T-284-2026 taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę ir šį prašymą grąžinti jį padavusiam asmeniui – A. A.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
Institucijos vyriausiasis inspektorius Andrejus Jermolajevas 2026-03-09 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-VM00-ANR_P-303-2026 A. A. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. Tikrinimo metu nustatyta, kad 2025-08-07 transporto priemonė VW Crafter, turinti Lietuvos Respublikos valstybinius registracijos numerius (duomenys neskelbtini) išvyko į Baltarusijos Respubliką. Pagal viešai prieinamus duomenis, 2025-08-11 minėta transporto priemonė buvo importuota į Baltarusijos Respubliką. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis, transporto priemonė yra įregistruota Baltarusijos Respublikoje ir turi valstybinius registracijos numerius (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buvo surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas Nr. MD-VM00-ANR_T-284-2026, kuriuo iš A. A. buvo paimtas lengvasis automobilis VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės registravimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus teritorinės muitinės 2026-03-09 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, A. A. 2026-03-25 pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl Vilniaus teritorinės muitinės taikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės panaikinimo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, išnagrinėjusi A. A. skundą, 2026-04-01 nutarimu jį atmetė, konstatavusi, kad pareigūnai, atsižvelgdami į įvykio metu susidariusią situaciją, teisėtai ir pagrįstai pritaikė administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę bei surašė daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą. Pažymėjo, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo išspręstas skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo, neskundžiamas, tačiau nesutikimą su šiuo nutarimu galima pareikšti apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus teritorinė muitinė 2026-06-25 priėmė nutarimą, ne teismo tvarka, Nr. MD-VM00-ANR_N-735-2026 (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. A. padarius administracinį nusižengimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 515 straipsnio 1 dalį. A. A. buvo paskirta 3 100 Eur bauda ir nutarta nekonfiskuoti automobilio bei jį grąžinti teisėtam savininkui ar valdytojui, taip pat grąžinti transporto priemonės registravimo liudijimą.
Šalies argumentai
A. A., nesutikdamas su 2026-06-25 Institucijos nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-735-2026 (duomenys neskelbtini), 2026-07-13 pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl minėto Institucijos nutarimo, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2026-06-25 nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, konstatavus, kad neįrodyta inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat A. A., nesutikdamas su jam pritaikyta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemone, 2026-07-17 kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Tačiau teismas 2026-07-22 nutartimi atsisakė priimti jo prašymą panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2026-03-09 sprendimu Nr. MD-VM00-ANR_T-284-2026 pritaikytą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę, konstatavus, kad savo esme šis prašymas yra tapatus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų jau išnagrinėtam A. A. skundui, kuris 2026-04-01 nutarimu buvo atmestas, o įstatymas nenumato galimybės pakartotinai kreiptis į teismą su analogiško pobūdžio skundu, dėl kurio jau yra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas.
2026-07-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gautas A. A. pareiškimas dėl skundo atsiėmimo dėl Institucijos 2026-06-25 priimto nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-735-2026 (duomenys neskelbtini). Teismas 2026-07-29 nutartimi priėmė A. A. atsisakymą nuo skundo ir skundą paliko nenagrinėtą.
2026-08-10 A. A. nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-07-22 nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl jam pritaikytos administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės panaikinimo, pateikė apeliacinį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-07-22 nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) A. A. prašymą atsisakyta priimti ir šis prašymas grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad:
A. A. teismui pateikė prašymą į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą Nr. II-424-1199/2026. Susipažinus su dokumentu nurodė, kad savo esme tai yra skundas dėl asmeniui pritaikytos administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse tokiems skundams spręsti yra nustatyta atskira tvarka. Dėl šių priežasčių A. A. paduotas prašymas teisme užregistruotas kaip atskiras skundas, jam suteikiant bylos numerį II-433-1199/2026.
Teismas, patikrinęs duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko II, nustatė, kad pirmiau nurodyta apskundimo tvarka apeliantas jau yra pasinaudojęs, tačiau apie tai savo prašyme neužsiminė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-04-01 nutarimu jo skundas buvo atmestas (administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-244-927/2026), apeliantui išaiškinus, kad nesutikimą su šiuo nutarimu galima pareikšti apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo (t. y. tuo metu teisme nagrinėjamoje byloje Nr. II-424-1199/2026).
Įstatymo leidėjas nenustato asmeniui teisės pakartotinai kreiptis į teismą su analogiško pobūdžio skundais, dėl kurių jau yra priimtas įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas. A. A. prašymas išnagrinėti jo prašymą (skundą) iki jo administracinio nusižengimo byloje paduoto apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir priimti atskirą procesinį sprendimą yra nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Šį klausimą apeliantas galės kelti administracinio nusižengimo bylos Nr. II-424-1199/2026 nagrinėjimo metu.
Nustačius, kad analogiško pobūdžio skundas jau buvo išnagrinėtas teisme ir dėl jo priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, A. A. prašymą atsisakytina priimti, jį grąžinant padavusiam asmeniui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-07-22 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-433-1199/2026 ir apelianto 2026-07-17 procesinio kreipimosi dėl administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės panaikinimo bei transporto priemonės grąžinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Jeigu Vilniaus apygardos teismas pagal ANK suteiktas procesines galias konstatuotų, kad klausimas gali būti išspręstas negrąžinant jo pirmosios instancijos teismui, išspręsti klausimą iš esmės - pripažinti, kad nėra pagrindo atsisakyti priimti apelianto 2026-07-17 kreipimąsi, ir užtikrinti veiksmingą tęstinio Transporto priemonės sulaikymo teisėtumo kontrolę.
Apeliantas nurodė, jog jis 2026-07-17 pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė išspręsti tarpinį procesinį klausimą, o ne skundė 2026-03-09 sprendimo teisėtumą pagal ANK 607 straipsnį. Apeliantas nurodė, kad po 2026-06-25 institucijos nutarimo, kuriuo nuspręsta netaikyti transporto priemonės konfiskavimo ir ją grąžinti savininkui, išnyko administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo priemonės taikymo tikslai, todėl atsirado pagrindas ją panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto vertinimu, 2026-07-22 nutartyje išdėstyti motyvai iš esmės paneigia pačią teismo padarytą išvadą dėl apelianto 2026-07-17 pateikto procesinio dokumento teisinės kvalifikacijos. Teismas nurodė, kad pagal ANK 607 straipsnio 1 dalį skundas turi būti paduodamas per Vilniaus teritorinę muitinę, tačiau apelianto tiesiogiai teismui pateiktą procesinį dokumentą vis tiek kvalifikavo kaip tokį skundą.
Apeliantas kreipėsi į teismą dėl proceso metu susiklosčiusios naujos situacijos, kai administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo priemonė ir toliau taikoma, nors ją pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios. Todėl vien procesinio dokumento kvalifikavimas negalėjo eliminuoti teismo pareigos įvertinti, ar bylos nagrinėjimo metu nėra susiklosčiusi nauja situacija, reikalaujanti priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
Nurodo, jog ANK 607 straipsnio 3 dalis nustato konkretaus teismo nutarimo apskundimo ribojimą, tačiau nenustato draudimo ateityje kreiptis dėl tos pačios tęstinės priemonės, kai po ankstesnio nutarimo atsiranda naujas savarankiškas faktinis pagrindas vertinti jos tęsimą.
Esminė nauja aplinkybė – pati Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė transporto priemonės nekonfiskuoti ir ją grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui. Po to teismas privalėjo įvertinti, ar tebėra konkretus ir aktualus proceso tikslas, kuriam pasiekti būtina toliau faktiškai laikyti transporto priemonę Muitinės dispozicijoje, ar tolesnis jos laikymas tebėra objektyviai būtinas, ir kitus klausimus susijusius su transporto priemonės tolesnio laikymo ir prievartos priemonės tęstinio taikymo teisėtumo, būtinumo bei proporcingumo.
Apeliantas apskundė tik institucijos nutarimo dalį dėl administracinės atsakomybės ir paskirtos nuobaudos, o dalies, kuria transporto priemonė nekonfiskuojama ir grąžinama, neginčijo. Todėl, apelianto vertinimu, dėl naudojimosi teise į teisminę gynybą transporto priemonės sulaikymas faktiškai pratęsiamas, nors procesinė teisė apskųsti nutarimą negali būti paversta faktine sankcija už naudojimąsi teise į teismą.
Po skundžiamos 2026-07-22 nutarties priėmimo apeliantui pakartotinai pateikus prašymą, 2026-07-27 raštu nurodyta, kad jo priėmimo klausimas bus sprendžiamas 2026-08-06 pagrindinės administracinio nusižengimo bylos teismo posėdyje. Toks procesinis modelis neužtikrina veiksmingos teisminės gynybos, nes prašymo nagrinėjimo perkėlimas reiškia sprendimo atidėjimą, per kurį nuosavybės teisės suvaržymas nenutrūksta. Todėl tai nėra lygiavertė ir veiksminga alternatyva atskiram procesiniam sprendimui.
Apelianto 2026-07-17 prašyme buvo argumentuota, kad transporto priemonė jau yra identifikuota, apžiūrėta, jos techniniai duomenys užfiksuoti, todėl jos fizinis laikymas Muitinės saugojimo vietoje nebeatlieka savarankiškos įrodymų apsaugos funkcijos. Remdamasis teismų praktika nurodė, net jei 2026-03-09 transporto priemonės sulaikymas jo atlikimo metu būtų buvęs teisėtas, iš to savaime neišplaukia jo laikymo teisėtumas 2026 m. liepos mėnesį, kai administracinis tyrimas jau baigtas ir pati Muitinė nusprendė turto nekonfiskuoti.
Pirmosios instancijos teismas materialiai neįvertino apelianto argumentų dėl institucijos sprendimo nekonfiskuoti transporto priemonės, išnykusio proceso užtikrinimo poreikio, keturis mėnesius trunkančio nuosavybės ribojimo, didėjančios žalos ir kita. Vien aplinkybė, kad abu kreipimaisi yra susiję su ta pačia transporto priemone ir pradine jai pritaikyta priemone, savaime nepatvirtina šių kreipimųsi dalyko ir pagrindo tapatumo bei negali pateisinti atsisakymo atlikti aktualų teisinį vertinimą.
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, akcentuoja, kad 2026-07-20 buvo gautas A. A. prašymas, kurį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026-07-22 nutartimi atsisakė priimti. Nesutikdamas su šia nutartimi, 2026-08-10 apeliantas pateikė apeliacinį skundą. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto skunde nurodytais argumentais, kadangi, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, apelianto prašymas savo esme yra skundas dėl jam pritaikytos administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės – lengvojo automobilio VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantas jau anksčiau buvo pateikęs skundą dėl tos pačios transporto priemonės paėmimo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-04-01 nutarimu jo skundas buvo atmestas (administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-244-927/2026). Minėtu nutarimu apeliantui taip pat buvo išaiškinta, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo išspręstas skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo, neskundžiamas, tačiau nesutikimą su šiuo nutarimu galima pareikšti apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo (Nr. II-424-1199/2026). Pažymėtina, kad Liteko II duomenys patvirtina, jog apeliantas 2026-07-13 pateikė skundą dėl Institucijos 2026-06-25 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-424-1199/2026, o 2026-07-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gautas A. A. pareiškimas dėl skundo atsiėmimo. Teismas 2026-07-29 nutartimi priėmė A. A. atsisakymą nuo skundo ir skundą paliko nenagrinėtą. Liteko II duomenimis, ši nutartis nebuvo apskųsta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Institucijos 2026-06-25 nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Todėl nėra pagrindo toliau spręsti klausimo dėl apeliantui pritaikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės. Taigi, aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-07-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-07-22 nutartį nepakeistą ir A. A. (A. A.) apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.