Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-614-468/2026 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00331-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. (M. Š.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-06-12 nutarties, kuria išnagrinėtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės nustatymo nuteistajam M. Š., teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. (toliau – nuteistasis) Lingbiu apylinkės teismo 2026-02-18 nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas 2 metų 3 mėnesių (822 dienų) laisvės atėmimo bausme už ypač grubaus, žiauraus ar pavojingo pobūdžio fizinį užpuolimą, neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą, grasinimus ir ginkluotą plėšimą (4 nusikalstamos veikos). Nuosprendis įsiteisėjo 2026-02-18. Paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2027-11-29. Be to nuosprendyje nurodyta, jog kaltinamasis išsiunčiamas iš Danijos, jam skiriamas visam laikui galiojantis draudimas atvykti.

Pagal Liudijime pateiktą informaciją, nuteistasis M. Š. yra sulaikytas Danijos Karalystėje. Tiek Lingbiu apylinkės teismo 2026-02-18 nuosprendyje, tiek Liudijime pažymėta, kad M. Š. taikomas išsiuntimas iš Danijos Karalystės uždraudžiant atvykti į Danijos Karalystę visam laikui.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026-06-19 buvo gautas Danijos kalėjimų tarnybos Rytinės kalėjimų apygardos patarėjo teisės klausimais elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-06-12 nutartis nuteistajam M. Š. buvo įteikta 2026-06-16, nuteistasis nori skųsti paminėtą nutartį.

Nesutinka su sprendimu dėl perdavimo iš Danijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, nes nėra susijęs jokiais ryšiais su Lietuvos Respublika (nėra net registracijos ar gyvenamosios vietos Lietuvoje), nemoka lietuvių kalbos, negyvena jau 10 metų Lietuvoje.

Nurodė, kad gražinimas galimai labai pakenktų jo interesams ir galimybei tinkamai atlikti bausmę. Pažymėjo, kad jo išreikšta nuomonė dėl nenoro būti perduotam tinkamai nevertinama. Su juo šio klausimo niekas neaptarinėjo, neaiškino, kodėl vyksta perdavimas. Dėl to gali būti pažeistos pagrindinės žmogaus teisės ir (ar) laisvės – teisę į teisingą teismą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo M. Š. skundo argumentus bei skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-06-12 nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pripažindamas Lingbiu apylinkės teismo 2026-02-18 nuosprendį, priimtą M. Š. atžvilgiu, ir nutardamas jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Skundą nagrinėjantis teismas su skundžiamos nutarties išvadomis sutinka, konstatuoja, jog pagrindo tenkinti nuteistojo M. Š. skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį, priimant naują sprendimą, nėra.

Iš nuteistojo M. Š. skundo matyti, kad neginčijama skundžiamos nutarties dalis, kuria suderinta Lingbiu apylinkės teismo 2026-02-18 nuosprendžiu paskirta bausmė su BK 140 straipsnio 3 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, 145 straipsnio 1 dalimi ir 180 straipsnio 2 dalimi, paliekant šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų 3 mėnesių (822 dienų) laisvės atėmimo bausmę, į ją įskaitant visą M. Š. Danijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką, tačiau skundžia išsiuntimą iš Danijos Karalystės uždraudžiant atvykti į Danijos Karalystę visam laikui.

Visų pirma pažymėtina, jog teismo nutartis, kuria pripažintas M. Š. atžvilgiu priimtas Lingbiu yra teisėta ir pagrįsta, aukštesnysis teismas, nenustatė jokių esminių proceso teisės pažeidimų, teismo nutartis yra motyvuota, pateikti motyvai aiškūs, išsamūs ir įtikinami.

BPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Europos Sąjungos valstybių narių paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje reglamentuotas BPK 365⁵ straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog M. Š. yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą. Taip pat nagrinėjamu atveju yra nustatyta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga – nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką. Kaip jau minėta aukščiau, Lingbiu apylinkės teismo 2026-02-18 nuosprendyje nurodyta, kad M. Š. yra išsiunčiamas iš Danijos Karalystės ir jam skiriamas visam laikui galiojantis draudimas atvykti į Danijos Karalystę, kuris pradedamas skaičiuoti nuo išvykimo ar išsiuntimo dienos.

Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. Š. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę nuo 2019-05-02, o paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje buvo (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo deklaruotas nuo 2006-11-29 iki 2013-11-06. Šiame kontekste pažymėtina, kad apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skunde nurodytais argumentais, jog kaltinamasis nėra susijęs jokiais ryšiais su Lietuvos Respublika, nemoka lietuvių kalbos ir Lietuvoje negyvena jau 10 metų. Priešingai, nei teigiama skunde, Lingbiu apylinkės teismo 2026-02-18 nuosprendyje konstatuota, kad M. Š. pats nurodė Danijoje gyvenantis nuo 2025 m. vasario mėnesio ir su Danija neturintis jokių ryšių. Nors skunde M. Š. nurodo, jog jis lietuvių kalba nekalba, visgi Lingbiu apylinkės teismo nuosprendyje yra pažymėta, kad M. Š. laisvai kalba lietuvių kalba, Danijoje negyvena jo šeima ir vaikai, o jo tėvai bei broliai gyvena Lietuvoje. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025-03-03 M. Š. buvo išduotas darbuotojo registracijos pažymėjimas ir jis buvo įregistruotas CPR registre (Danijos centriniame asmenų registre). Taigi, Danijoje jis teisėtai gyveno nuo 2025-03-03 iki suėmimo, t. y. apie 5 mėnesius ir 3 savaites.

Apygardos teismas, pasisakydamas dėl skunde nurodytų argumentų, kad su nuteistuoju nebuvo aptartas jo perdavimo klausimas ir jam nebuvo paaiškintos perdavimo priežastys, pažymi, kad su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamajam buvo įteikti procesiniai sprendimai, įskaitant ir Lingbiu apylinkės teismo 2026-02-18 nuosprendį, kuriame konstatuota, jog nuteistojo elgesys kelia realią, tiesioginę ir pakankamai rimtą grėsmę, pažeidžia esminius visuomenės interesus, todėl jo išsiuntimas iš šalies yra pagrįstas viešosios tvarkos interesais. Be to, Lingbiu apylinkės teismas pripažino, kad kaltinamojo išsiuntimas iš šalies, paskiriant neterminuotą draudimą atvykti į Danijos Karalystę, neprieštarauja proporcingumo principui, įtvirtintam Europos Sąjungos teisėje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje. Taip pat nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su skundžiama nutartimi, kad nenustatyta sąlygų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lingbiu apylinkės teismo 2026-02-18 nuosprendį Lietuvos Respublikoje, remiantis Įstatymo 8 straipsnio 1 punktu. Taigi, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skunde nurodytu argumentu, kad dėl nuteistojo perdavimo buvo pažeistos jo pagrindinės žmogaus teisės ir (ar) laisvės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam M. Š. Lingbiu apylinkės teismo 2026-02-18 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais ir vadovaudamasis tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-06-12 nutartį, o nuteistojo M. Š. skundas yra atmetamas.

Atskirai pažymėtina tai, kad klausimas dėl Lingbiu apylinkės teismo 2026-02-18 nuosprendžiu paskirto kaltinamojo išsiuntimo iš šalies, paskiriant neterminuotą draudimą atvykti į Danijos Karalystę, yra Danijos Karalystės, o ne Lietuvos Respublikos teismų kompetencijos klausimas, todėl klausimas dėl deportacijos ir draudimo grįžti į šalį paskyrimas Lietuvos Respublikos teismuose nenagrinėtinas ir dėl jo nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š. (M. Š.) skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-06-12 nutartį palikti galioti. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.