Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-09-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1663-794/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-17
Bylos Nr.
e2S-1663-794/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05196-2026-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Skolininkas
SKL1
Kategorijos
  • 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1663-794/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05196-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.3.1.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugsėjo 17 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės SKL1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei SKL1 ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius KRE1 kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei SKL1 .

Pareiškimu kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti skolininkės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti skolininkės turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 7 000 Eur dydžio sumai. Nurodė, jog skola ilgą laiką nesumokama, ne kartą ją žadėta sumokėti, tačiau iki šiol nesumokėta. Skolininkė sumokėjo tik 1 000 Eur. Skola turėjo būti sumokėta iki 2025 m. lapkričio 22 d. Šalys susitarė ir sutartyje ranka įrašė prierašą su skolininkės parašu, kad skolininkė sumą mokės dalimis, t. y. gruodžio mėnesį įsipareigojo sumokėti pusę sumos, o iki sausio mėn. paskutinės dienos įsipareigojo sumokėti likusią dalį. Skola nesumokėta. Kreditorius tokį elgesį vertina kaip nesąžiningą vengimą atsiskaityti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartimi kreditoriaus KRE1 prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas.

Teismas nurodė, kad kreditorius išdėstė pareiškimo reikalavimus skolininkei pagrindžiančias faktines aplinkybes, pridėjo jas pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo vertinti, jog pareiškimas nebūtų net tikėtinai pagrįstas.

Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, reiškiamų reikalavimų pobūdį, kreditoriaus pareiškime nurodytas aplinkybes, jog tarp šalių 2025 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta sutartis, skolininkė neneigia skolos fakto bei tai, jog teismo turimais duomenimis skolininkė neturi nekilnojamojo turto, o skolos suma, kaip fiziniam asmeniui, nėra maža, teismas darė išvada, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė SKL1 prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas be pagrindo vertino, jog kreditorius įrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

Apeliantė laiko, kad kreditorius neįrodė, kad jo reiškiamo reikalavimo suma yra didelė skolininkei (7 000 Eur). Byloje nėra pakankamai duomenų apie skolininkės turtinę padėtį, taip pat duomenų apie galimą skolininkės nesąžiningumą, iš kurio būtų galima spręsti, kad ji neketina vykdyti kreditoriui palankaus teismo sprendimo, dėl ko nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais.

Atsiliepimas

Kreditorius KRE1 atsiliepimu į skolininkės atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo tokius argumentus:

Kreditorius teismui pateikė pakankamus duomenis, leidžiančius spręsti apie tikėtiną reikalavimo pagrįstumą. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 6 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis, pagal kurią kreditorius atliko apeliantės užsakytus statybos bei apdailos darbus, o apeliantė už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas įsipareigojo sumokėti 8 000 Eur. Iš šios sumos buvo sumokėta tik 1 000 Eur, todėl liko 7 000 Eur neapmokėta skola. Apeliantė savo parašu sutartyje patvirtino, kad pretenzijų dėl atliktų darbų neturi.

Šalies argumentai

Pastebėtina, kad nei pateiktame atskirajame skunde, nei prieštaravimuose atsakovė nepasisakė dėl reikalaujamos priteisti sumos, t. y. neginčija sumos, nenurodo jokių darbų trūkumų, nenurodo, kad apmokėjo skolą ar pan. Taigi iš pačios skolininkės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad su nurodyta skolos suma sutinka, tačiau jau keturis mėnesius vengia ją apmokėti. Taigi akivaizdu, jog pirma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.

Skolininkė pažadėjo sumą sumokėti dalimis, t. y. gruodžio mėnesį įsipareigojo sumokėti pusę sumos, o iki sausio mėnesio paskutinės dienos įsipareigojo sumokėti likusią dalį. Skolininkė vis žada atsiskaityti, tačiau pažadų nevykdė. Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina ne atsitiktinį mokėjimo vėlavimą, o nuoseklų vengimą vykdyti piniginę prievolę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nutartyje nurodė, kad teismo turimais duomenimis skolininkė neturi nekilnojamojo turto, taip pat, kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, jos gaunamas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčius) siekia 1 568,41 Eur (atskaičius mokesčius tai sudarytų apie 1 000 Eur). Be to, pateiktame atskirajame skunde apeliantė tik neigė teismo ir kreditoriaus nurodytas aplinkybes, tačiau pati neįrodinėjo, kad skolos suma jai nėra didelė, neįrodinėjo, kad turi santaupų, kitokio turto ir pan.

Kaip matyti iš kreditoriaus į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, skolininkė vis nurodo, kad pinigų neturi iš kur gauti, taip pat yra nurodžiusi, kad pinigus ji turės tik balandžio mėnesį, kai atgaus juos iš II pensijų pakopos.

Skolininkės nesąžiningumą patvirtina tai, kad neturėdama pinigų, ji užsakė brangiai kainuojančius darbus, taip jau iš pradžių (užsakydama darbus) žinodama, kad galimai nebus kaip už juos apsimokėti.

Byloje yra įrodyta ir antroji laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlyga, o skolininkė jos nėra paneigusi, nes atskirajame skunde tik kelia abejones, o ne pateikia konkrečius įrodymus, kad turi turto ir galės atsiskaityti su kreditoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

Bylos duomenimis, kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės 7 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 354,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 26 d. teismo įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino visiškai (civilinės bylos Nr. eL2-11811-937/2026). Taip pat 2026 m. vasario 27 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2026 m. kovo 5 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai, o 2026 m. kovo 20 d. kreditorius pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 7 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (civilinės bylos Nr. e2-15866-937/2026). Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog rengiama taikos sutartis ir ji ieškovui atliko 3 000 Eur dydžio pavedimą.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino teismui pateiktą ieškovo KRE1 ir atsakovės SKL1 pasirašytą taikos sutartį ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (civilinės bylos Nr. e2-15866-937/2026). Taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartis 2026 m. gegužės 8 d. įsiteisėjo.

2026 m. gegužės 15 d. civilinėje byloje Nr. eL2-11811-937/2026 gautas antstolės Jurgos Pranckevičienės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-26-195-6971, kuriame nurodyta, jog pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomoji byla Nr. 0195/26/00250 užbaigta.

Tai reiškia, kad šioje civilinėje byloje procesinis sprendimas jau yra priimtas ir šiuo atveju įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės. Šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi išsprendė ginčą iš esmės ir patvirtino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį bei išsprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiame apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Nutraukus apeliacinį procesą, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nepasisakytina.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal skolininkės SKL1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutarties. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas