Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso, pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

T. G. 2026 m. liepos 19 d. apie 11.28 val. Vilniuje, Eišiškių plente, ties nusukimu į Baltosios Vokės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore 1,54 promilių etilo alkoholio koncentraciją. T. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis T. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad šeštadienio vakarą pas jį atvažiavo draugas su mergina, jie norėjo iš jo pirkti automobilį. Jiems buvo skolingas, dalį skolos buvo atidavęs, o už (duomenys neskelbtini) Eur pardavė automobilį draugo merginai. Jie paliko automobilį pas kaltinamąjį, nes jie turėjo reikalų. Tą patį vakarą, su kitais draugais žiūrėdamas futbolo varžybas, jis vartojo alkoholį, išgėrė gal 5–6 skardines alaus ir trauktinės „Starka“. Maždaug 2–3 val. nakties baigė vartoti alkoholį. Kitą dieną atsikėlęs jautėsi gerai, neatrodė, kad būtų išgėręs, dėl to suklydo. Jis norėjo išvažiuoti, bet jo automobilis buvo užstatytas, todėl paėmė tą automobilį, kurį prieš tai pardavė draugo merginai. Apie 11.20 val. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), važiavo į Vaidotų k. Pavažiavęs kokius 5 km, jį sustabdė policijos pareigūnai, nustatė 1,54 promilių neblaivumą, sutinka su nustatytu girtumu. Jis yra vairuoto automobilio savininkas, nes dar nėra išregistravęs šio automobilio. Dabar draugo mergina jį spaudžia, klausdama, kur jos automobilis. Su tyrėja jie susitarė, kad visus dokumentus atsiųs el. paštu ir pardavimą patvirtinantį dokumentą nusiuntė el. paštu. Automobilis parduodamas su tikslu nusipirkti kitą, jis yra su dujų įranga. Patvirtina, kad automobilis yra parduotas, tai įvyko 23 d., o įvykis buvo 19 d. K. Z. yra jo draugo V. K. mergina. Automobilio vertė yra didesnė, jis norėjo „atsikratyti“ skolos. Pasiskolindavo iš draugo (duomenys neskelbtini) Eur, grąžindavo, po to vėl pasiskolindavo (duomenys neskelbtini) Eur ir taip susikaupė skola. Dabar yra atidavęs (duomenys neskelbtini) Eur. Supranta, kad prašys konfiskuoti 6 000 Eur. Norėtų, kad automobilį grąžintų. Dabar jis nuo 2025 m. oficialiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), nes neranda tinkamo (duomenys neskelbtini), jo darbas buvo (duomenys neskelbtini). Pagal išsilavinimą jis yra (duomenys neskelbtini). Jis turi būsto paskolą 25 metams, moka jau ketverius metus apie (duomenys neskelbtini) Eur kas mėnesį. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Suvokia, kad blogai pasielgė, tai buvo pirmas kartas, gailisi. Dabar visiškai nevartoja alkoholio. Automobilį vairuoja nuo 2008 metų. Administracine tvarka yra baustas. Prašo, kad sutuoktinė būtų laiduotoja. Yra prieš ją smurtavęs. Po įvykio gimė dar vienas vaikas, jis yra su žmona susitaikęs. Pasirinko, kad žmona būtų laiduotoja, nes ji yra (duomenys neskelbtini), ji užtikrins, kad jis elgtųsi teisingai, ji prižiūrės jį. Santuokoje su žmona (duomenys neskelbtini) metai, kartu – (duomenys neskelbtini) metų, augina du vaikus.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Policijos departamento Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialisto pareigose. 2026 m. liepos 19 d. darbą pradėjo nuo 7 val. iki 19 val. kartu su specialiste L. D. Vilniaus apskrityje. Dirbant policinėse priemonėse Eišiškių plente, ties nusukimu į Baltosios Vokės gatvę, apie 11.27 val. buvo sustabdytas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo T. G. Vos tik asmeniui atidarius vairuotojo pusės langą, iš automobilio buvo juntamas nestiprus alkoholio kvapas. T. G. kalbėjo rišliai, tačiau jo veidas buvo įraudęs. Patikrinus T. G. blaivumą alkoholio detektoriumi „Drager 5000“, buvo nustatytas teigiamas rezultatas. Dėl tokių priežasčių apie 11.28 val. patikrinus minėtą vairuotoją alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL 0767 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmu pūtimu nustatytas 1,54 promilės girtumas, antru pūtimu 11.46 val. nustatytas 1,56 promilės girtumas. Vairuotojas nurodė, jog alkoholį (alų ir „starką“) vartojo prieš 10 valandų. Daugiau vairuotojas jokios informacijos nesuteikė. Patikrinus asmenį per „Polis II“ naršyklę, nustatyta, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, prieš tai nėra baustas už vairavimą neblaiviam (b. l. 25–28).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2026 m. liepos 19 d. 11.51 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato registruotas pranešimas apie tai, kad V9817 pranešė, jog sustabdė automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 14).

2026 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) A. S. dirbant kartu su specialiste L. D., apie 11.27 val. Vilniuje, Eišiškių pl.–Kirtimų g., buvo sustabdytas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. G., kuriam, patikrinus blaivumą alkoholio detektoriumi „Drager 5000“, buvo nustatytas teigiamas rezultatas. 11.28 val. patikrinus minėtą vairuotoją alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL 0767 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmu pūtimu nustatytas 1,54 promilės girtumas, antru pūtimu 11.46 val. nustatytas 1,56 promilės girtumas. Vairuotojas nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 10 valandų (b. l. 64).

2026 m. liepos 19 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 11.28 val. T. G. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius). Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 10 val., atlikus patikrinimą prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0767, T. G. pirmu pūtimu 2026 m. liepos 19 d. 11.28 val. buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, antru pūtimu 11.46 val. – 1,56 promilių neblaivumas (b. l. 68). Analogiški T. G. neblaivumo patikrinimo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (b. l. 66–67). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2026 m. lapkričio 12 d. (b. l. 65).

2026 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuotas apžiūrimas lengvasis automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis, Vilniuje, Eišiškių plente, ties nusukimu į Baltosios Vokės g. Automobilis (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į Baltosios Vokės g., galu į Juodšilių g. Automobilis turi (duomenys neskelbtini). Automobilio salonas (duomenys neskelbtini), girtavimo pėdsakų nenustatyta. Automobilyje nėra įrengto vaizdo stebėjimo registratoriaus. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, nėra įrengto gatvės apšvietimo. Automobilis iš įvykio vietos paimamas ir su tralu išvežamas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 15–23).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. G. (b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Prius (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina su PVM 2026 m. liepos mėn. Lietuvoje buvo 6 120 Eur (b. l. 33).

2026 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime „dėl gauto el. laiško iš K. Z.“ nurodoma, kad 2026 m. liepos 23 d. gautas el. laiškas iš el. pašto (duomenys neskelbtini), prie pašto nurodytas vardas ir pavardė K. Z. El. laiške nurodytas tekstas: „Sveiki, siunčiu prašymą. Kur kreiptis norit atgauti automobilį?“. Taip pat pridėtos trys nuotraukos. Dviejose nuotraukose matoma transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, nufotografuota iš skirtingų lapo pusių. Sutarties blankas supildytas ranka, nurodyta data 2026 m. liepos 18 d., pardavėjas – T. G., pirkėjas – Z. C. A., automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina (duomenys neskelbtini) Eur, atsiskaitymo būdas grynaisiais pinigais. Trečioje nuotraukoje nufotografuotas prašymas. Pridėtos 3 nuotraukos iš el. laiško nuo K. Z. (b. l. 59–62).

C. A. Z., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2026 m. liepos 18 d. po 19 val. ji atvažiavo pas T. G. apžiūrėti automobilio, automobilis jai patiko, todėl jie pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Ji negalėjo tuo metu atsiimti automobilio, kadangi pati atvyko automobiliu, todėl jie sutarė, kad ji automobilį atsiims vėliau pirmadienį. Pirmadienį ji skambino T. G., tačiau šis nekėlė jai ragelio. O trečiadienį ji sužinojo, kad automobilis areštuotas, T. G. jai pranešė. Šį automobilį pirkti jai pasiūlė jos draugas, su T. G. dėl automobilio ji asmeniškai nekontaktavo. Ji ieškojo naujesnio, taupesnio automobilio, jos draugas pažinojo T. G., tai pasakė, kad šis siūlo automobilį. Automobilis buvo Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pažįsta T. G. žmoną, su ja bendravo, kad atsiųstų sutartį, derino laiką. Sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną – liepos 18 d. apie 19.40 val. Adreso nelabai prisimena, sutartį sudarė ten, kur stovėjo automobilis, tai buvo gyvenamojo namo kiemas. Automobilio savininkas buvo T. G. Jie sutarė dėl (duomenys neskelbtini) Eur kainos. Ji turi automobilio raktą ir dokumentus. Raktą ji paliko, nes tuo metu automobilis buvo užstatytas ir ji sakė, kad negali dabar jo pasiimti, T. G. ji leido automobilį vairuoti, sakė, kad, jeigu reikės išvažiuoti ar dar kažkur, tai ji jiems leidžia patraukti automobilį, tiesiog sakė, kad tegul automobilis kol kas pabūna pas juos. Jie sutarė, kad viską sutvarkys pirmadienį, ji atsiims ir užregistruos automobilį. Kita vertus, pirmadienį T. G. jai nekėlė ragelio ir ji nesuprato kodėl. Neprisimena, kada skambino pirmadienį. T. G. atsiliepė trečiadienį (liepos 23 d.), pranešė jai, kad automobilis areštuotas ir ji negalės jo pasiimti. Ji norėjo kažkaip sužinoti, ką jai daryti, ką siųsti, skambino prokurorei, turbūt ir dar kažkam. Ji nežino, kokiu tikslu T. G. vairavo automobilį. Ji tikisi, kad automobilis bus grąžintas. T. G. buvo skolingas jos draugui, dalį skolos sumos jie įskaitė į automobilio pardavimo kainą, likusi suma buvo (duomenys neskelbtini) Eur, ji sumokėjo šią sumą tą pačią dieną, kuomet ir apžiūrėjo automobilį. Ji turi vairuotojo pažymėjimą nuo 2013 ar 2014 metų. Ji neprisimena, kelintų metų tas automobilis ar kokia jo rida. Ji sutinka, kad tai yra du pagrindiniai klausimai įsigyjant automobilį, bet to neprisimena. Ji pati turi du automobilius ir neprisimena, kiek jie kilometrų nuvažiavę. Automobilį apžiūrėjo jos draugas, draugu ji pasitikėjo, jis geriau (duomenys neskelbtini), patarė jai pirkti. Su T. G. žmona ji bendravo, nes su ja jai buvo lengviau susišnekėti, negu su T. G. Jos bendravo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, susirašinėjimas yra tarp jos ir T. G. žmonos.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 1,54 promilių etilo alkoholio koncentracija. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina T. G. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad T. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, policijos įvykių registro išrašas, 2026 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė, 2026 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas, o T. G. neblaivumo faktą (1,54 promiles alkoholio) įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys bei neblaivumo nustatymo akte užfiksuotos aplinkybės. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (pagal pateiktą patikros sertifikatą alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2026 m. lapkričio 12 d.). Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi T. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl T. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu T. G. galima laiduotoja K. G. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį T. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį K. G. atsakomybei (b. l. 126).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies <...> punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju T. G. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl T. G. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus KET ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad T. G. yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) vaikų, nedirba, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kita vertus, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau (2021 m. kovo 10 d.) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 38 straipsnį, t. y. susitaikius su nukentėjusiuoju (savo žmona). Nors tai nelaikoma teistumu ir praėjo gana nemažas laikas nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo (daugiau kaip penkeri metai), tačiau šiuo konkrečiu atveju negalima ignoruoti minėtos aplinkybės. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dar kartą, jei jam praeityje jau buvo taikytas šis baudžiamosios teisės institutas. Taigi kaltinamajam jau buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios teisės institutas, tačiau jis nepadarė išvadų ir vėl nusikalto padarydamas šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. G. per paskutinius penkerius metus net septyniolika kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, visi padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su KET reikalavimų nesilaikymu (b. l. 134–139). Nors šie administraciniai nusižengimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs (greičio viršijimas, nevykdymas pareigos apdrausti transporto priemonę ir pan.), paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau jų sistemingumas T. G. charakterizuoja neigiamai, kaip nedrausmingą vairuotoją, linkusį pažeidinėti KET reikalavimus. Kadangi ir šiame nuosprendyje aptariama jo nusikalstama veika yra susijusi su KET reikalavimų nesilaikymu, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad toks T. G. elgesys nepasikartos ir ateityje.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog T. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tokios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo. Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti T. G. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės. Vien kaltinamojo ir jo gynėjos kitoks manymas teismo neįpareigoja. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesprendžia galimos laiduotojos tinkamumo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas T. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). T. G. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis.

T. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. G. yra (duomenys neskelbtini), vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamoji byla nutraukta (b. l. 80–82), paskutinių penkerių metų laikotarpiu jis septyniolika kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 134-139). „Sodros“ duomenimis, jis šiuo metu nedirba (b. l. 84), iki 2026 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismo vertinimu, 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

T. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltas prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 16 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

T. G. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas laikytinas artimu tai neblaivumo laipsnio ribai, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas), t. y. jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. T. G. vairavo automobilį Vilniaus mieste, vasarą, savaitgalį, apie 11.28 val., nors eismas tokiu laiku gali būti ne itin intensyvus, vis dėlto, kelyje galėjo būti kitų eismo dalyvių. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis privalėjo vairuoti automobilį, nors prieš nagrinėjamo įvykio naktį vartojo gana nemažai alkoholio. Taigi, nėra abejonių, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį ir būdamas neblaivus, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir kitų eismo dalyvių turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė skaudžių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei.

Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atkreiptinas dėmesys, kad T. G. yra (duomenys neskelbtini), tačiau daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už nešiukščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, jis pirmą kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, be kita ko, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išvardytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. liepos 20 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju T. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – C. A. Z. Nors byloje esančiame AB „Regitra“ išraše automobilio savininku nurodytas T. G. (b. l. 32), tačiau teismui buvo pateikta 2026 m. liepos 18 d. 19.40 val. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 48–49), iš kurios matyti, kad automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. G. pardavė C. A. Z. Teisiamojo posėdžio metu apklausti tiek kaltinamasis, tiek C. A. Z. patvirtino aplinkybes, kad 2026 m. liepos 18 d. sudarė šią pirkimo–pardavimo sutartį dėl minėto automobilio, po to C. A. Z. automobilį paliko T. G. žinioje, nes tuo metu negalėjo jo pasiimti (automobilį pasiimti ketino kitą dieną). Teismas pažymi, kad asmeniui nėra būtina nupirktą automobilį pasiimti iš karto, t. y. pirkimo dieną. Tai gali lemti skirtingos priežastys. C. A. Z. teisme nurodė, kad T. G. leido vairuoti automobilį, kilus poreikiui jį patraukti ar išvažiuoti. Teismas neturi pagrindo netikėti C. A. Z. nurodytomis aplinkybėmis. Teismui taip pat buvo pateiktos susirašinėjimo per programėlę ekrano nuotraukos iš C. A. Z. telefono (b. l. 50–52), iš kurių matyti, kad 2026 m. liepos 18 d. apie 13–15 val. buvo susirašinėjama dėl automobilio pirkimo–pardavimo. C. A. Z. teisme nurodė, kad šis pokalbis vyko tarp jos ir T. G. žmonos, ši, bylą nagrinėjant teisme, taip pat patvirtino šią aplinkybę. Visi minėti asmenys (T. G., C. A. Z. ir K. G.) patvirtino, kad automobilis Toyota Prius buvo parduotas C. A. Z. 2026 m. liepos 18 d. T. G. gana prieštaringas elgesys ir nurodytos aplinkybės dėl automobilio ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tai, kad C. A. Z. negalėjo nurodyti teisme, kelintų metų automobilis Toyota Prius ir kokia jo rida, neleidžia daryti priešingos išvados. Pažymėtina, kad įtariamasis gali duoti bet kokius parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau būtina vadovautis taip pat principu, kad visos nepašalintos aplinkybės turi būti vertinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (nagrinėjamu atveju įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nėra paneigta kaltinamojo iškelta versija, kad automobilis Toyota Prius buvo parduotas būtent 2026 m. liepos 18 d., o ne po nusikalstamos veikos padarymo dieną). Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad T. G. skirtina automobilio vertę atitinkančios vertės konfiskavimas bus ne švelnesnė baudžiamojo poveikio priemonė, nei automobilio konfiskavimas. Be to, pirkėjas neprivalo detaliai atsiminti, kokių metų yra nusipirktas automobilis ir kokia jo rida. Be to, priimamam teismo procesiniam sprendimui neturi reikšmės tai, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną automobilis Toyota Prius nebuvo perregistruotas C. A. Z. Pažymėtina, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2026 m. liepos 18 d. (šeštadienio) vakare, o nusikalstama veika padaryta jau kitą dieną (sekmadienį). Akivaizdu, kad automobilis galėjo būti neperregistruotas per tokį trumpą laiką, juolab savaitgalį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2026 m. liepos 19 d. 11.28 val., automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis savininkas jau buvo ne T. G., o C. A. Z., nors šis faktas ir dar nebuvo įregistruotas AB „Regitra“. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – C. A. Z., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, kaltininkui skiriama privalomai. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Prius (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina su PVM 2026 m. liepos mėn. Lietuvoje buvo 6 120 Eur (b. l. 33). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo, nors nurodė, kad transporto priemonę pardavė už mažesnę, (duomenys neskelbtini) Eur sumą, kadangi buvo skolingas pirkėjams ir tokiu būdu atsiskaitė už skolą. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 120 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. T. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaip minėta, dieną prieš nagrinėjamą įvykį kaltinamasis buvo pavartojęs nemažą alkoholio kiekį, taigi, jis savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), nors šiuo metu (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (6 120 Eur) išieškojimas iš T. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo T. G. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 6 120 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad T. G. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet policijos pareigūnų patikrinimo metu jam buvo nustatytas vidutis neblaivumo laipsnis – 1,54 promilės. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga T. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VII. Kiti klausimai

T. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 96–99). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Prokurorės 2026 m. liepos 21 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. G. priklausančiam automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), iki 2027 m. sausio 21 d. Turto saugotoju paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“(b. l. 39–41). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šis automobilis priklauso C. A. Z. ir nebus konfiskuojamas, o iš kaltinamojo bus išieškota šio automobilio vertė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas. Panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą, automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas savininkei C. A. Z. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 5 d. pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-08122 dėl 258,33 Eur už T. G. gynusios advokatės Elenos Žilėnienės darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėja paskirta nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. G. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti T. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. liepos 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. G. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 120 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti T. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Prokurorės 2026 m. liepos 21 d. nutarimu T. G. paskirtą laikinas nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą, automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkei C. A. Z.

Iš T. G. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 2222, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – 1-2574-1100/2026)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) jeigu asmuo savanoriškai nesumoka visos baudos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka išieško baudą priverstinai.

4) jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-2574-1100/2026). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Tai galima padaryti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, jei automobilio vertę atitinkanti pinigų suma nebus sumokėta, antstoliui bus išduotas vykdomasis raštas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Tokiu atveju T. G. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.