Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) 113 straipsnį, 430 straipsnį, 449 straipsnio 1 ir 2 dalis, 113 straipsnį, 589 bis straipsnio pirmąją ir paskutiniąją pastraipas, 113 straipsnį, 590 bis straipsnio pirmąją ir paskutiniąją pastraipas, 113 straipsnį, 590 bis straipsnio 1 ir 5 dalis galutine laisvės atėmimo 3 metams bausme. Šis nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) teismo 2025 m. sausio 29 d. įsakymu D. D. (kaip alternatyvi sankcija) paskirtas lygtinis įkurdinimas socialinėse tarnybose bausmės atlikimui atliktinos bausmės laikotarpiui (3 metams), paskiriant vykdančiojoje valstybėje (Lietuvos Respublikoje) nustatytą kompetentingą teisminę instituciją, kuri skirta lygtinio įkurdinimo socialinėse tarnybose vykdymui. D. D. buvo paskirti šie nurodymai (įpareigojimai): 1) įsikurti (duomenys neskelbtini) ir nekeisti gyvenamosios vietos be vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos leidimo; 2) judėjimo laisvė suteikiama tik gyvenamosios vietos regioninėje teritorijoje, bet koks kitas judėjimas leidžiamas aukščiau nurodyta tvarka; 3) likti savo namuose nuo 23 val. iki 7 val., o kitu nei įprastu laiku galima išeiti iš namų dėl įrodytų sveikatos poreikių; 4) bendradarbiauti su vykdančiosios valstybės socialine tarnyba pagal šios parengtą susitikimų ir (arba) kontaktų grafiką; 5) du kartus per mėnesį atvykti į kompetentingą instituciją patikrinimams; 6) vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buveinės adresas (duomenys neskelbtini)); 7) nepiktnaudžiauti alkoholiu ir nevartoti narkotinių medžiagų; 8) nelaikyti rankose jokios kilmės ar rūšies ginklų ar sprogmenų; 9) nepalaikyti santykių su asmenimis, turinčiais žinomą teistumą ar vartojančiais narkotines medžiagas, išskyrus šeimos narius ir kurie gyvena kartu arba bendradarbius ar bendruomenės narius, taip pat nesilankyti tam tikrose vietose, kurios galėtų skatinti nusikaltimų vykdymą; 10) nedelsiant įvykdyti jam tenkančias šeimos priežiūros pareigas; 11) vykdyti socialiai naudingą veiklą.

Skundžiama nutartimi nustatytas įpareigojimas nesilankyti nusikalstamumą skatinančiose vietose ir nebendrauti su asmenimis, turinčiais teistumą ar vartojančiais narkotines medžiagas, išskyrus šeimos narius ar kartu gyvenančius asmenis, neatitinka įstatyme nustatytų įpareigojimų konkretumo ir apibrėžtumo reikalavimų, kadangi įstatymų leidėjas sąmoningai reikalauja, jog draudimo ar įpareigojimo objektas būtų individualizuotas ir iš anksto aiškiai nustatytas. Tai reiškia, kad teismas privalo nurodyti kokiose konkrečiai vietose draudžiama lankytis ir su kokiais konkrečiais asmenimis draudžiama bendrauti. Ši pareiga negali būti perkelta pačiam nuteistajam ar probacijos tarnybai, suteikiant šiems subjektams diskreciją savo nuožiūra spręsti, kokia vieta laikytina „nusikalstamumą skatinančia“ arba kokie asmenys laikytini „turinčiais teistumą ar vartojančiais narkotines medžiagas“. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių konkrečių vietų, teritorijų ar (ir) asmenų, kurių atžvilgiu nustatomas šis draudimas, todėl D. D. negali objektyviai ir iš anksto nustatyti kokio konkrečiai elgesio jis privalo vengti. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės nustatė ne konkretų draudimą, o bendro pobūdžio elgesio taisyklę, kurios faktinį turinį kiekvienu konkrečiu atveju galėtų nustatyti probacijos tarnyba.

Nors pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir yra įtvirtinta BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punkte, tačiau vien formalus jos nustatymas baudžiamajame įstatyme dar nereiškia, kad ji automatiškai turi būti skiriama kiekvienam asmeniui, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, nes konkrečios pareigos skyrimas turi būti pagrįstas individualiomis aplinkybėmis, jos ryšiu su padaryta nusikalstama veika ir realiu poreikiu užkirsti kelią pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Be to, pati sąvoka „psichiką veikiančios medžiagos“ yra daug platesnė nei narkotinės ar psichotropinės medžiagos, t. y. ji apima alkoholį, teisėtai gydytojo paskirtus vaistus, raminamuosius, migdomuosius ar kitus centrinę nervų sistemą veikiančius preparatus. Svarbu ir tai, kad šis įpareigojimas neturi ryšio su D. D. individualia situacija, nes jis pats transporto priemonės nevairavo, eismo įvykyje nedalyvavo, o nusikalstamos veikos padarymas nebuvo susijęs su D. D. apsvaigimu ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, taip pat jis nėra baustas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus, nėra diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, be kita ko, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie piktnaudžiavimą šiomis medžiagomis.

D. D. padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su ginklo ar sprogmens naudojimu, laikymu arba grasinimu juos panaudoti ir byloje nėra jokių duomenų apie tokio elgesio riziką. Kaip jau minėta, D. D. eismo įvykyje apskritai nedalyvavo ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas kaip darbdavio atstovas dėl jo darbuotojo padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Skundžiamoje nutartyje nenurodytas joks faktinis ryšys tarp D. D. padarytos nusikalstamos veikos, jo individualios situacijos ir poreikio riboti teisę turėti ginklus ar sprogmenis.

D. D. teigimu, jis neturi nepilnamečių vaikų, todėl pareiga, kuri susijusi su nepilnamečių vaikų priežiūra, išlaikymu ar kitų atitinkamų įsipareigojimų vykdymu, objektyviai negali būti įgyvendinta. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas šį įpareigojimą, neįvertino faktinės D. D. šeiminės situacijos, nenustatė ar jis apskritai turi nepilnamečių vaikų, kurių atžvilgiu tokia pareiga galėtų būti vykdoma, taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl šis įpareigojimas šiuo atveju yra būtinas.

Skunde nurodoma, kad D. D. faktiškai gyvena dvejose gyvenamosiose vietose, kuriomis nuolat ir teisėtai naudojosi dar iki skundžiamos nutarties priėmimo. Įpareigojus neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, faktiškai būtų uždrausta būti kitoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Toks ribojimas nėra būtinas ir proporcingas bei neatitiktų įstatyme nustatytų tikslų. Be kita ko, kiekvienas vykimas į kitą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) formaliai būtų laikomas išvykimu už gyvenamosios vietos miesto ribų ir kiekvieną kartą reikalautų atskiro priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tai sukurtų nuolatinę administracinę naštą tiek D. D., tiek probacijos tarnybai, nors pati kelionė tarp dviejų iš anksto žinomų gyvenamųjų vietų nedidina nei pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos, nei slapstymosi rizikos.

Atsiliepimų į skundą, papildomų paaiškinimų, duomenų ir (ar) dokumentų, pareiškimų dėl nušalinimo arba kitų prašymų iki šios teismo nutarties priėmimo teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

D. D. skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (past. – šiuo atveju skundžiama nutartimi buvo pripažintas (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis), ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos (past. – šiuo atveju skundžiama nutartimi buvo pripažintas ir (duomenys neskelbtini) teismo 2025 m. sausio 29 d. įsakymas), ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą alternatyviąją bausmę ar probacijos priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose ir bausmių vykdymo įstatymuose numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis.

Kaip nurodoma skunde (past. – tai matosi ir iš byloje esančių duomenų), D. D. (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal (duomenys neskelbtini) 113 straipsnį, 430 straipsnį, 449 straipsnio 1 ir 2 dalis, 113 straipsnį, 589 bis straipsnio pirmąją ir paskutiniąją pastraipas, 113 straipsnį, 590 bis straipsnio pirmąją ir paskutiniąją pastraipas, 113 straipsnį, 590 bis straipsnio 1 ir 5 dalis – už jo darbuotojo padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, t. y. D. D. eismo įvykyje nedalyvavo (nevairavo transporto priemonės).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu D. D. paskirta bausmė pagal (duomenys neskelbtini) 113 straipsnį, 430 straipsnį, 449 straipsnio 1 ir 2 dalis, 113 straipsnį, 589 bis straipsnio pirmąją ir paskutiniąją pastraipas, 113 straipsnį, 590 bis straipsnio pirmąją ir paskutiniąją pastraipas, 113 straipsnį, 590 bis straipsnio 1 ir 5 dalis – laisvės atėmimas 3 metams – buvo suderinta su BK nuostatomis, t. y. D. D. (duomenys neskelbtini) padaryta nusikalstama veika prilyginta nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Pažymėtina, jog BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė išimtinai tik tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kaip matyti iš kompetentingos (duomenys neskelbtini) institucijos atsiųstų dokumentų ir jų vertimo į lietuvių kalbą, ne būtent pats D. D. vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio kilo neigiami padariniai, o kiti asmenys, t. y. D. D. tik buvo atsakingas už techniškai tvarkingos transporto priemonės eksploatavimą, todėl šiuo atveju jo (duomenys neskelbtini) padaryti nusikalstami veiksmai negali būti suderinti su BK 281 straipsnio 5 dalimi (pavyzdžiui, galėtų būti derinami su BK 132, 137, 139 ar 282 straipsniais). Be kita ko, dėl D. D. veiksmų, kaip matyti iš bylos medžiagos, kilo ne vien, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje, tik BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai, t. y. ne tik žuvo asmenys, tačiau kiti asmenys buvo sužaloti, todėl jo veiksmai taip pat papildomai turėjo būti derinami su kitomis BK nustatytomis nusikalstamomis veikomis, o ne apsiribojama vien tik sunkiausių padarinių kvalifikavimu. Svarbu ir tai, kad visi D. D. (duomenys neskelbtini) teismo kvalifikuoti veiksmai pagal atskiras (duomenys neskelbtini) normas iš esmės sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl derinimas su keliomis BK nustatytomis nusikalstamomis veikomis šiuo atveju yra galimas.

Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas imperatyvas, jog „Paskirtojo teisėjo nurodymu nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui ir probacijos tarnybai pranešama apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl sprendimo pripažinimo. Probacijos tarnybos atsiliepimas, kuriame ji pateikia siūlymus dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais ir bausmių vykdymo įstatymais šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka, yra privalomas. Nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras ir probacijos tarnybos atstovas į teismo posėdį nešaukiami.“. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, kompetentingos (duomenys neskelbtini) institucijos prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, taip pat, jog buvo išsiųsti teismo pranešimai D. D., jo gynėjui advokatui ir prokurorui dėl teisės pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, tačiau tai nebuvo padaryta su probacijos tarnyba (teismo pastaba – bent jau tai nėra užfiksuota nei rašytinėje bylos medžiagoje, nei teismų informacinėje sistemoje), todėl tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, dėl kurio skundžiama nutartis negali būti vertinama kaip teisėta.

Įvertinus tai, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai suderino (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu D. D. paskirtą bausmę pagal (duomenys neskelbtini) 113 straipsnį, 430 straipsnį, 449 straipsnio 1 ir 2 dalis, 113 straipsnį, 589 bis straipsnio pirmąją ir paskutiniąją pastraipas, 113 straipsnį, 590 bis straipsnio pirmąją ir paskutiniąją pastraipas, 113 straipsnį, 590 bis straipsnio 1 ir 5 dalis su BK nuostatomis, Vilniaus apygardos teismas savo iniciatyva šios klaidos ištaisyti negali (dėl to nėra paduotų skundų), nes ją taisydamas iš D. D. atimtų procesinę teisę paduoti skundą apeliacine tvarka, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė ir gana šiurkščią procesinę klaidą neinformuodamas probacijos tarnybos apie nagrinėjamą klausimą bei neįpareigodamas pateikti atsiliepimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos prašymas grąžintinas iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, o skunde nurodyti argumentai dėl paskirtų įpareigojimų nevertinti ir dėl jų šioje nutartyje nepasisakoma. Papildomai pažymėtina, kad parinkdamas įpareigojimus D. D., teismas turėtų įvertinti ne formaliai asmens padarytas veikas, o jų padarymo aplinkybes vertinti paskiriamų įpareigojimų kontekste, be to, realią įpareigojimų įtaką, taip pat atsižvelgiant ir į asmenines D. D. savybes bei kitas svarbias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. D. skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – klausimą dėl (duomenys neskelbtini) prašymo dėl (duomenys neskelbtini) teismo 2025 m. sausio 29 d. įsakymu D. D. paskirtos alternatyvios sankcijos pripažinimo ir taikymo Lietuvos Respublikoje grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.