Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. F. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria S. F. atskirasis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. rugpjūčio 12 d. laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priimtų procesinių sprendimų esmė

Pareiškėjas S. F. 2026 m. liepos 31 d. per elektroninių paslaugų portalą pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą Institucijos 2026 m. birželio 30 d. nutarimui administracinio nusižengimo byloje apskųsti ir prašė priimti ir nagrinėti jo skundą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo S. F. atskirasis skundas netenkinamas.

ANK 656 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 647 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas turi būti pasirašytas jį paduodančio asmens arba jo atstovo. Elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas skundas laikomas pasirašytu tik tada, kai jį pateikusio asmens tapatybė patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais. Pagal ANK 574 straipsnio 2 ir 3 dalis teismui procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma, o juos teikiant asmens tapatybė turi būti patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais. Taigi vien procesinio dokumento ar laiško išsiuntimas iš tam tikro elektroninio pašto adreso nėra įstatyme nustatytas asmens tapatybės patvirtinimo būdas ir neatstoja procesinio dokumento pasirašymo. Parašo reikalavimas nėra formalus. Jis leidžia nustatyti procesinį dokumentą pateikusį asmenį, patvirtina dokumento turinio autentiškumą ir asmens valią inicijuoti atitinkamą teismo procesą. Elektroninio pašto adreso naudojimas savaime nepatvirtina, kad šį adresą konkrečiu metu valdė ir laišką išsiuntė būtent pareiškėjas, taip pat neužtikrina, kad prie laiško pridėto dokumento turinys išreiškia jo galutinę procesinę valią.

Pagal ANK 648 straipsnio 6 dalį, kai apeliacinis skundas nepasirašytas, teismas nustato ne trumpesnį kaip septynių kalendorinių dienų terminą šiam trūkumui pašalinti. Jeigu asmuo per nustatytą terminą trūkumų nepašalina, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (ANK 648 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo S. F. 2026 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu paštu pateiktas atskirasis skundas nebuvo pasirašytas nei fiziniu, nei kvalifikuotu elektroniniu parašu, o jo tapatybė nebuvo patvirtinta kitu Teismų įstatyme nustatytu būdu. Pirmosios instancijos teismas šio trūkumo pagrįstai nelaikė mažareikšmiu ir pagrįstai 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui įstatyme nustatytą minimalų septynių kalendorinių dienų terminą pateikti tinkamai pasirašytą skundą. Pareiškėjo S. F. 2026 m. rugpjūčio 27 d. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, kad skundą pateikė pats, šio trūkumo nepašalino, kadangi laiškas taip pat nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, o jį siunčiant pareiškėjo tapatybė nebuvo patvirtinta Teismų įstatyme nustatyta tvarka. Todėl aplinkybė, kad laiškas išsiųstas iš to paties elektroninio pašto adreso kaip ir skundas, nesudarė pakankamo teisinio pagrindo laikyti skundą pasirašytu.

Apygardos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo S. F. nurodomų aplinkybių, jog jis nebuvo Lietuvoje ir negalėjo skundo trūkumo pašalinti, pažymi, kad išties, iš pareiškėjo pateiktos medžiagos matyti, jog jis užsiima koviniu sportu, o 2026 m. rugpjūčio 27-30 dienomis Bulgarijoje vyko kovinio sporto varžybos „Hungarian Kockboxing World Cup“, tačiau iš pateiktos medžiagos nėra aišku ar S. F. jame apskritai dalyvavo. Kita vertus, net jei pareiškėjas išties dalyvavo šiose varžybose, išvykimas į užsienį savaime neatleidžia proceso dalyvio nuo pareigos laikytis teismo nustatytų procesinių terminų. Pastebėtina, kad pareiškėjo S. F. pateikto varžybų tvarkaraščio matyti, kad paminėtos varžybos vyko nuo 2026 m. rugpjūčio 27 iki 30 d., t. y. nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Teismo nutartimi nustatytas septynių dienų skundo trūkumų pašalinimo terminas suėjo tik 2026 m. rugsėjo 3 d., t. y. ketvirtadienį, todėl iki termino pabaigos pareiškėjas turėjo dar kelias kalendorines ir būtent darbo dienas pasirašyti skundą bei pateikti jį teismui tiesiogiai, pašto siunta arba teisės aktų nustatyta elektronine forma. Byloje nėra duomenų apie jokias po 2026 m. rugpjūčio 30 d. egzistavusias objektyvias kliūtis, dėl kurių pareiškėjas negalėjo atlikti šių veiksmų. Pareiškėjas S. F. nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad po grįžimo iš paminėtų varžybų nedelsdamas būtų ėmęsis veiksmų skundo trūkumui pašalinti. Vien bendro pobūdžio ir jokiais dokumentais nepagrįstas paaiškinimas apie techninių galimybių pasirašyti skundą nebuvimą išvykos metu nepaaiškina, kodėl tinkamai pasirašytas dokumentas nebuvo pateiktas per likusią termino dalį.

Pastebėtina, kad fiziniu parašu pasirašytas dokumentas pateiktas tik 2026 m. rugsėjo 8 d., t. y. jau pasibaigus trūkumams pašalinti nustatytam terminui ir pirmosios instancijos teismui priėmus 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Vėlesnis pareiškėjo patvirtinimas, kad ankstesnis nepasirašytas skundas išreiškė jo valią, gali pašalinti faktines abejones dėl dokumento autorystės nuo tokio patvirtinimo pateikimo momento, tačiau negali atgaline data pakeisti ANK 648 straipsnio 7 dalyje nustatytų laiku nepašalinto procesinio dokumento trūkumo padarinių. Priešingas aiškinimas paneigtų teismo nustatyto termino privalomumą ir sudarytų galimybę šalinti procesinių dokumentų trūkumus neribotą laiką. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui suteikė realią galimybę ištaisyti skundo trūkumą, aiškiai nurodė, kokį veiksmą jis turi atlikti, ir nustatė įstatymo reikalavimus atitinkantį terminą. Reikalavimas per šį terminą pateikti pasirašytą skundą, atsižvelgiant į nustatyto trūkumo esmę, nebuvo neproporcingas ar pernelyg formalus teisės kreiptis į teismą ribojimas. Skundo grąžinimą nulėmė ne formalus teismo požiūris, bet paties pareiškėjo neveikimas.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, jos naikinti pareiškėjo skunde nurodomais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį nepakeistą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.