Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Editai Daunienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Brazdeikienei, kaltinamojo D. P. gynėjui advokatui Arūnui Marcinkevičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 5 d. iki 2026 m. lapkričio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2026 m. birželio 5 d., apie 19.50 val., Vilniuje, Zujūnų g. 5 esančios UAB „Eiginta“ parduotuvės „Šilas“ perkybos salėje paėmė 1 vnt. romo „Bumbum“ 0,7 litro talpos, kurio vertė – 44,99 Eur, 1 vnt. brendžio „Torres 15“, 0,7 litro talpos, kurio vertė – 33,99 Eur, ir 1 vnt. brendžio „Torres 10“, 1 litro talpos, kurio vertė – 31,99 Eur, šias prekes susidėjo į su savimi turimą kuprinę ir, atvirai, ten buvusių parduotuvės darbuotojų bei klientų akivaizdoje, praėjo pro parduotuvės kasas, nepateikęs prekių apmokėjimui, po ko parduotuvės darbuotojai D. K. bandant jį sulaikyti, t. y. sugriebus už kuprinės ir pareikalavus atiduoti prekes, jis atidavė vieną butelį, o su likusiais dviem buteliais pabėgo, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes ties pastatu Vilniuje, Zujūnų g. 23, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais D. P. kaltinamas pasikėsinęs atvirai pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, 110,97 Eur vertės turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2026 m. birželio 7 d. nutartimi D. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2026 m. birželio 5 d. iki 2026 m. rugsėjo 5 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kaltinamajam D. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, t. y. nuo 2026 m. rugsėjo 5 d. iki 2026 m. lapkričio 5 d., nustačius, kad suėmimo taikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra išnykę ar pasikeitę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi kaltinamojo D. P. skunde nurodytus teiginius ir argumentus bei patikrinusi skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėta ir pagrįsta. Pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebuvo pažeisti BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimai bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, saugančios asmenį nuo nepagrįsto jo laisvės suvaržymo.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys yra užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros ir liudytojų apklausų protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje esantys duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, o byloje esantys duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad visi klausimai, susiję su kaltinamojo kalte, sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami ir įvertinami, išsprendžiamas asmens kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimas. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas teismą įpareigoja išsamų byloje surinktų duomenų vertinimą atlikti tik priimant galutinį procesinį sprendimą, t. y. nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamu atveju pirmiau nurodytų duomenų išvadai, kad kaltinamasis galėjo padaryti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pakanka, todėl dėl kaltinamojo D. P. skundo argumentų, kuriais jis ginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimą, šioje nutartyje išsamiau pasisakoma nebus.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. P. yra kaltinamas pasikėsinęs padaryti vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga yra nustatyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas D. P. paskirtos kardomosios priemonės terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manydamas, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo vykstančio baudžiamojo proceso ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas suėmimo taikymui ir jo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje šie pagrindai nustatyti pagrįstai.

Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu taikomas esant pagrįstam manymui, kad asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Kitų aplinkybių sąvokai, be kita ko, priskiriama ir apkaltinamojo nuosprendžio atveju gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė. Nors ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo kaltinamajam pratęsti taikomos kardomosios priemonės terminą, tačiau, vertinant kitų aplinkybių kontekste, ji gali turėti įtakos kaltinamojo apsisprendimui bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis daug kartų teistas ir baustas administracine tvarka (baudos nėra sumokėtos). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) bei Administracinių nusižengimų registro išrašų duomenimis, kaltinamojo daromos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai iš esmės yra nukreipti į kitų asmenų nuosavybę, jų turtą. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad daromos neteisėto pobūdžio veikos yra bent jau dalinis kaltinamojo pajamų šaltinis. Šį vertinimą sustiprina bylos medžiagoje esantys duomenys apie tai, kad kaltinamojo D. P. darbiniai santykiai yra trumpalaikiai, o vykdoma individuali veikla, bylos duomenimis, oficialių pajamų negeneruoja. Bylos duomenimis D. P. taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos, nėra vedęs, t. y. nesukūręs šeimos. Nors pats kaltinamasis nurodo, kad turi sugyventinę, kurios namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvena, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pakankamai tvirtus šeiminius santykius, kurie galėtų patvirtinti, jog kaltinamasis su Lietuvos Respublika yra saistomas glaudžiais socialiniais ar ekonominiais ryšiais, eliminuojančiais bėgimo (slėpimosi) riziką. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti duomenys yra pakankami paneigti kaltinamojo D. P. teiginius apie jo socialinius ir ekonominius ryšius. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam ne kartą buvo paskelbta paieška, kas patvirtina, jog jis yra linkęs vengti jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad D. P., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmę, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės ir neturėdamas itin stiprių socialinių, ekonominių bei šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, išties gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atitinkamai konstatuotina, kad šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą nustatė pagrįstai.

Skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas taip pat BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustačius pagrindą manyti, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 1991 straipsnio 2 dalyje, 1992 straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 2532 straipsnio 1 dalyje, 2601 straipsnio 2 dalyje, 2661 straipsnio 1 dalyje, 2672 straipsnio 1 dalyje ir 2 764 straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys. Kaip nurodyta pirmiau, D. P. yra kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Iš ĮKNR išrašo duomenų matyti, kad D. P. yra teistas daugiau nei 20 kartų. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jo elgesys nėra vienkartinio ar atsitiktinio pobūdžio, todėl yra didelė tikimybė, kad, būdamas laisvėje, D. P. gali daryti naujas, ypač turtinio pobūdžio, nusikalstamas veikas. Šį teismo įsitikinimą, be kita ko, patvirtina ir tai, kad kaltinamasis pastoviai daro administracinius nusižengimus, žino baudžiamumo už juos tvarką ir, vadovaujantis jo parodymais bei skunde nurodytais argumentais, stengiasi vogti už tokia sumą, kad neperžengtų administracinio nusižengimo ribų. Toks kaltinamojo požiūris nesuponuoja net menkiausios tikimybės, kad, panaikinus kardomąją priemonę, jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytų duomenų visumą, teisėjų kolegija turi pakankamą pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis D. P. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl spręstina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas taip pat nėra išnykęs.

Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs pirmiau aptartas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas šiuo atveju neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo (BPK 122 straipsnio 7 dalis), pagrįstai pratęsė kaltinamajam D. P. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo D. P. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pratęstą suėmimą palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.