Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – TRA1 , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14101-2026 (ROIK: 26300062929).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14101-2026 (ROIK: 26300062929) (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) TRA1 buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Teisme gautas atsakomybėn patraukto asmens TRA1 (toliau ir – Pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos priimtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo ir netaikyti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir skundą padavusio asmens kaltės. Skundu keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skundu prašoma neskirti Pareiškėjui taikytos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su Pareiškėjui paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės dydžiu.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismo vertinimu, TRA1 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – 170 Eur bei privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – sankcijoje nustatytam minimaliai terminui – 3 mėnesiams.

Teismas nustatė, kad Pareiškėjas kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir Institucija teisingai įvertino tai, kaip Pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skunde ir teismo posėdžio metu TRA1 nurodė, kad niekada nebuvo padaręs analogiško pažeidimo, sąžiningai dalyvauja kelių eisme. Išrašas iš Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad Pareiškėjas administracine tvarka buvo baustas tris kartus – už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1, 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, padarymą. Daugiau nusižengimų TRA1 nėra padaręs, ypač susijusių su pavojingumu ar chuliganišku vairavimu. Taigi, negalima sakyti, kad TRA1 yra piktybinis pažeidėjas. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas truko trumpą laiko tarpą, lenkimo manevras buvo atliktas dienos metu, kelio vietoje, pažymėtoje punktyrine kelio žymėjimo linija, užmiesčio teritorijoje, nesukėlė pavojingos situacijos, žala nei kitiems asmenims, nei kitų asmenų turtui nepadaryta. Pareiškėjo padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje svarbu atsižvelgti į tai, kad TRA1 dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)” detalių ruošėjo – vairuotojo (tiekėjo) pareigose, darbų funkcijų vykdymui yra būtina vairuoti transporto priemonę, nes vyksta pas klientus į įvairius miestus, transportuoja įmonės produkciją į skirtingus objektus. Svarbu įvertinti ir tai, kad darbdavio prašyme nurodoma, kad vairavimas yra neatsiejama Pareiškėjo darbo dalis, be to, pažymima, kad Pareiškėjas yra atsakingas, sąžiningas ir savo pareigas vykdė tinkamai, o netekus teisės vairuoti transporto priemones, darbuotojas faktiškai netektų galimybės vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų, kas galėtų lemti darbo santykių nutraukimą ir reikšmingas neigiamas socialines bei ekonomines pasekmes jam. Minėtas darbas Pareiškėjui yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Vertintina ir tai, kad Pareiškėjas pradėjo vykdyti individualią veiklą, susijusią su statybos darbais, kurios vykdymui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, todėl Institucijos nutarimu nustatytas, įstatymo sankcijoje numatytos minimalios trukmės poveikio priemonės terminas nebūtų adekvatus bei neproporcingai apsunkintų TRA1 padėtį.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, Pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kaltės pripažinimo ir gailesčio, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pačio Pareiškėjo jau padarytas reikalingas išvadas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Pareiškėjui skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, jo dydį nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes. Dėl to įvertinus neteisėtos veikos trukmę, pažeidimo vietą ir laiką, Pareiškėjo asmenybę ir padarytas išvadas, kaltės pripažinimą ir lengvinančią atsakomybę aplinkybę teismas pripažįsta, kad teisingas ir protingas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas gali būti išimties būdu sumažintas nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio laikotarpio. Teismo įsitikinimu toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, Pareiškėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Nors skundu prašoma netaikyti Institucijos nutarimu TRA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, tačiau teismas pažymi, jog nors šiuo atveju, kaip jau minėta, administracinis nusižengimas buvo padarytas spontaniškai, bet vis tik TRA1 padarė šiurkštų pažeidimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje (šiuo atveju sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 ,,Šalutinis kelias iš kairės“) sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, o aptariamu atveju tokios pasekmės nekilo tik laimingo atsitiktinumo dėka. Pažymėtina ir tai, kad skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė), be kita ko, turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes (ANK 22 straipsnis), o šiuo atveju, teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės neskyrimas nebūtų suderinamas su įstatymo leidėjo įtvirtinta administracinio poveikio priemonės paskirtimi.

Taigi, apibendrinus visa tai, kas aptarta, nesant daugiau išskirtinių Pareiškėjo naudai liudijančių aplinkybių, nėra pagrindo dar labiau švelninti jo teisinę padėtį bei apskritai TRA1 neskirti administracinio poveikio priemonės, kadangi, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei į tai, kad administracinio poveikio priemonės skyrimas ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodomas kaip imperatyvus, toks procesinis sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 10 d. nutarimas keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant Pareiškėjui trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, nei ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis

nutarė:

TRA1 skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14101-2026 (ROIK:26300062929) pakeisti: pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį TRA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki 1 (vieno) mėnesio. Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10- ANR_N-14101-2026 (ROIK: 26300062929) dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.