Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2026-09-10 · Civilinė byla Nr. e2-1700-864/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-09-10
Bylos Nr.
e2-1700-864/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00188-2026-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
"Kseda"
Atsakovas
ATS1
Trečiasis asmuo
Valstybinis patentų biuras
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1700-864/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00188-2026-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kseda“ atstovams vadovui D. J., advokatui Viliui Putkiui,

atsakovui ATS1,

trečiojo asmens nereiškiančio savarankiško reikalavimo Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro atstovei Dovilei Bizokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kseda“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kseda“ (toliau - ir ieškovė arba bendrovė) ieškiniu atsakovui ATS1 (toliau – ir atsakovas) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus (toliau – ir VPB) 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2AP-2415 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) dalyje dėl prekinio ženklo AVIZO įregistravimo 35 klasės paslaugoms „reklama“ ir priimti naują sprendimą – neregistruoti prekinio ženklo AVIZO 35 klasės paslaugoms „reklama“; priteisti iš atsakovė ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad 2025 m. lapkričio 21 d. VPB Apeliacinis skyrius priėmė sprendimą byloje Nr. 2Ap-2415, kuriuo protestuojamo prekių ženklo pareiškėjo ATS1 prašymą, įregistruoti prekių ženklą AVIZO dalinai atmetė, atsisakydamas šį ženklą įregistruoti 30 klasės prekėms „raugai“ , tačiau patenkino prašymą įregistruoti prekės ženklą 35 klasės paslaugoms „reklama“. Ieškovas nesutinka su šia sprendimo dalimi ir nesutikimą grindžia motyvais:

VPB Apeliacinis skyrius visiškai nepaisė pareiškėjo pateiktų argumentų, kurie buvo išdėstyti 2024 m. liepos 19 d. VPB Apeliaciniam skyriuje pateiktame motyvuotame rašte, nagrinėjant protestą Nr. PNZ-1046.

Apeliacinis skyrius siekdamas registruoti ar atsisakyti registruoti prekinį ženklą privalėjo išsiaiškinti: a) ar registruojamas žymuo neprieštarauja Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktui, kuris įtvirtina, kad ženklas negali būti registruojamas, jeigu jis dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; b) ar pareiškėjas ATS1 yra sąžiningas siekdamas savo vardu įregistruoti kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą.

Nors VPB Apeliacinis skyrius pripažino faktą, kad prekinis ženklas AVIZO yra tapatus naujai registruojamam prekiniam ženklui, tačiau savo sprendime, faktiškai nepagrindė, kokiu pagrindu prekių ženklas registruojamas 35 paslaugų klasėje „reklama“.

Protestuojamo ženklo savininkas ATS1, pateikė klaidingą informaciją, kad įregistruotas prekių ženklas nepriklauso UAB „Kseda“ ir jis buvo įgytas neteisėtai. Iš pateiktų įrodymų matosi, kad prekių ženklas AVIZO buvo registruotas UAB „ProBIOteka“ vardu. Akcininkų 2022 m. kovo 22 d. vieningu sprendimu buvo leista jį parduoti ir 2023 m. birželio 6 d. jis buvo parduotas UAB „Kseda“. Tai reiškia, kad prekių ženklo AVIZO sandoris įvyko ir teisėtu savininku tapo UAB „Kseda“.

Protestuojamo ženklo savininkas ATS1 nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad ankstesnio prekių ženklo registracija buvo neteisėtai perleista UAB „Kseda“, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms šis perleidimo sandoris prieštarauja ir kodėl jis turėtų būti laikytinas niekiniu ir negaliojančiu. ATS1 2024 m. birželio 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kuriame vienu iš reikalavimų buvo panaikinti prekinio ženklo AVIZO pardavimo sandorį. Patikslintame 2024 m. lapkričio 27 d. ieškinyje, ATS1 pats atsisakė reikalavimo naikinti prekinių ženklų pardavimo sandorius, o 2025 m. birželio 23 d. minėto asmens ieškinys Kaimo apygardos teisme buvo paliktas nenagrinėtu (civilinė byla Nr. e2-476-390/2025). Šio teismo sprendimo protestuojamo ženklo savininkas (ATS1) neskundė.

Atkreipia dėmesį, kad protestuojamo ženklo savininkas ATS1 siekia spręsti akcininkų ginčą piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso suteikiamomis teisėmis, teikdamas pagrindo neturintį pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, taip pat nesąžiningai siekdamas įregistruoti kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą, kas dalinai ir buvo pasiekta.

VPB Apeliacinis skyrius savo sprendime išaiškino, kad įregistruotas prekinis ženklas AVIZO yra tapatus protestuojamam prekiniam ženklui AVIZO. Tačiau priimdamas sprendimą įregistruoti tapatų ženklą reklamos paslaugoms į tai visiškai neatsižvelgė.

Ieškovo nuomone, protestuojamo ženklo savininkas sąmoningai siekė suklaidinti VPB pateikdamas melagingą informaciją ir savinasi kitiems asmenims priklausančius intelektinės nuosavybės objektus, kadangi žodinis prekių ženklas „ZOE“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) Europos Sąjungoje 5 klasės prekėms gėrimai su probiotikais, probiotikų papildai ir kitoms panašioms prekėms (šioms prekėms žymėti žymenį „ZOE“ naudoja Protestuojamo ženklo savininkas) dar 2017 m. gruodžio 5 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje buvo įregistruotas Didžiojoje Britanijoje registruotos bendrovės Zoe Global Limited.

Papildomai pamini, kad AVIZO prekių ženkle esantis vaizdinis elementas, kurį neva „sukūrė“ protestuojamo ženklo savininkas, yra tautinio paveldo ženklo dalis. Šio ženklo teisinę apsaugą bei naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymas bei žemės ūkio ministro patvirtintas Tautinio paveldo produktų ženklų naudojimo tvarkos aprašas. Šiuo prekių ženklu siekiama užtikrinti tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, sudaryti sąlygas sukauptą tradicinių amatų patirtį išsaugoti ir skleisti, suteikus jai šiuolaikinį reikšmingumą.

Aplinkybė, kad protestuojamo ženklo savininkas nurodo „sukūręs“ įstatymu saugomą tautinio paveldo ženklą, puikiai iliustruoja šio asmens nesąžiningumą ir siekį bei norą suklaidinti institucijas, pateikiant akivaizdžiai melagingą informaciją.

Pažymi, jog VPB Apeliacinis skyrius atlikdamas prekių ir paslaugų, kurioms įregistruoti/registruojami lyginami ženklai, tapatumo ar panašumo vertinimą, neatsižvelgė į visus svarbius su tomis konkrečiomis prekėmis ir paslaugomis susijusius veiksnius. Šie veiksniai yra: prekių ir paslaugų pobūdis, galutiniai vartotojai ir jų naudojimo būdas bei tai, ar jos konkuruoja tarpusavyje, ar viena kitą papildo.

Prekės ir paslaugos būna tapačios ne tik tuomet, kai jos visiškai sutampa (vartojami tie patys arba sinonimiški terminai), bet ir tada ir ta apimtimi, kuria ankstesnio ženklo prekės ir (arba) paslaugos priklauso platesnei kategorijai arba atvirkščiai - tada ir ta apimtimi, kuria platesnis vėlesnio ženklo terminas apima konkretesnes ankstesniu ženklu žymimas prekes ir (arba) paslaugas.

VPB Apeliacinis skyrius leido ženklą įregistruoti reklamos paslaugoms, laikytinoms panašiomis į ankstesnio prekių ženklo prekes, nes minėtų prekių mažmeninė prekyba, kurios pagrindinis gaminys yra AVIZO gaminiai yra neatsiejamai susijusi su šių prekių reklama. Taigi, priešingai nei nurodo VPB Apeliacinis skyrius, konstatuotina, kad prekės ir paslaugos, kurioms žymėti yra skirti šie ženklai, yra panašios, o tai gali suklaidinti visuomenę.

Atkreipia dėmesį, kad protestuojamo ženklo savininkas ATS1 siekia spręsti akcininkų ginčą piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso suteikiamomis teisėmis teikdamas pagrindo neturintį pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, taip pat nesąžiningai siekdamas įregistruoti kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą, kas dalinai ir buvo pasiekta. Kaip matyti iš teikiamų įrodymų, atsakovas 2019 m. gruodžio 17 d. Sankt Peterburge įregistravo RAB „PROBIODUKTY“, kurios pagrindinė veikla maisto produktų, kitų maisto produktų gamyba. Vienu iš steigėjų yra atsakovas ATS1. Minėta įmonė 2025 m. kovo 7 d. įregistravo prekių ženklą AVIZO. Faktiškai įregistravo tapatų prekės ženklą Rusijos federacijoje. Suteikus teisę Lietuvos teritorijoje naudoti prekinį ženklą AVIZO reklamai, atsakovas reklamuos trečiųjų asmenų produkciją, tikėtina Rusijos valstybėje pagamintų produktų, kuri galimai yra tapati, produkcijai, kurią gamina ieškovas.

Atsiliepimas

Atsakovas ATS1 su ieškinio reikalavimu nesutinka. Jo vertinimu VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl tenkinti UAB „Kseda“ civilinį ieškinį ir Skundžiamą sprendimą naikinti kaip nepagrįstą ir/ar neteisėtą, nėra pagrindo. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas argumentais:

UAB „Kseda“ protestas Nr. 1046 dėl prekės ženklo AVIZO registracijos, kurio pagrindu priimtas Skundžiamas sprendimas, buvo grindžiamas aplinkybe, kad ginčijamas prekės ženklas AVIZO neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, kad jeigu suinteresuotas asmuo užginčija paraišką ar ženklo registraciją šio įstatymo 56 ar 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės, tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu. Taigi VPB Apeliacinis skyrius nagrinėdamas UAB „Kseda“ protestą Nr. 1046 turėjo įvertinti, ar egzistuoja objektyvi (reali, o ne menama) tikimybė suklaidinti dalį visuomenės, jei pateiktas registracijai ginčijamas prekių ženklas AVIZO bus įregistruotas. Įstatymas nustato aiškius kriterijus, kurie apsprendžia suklaidinimo tikimybę. Suklaidinimo tikimybę apsprendžia du kriterijai: 1) ženklo tapatumas ar panašumas į ankstesnį (jau įregistruotą) ženklą; 2) prekių ar paslaugų, kurioms šis ženklas yra skirtas, tapatumas ar panašumas. Pažymi, kad būtina abiejų kriterijų visuma, t. y. tam, kad būtų konstatuota, jog egzistuoja tikimybė suklaidinti dalį visuomenės, būtina nustatyti abiejų kriterijų egzistavimą.

Skundžiamą sprendimą priėmęs VPB Apeliacinis skyrius nagrinėdamas suinteresuoto asmens UAB „Kseda“ protestą Nr. 1046 tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, nustatė bei Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad:

atsižvelgiant į sutampančias ženklų elementų detales, ginčo ženklas AVIZO yra tapatus suinteresuoto asmens UAB „Kseda“ prekių ženklui AVIZO;

remiantis PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktu, suinteresuoto asmens UAB „Kseda“ prekių ženklas AVIZO yra ankstesnis negu ginčo ženklas AVIZO;

suinteresuoto asmens UAB „Kseda“ prekių ženklas AVIZO buvo (yra) registruotas: (i) 5 klasės prekėms (mikroorganizmų maitinamosios medžiagos, mikroorganizmų preparatai, baltymų maisto papildai, baltymingasis maistas, preparatai praturtinantys organizmą būtinais vitaminais ir mikroelementais, probiotikų papildai, mitybos papildai, bakteriologiniai preparatai medicinos reikmėms, bakterijų kultūrų terpės, bakterijų kultūrų skystosios terpės); (ii) 30 klasės prekėms (avižiniai maisto produktai, avižiniai maisto produktai žmonėms vartoti, maisto produktai iš ryžių, maisto produktai iš grūdų, grūdų produktai, padažai; (iii) 32 klasės prekėms (avižiniai gėrimai, gaivieji gėrimai, gaivieji gėrimai su vitaminais ir mineralinėmis druskomis, mineralinis vanduo, nealkoholiniai gėrimai, aeruoto vandens gaminimo preparatai geriamas vanduo).

suinteresuoto asmens UAB „Kseda“ prekių ženklas AVIZO nėra registruotas 35 klasės paslaugoms (reklama);

ginčo ženklo AVIZO sąraše „reklamos“ paslauga nėra apibrėžta konkrečiomis prekėmis ar paslaugomis, ir yra skirta tretiesiems asmenims, jų gaminamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms reklamuoti.

Atsakovo vertinimu, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose, VPB Apeliacinis skyrius pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ankstesniu (registruotu suinteresuoto asmens UAB „Kseda“) ženklu AVIZO žymimos prekės yra panašios į paslaugas „reklama“, kurioms žymėti yra skirtas ginčo ženklas AVIZO. Pažymi ir tai, kad Skundžiamame nutarime vertinant vartotojo suklaidinimo galimybę pagrįstai (teisingai) nurodoma, kad „suklaidinimo galimybė preziumuojama, kuomet lyginamieji ženklai yra tapatūs ar panašūs, bei prekės ir/ar paslaugos, kurioms žymėti skirti ženklai, yra tapačios ar panašios“.

Ieškovės UAB „Kseda“ ieškinio argumentuose dėl Skundžiamo sprendimo nepagrįstumo iš esmės pateikiamas tik ieškovės subjektyvus aplinkybių vertinimas, o ne nurodomi Skundžiamo sprendimo nepagrįstumo teisiniai argumentai. Tai, kad ieškovės aplinkybių vertinimas nesutampa su VPB Apeliacinio skyriaus atliktu ir Skundžiamame sprendime pateikiamu aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo Skundžiamą sprendimą laikyti (pripažinti) nepagrįstu ar neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsakovas pažymi, kad ieškovės civilinio ieškinio argumentai, nurodyti ieškinio 8 punkto 4, 5, 6, 8 bei 10 papunkčiuose išeina už šioje civilinėje byloje sprendžiamo ginčo ribų ir neturėtų būti tiriami ir vertinami. Čia pažymėtina, kad ir Skundžiamame sprendime apie tai pagrįstai pasisakyta, nurodant, kad šalių argumentai (suinteresuoto asmens argumentai dėl ginčo ženklo paraiškos padavimo turint nesąžiningų ketinimų (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis), pareiškėjo argumentai dėl jo autorystės, suinteresuoto asmens galimo nesąžiningumo, suinteresuoto asmens ankstesnio prekių ženklo reputacijos ar skiriamųjų požymių) nėra nagrinėtini šiame ginče, nes protestas nagrinėtinas tik tokiais pagrindais, kurie yra nurodyti proteste Nr. 1046, t. y. PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

UAB „Kseda“ ieškinyje (8 punkto 2 papunktyje) nepagrįstai nurodo, kad VPB Apeliacinis skyrius siekdamas registruoti ar atsisakyti registruoti ginčijamą prekinį ženklą privalėjo išsiaiškinti: a) ar registruojamas žymuo neprieštarauja PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktui; b) ar pareiškėjas ATS1 yra sąžiningas siekdamas savo vardu įregistruoti kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovė painioja prekių ženklo registracijos procedūrą, kuri reglamentuota PŽĮ 38 - 47 straipsniuose, su prekių ženklo registravimo paraiškos užprotestavimo procedūra, kurią reglamentuoja PŽĮ 56 ir 61 straipsniai. Vykdant prekių ženklo registracijos procedūrą, kaip ir numato PŽĮ 42 - 43 straipsniai, atliekama paraiškos ekspertizė, kurios metu tikrinama, ar pateikta paraiška atitinka PŽĮ 38, 40 ir 41 straipsniuose nustatytus reikalavimus, taip pat atliekama prekių ženklo ekspertizė, kurios metu patikrinama ar ženklas atitinka PŽĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus. Taigi, pareiškėjo sąžiningumas, kartu su kitomis įstatyme nurodytomis aplinkybėmis, tikrinamas ir vertinamas atliekant paraiškos registracijos procedūrą, kurią atlieka ne VPB Apeliacinis skyrius, o kitas(-i) VPB padalinys(-iai). Paraiškos užprotestavimo (užginčijimo) pagrindai nustatyti PŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma kokiais atvejais suinteresuotam asmeniu užginčijus paraišką, ar ženklo registraciją, ženklas nėra registruojamas. UAB „Kseda“ proteste Nr. 1046 dėl ginčijamo prekės ženklo AVIZO buvo nurodytas PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas prekės ženklo registracijos negalimumo pagrindas, todėl VPB Apeliacinis skyrius UAB „Kseda“ protestą Nr. 1046 pagrįstai nagrinėjo tik šia apimtimi.

Nepagrįstu ir klaidinančiu laikytinas ieškinio argumentas, kad neva atsakovas savo vardu siekė įregistruoti kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą. Pažymi, kad pagal PŽĮ 41 straipsnį prekės ženklo registracijos paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos turi būti suklasifikuotos pagal paraiškos padavimo datą galiojančią Nicos konvencijos klasifikaciją, jas sugrupuojant ir priskiriant tam tikrai klasei (nurodant klasės, kuriai ta prekių ar paslaugų grupė priklauso, numerį). Pažymi, kad UAB „Kseda“ prekių ženklas AVIZO buvo (yra) registruotas atsiliepime nurodytoms prekėms, klasifikuojamoms pagal 5, 30 ir 32 klases, o ATS1 teikė paraišką VPB prekių ženklą AVIZO registruoti kitoms prekėms ir paslaugoms, t. y. „raugams“ (30 klasė) ir „reklamos paslaugoms“ (35 klasė). Prekės ženklui teisinė apsauga suteikiama tik ta apimtimi, kiek yra nurodyta jo registracijos paraiškoje, o panašūs (ar net tapatūs) prekių ženklai gali būti registruojami skirtingos prekėms ir/ar paslaugoms žymėti, išskyrus atvejus kai nustatoma vartotojų suklaidinimo tikimybė. Pažymi, kad pagal PŽĮ 41 straipsnio 5 dalies nuostatas prekės ar paslaugos nelaikomos panašiomis remiantis vien tuo, kad pagal Nicos klasifikaciją jos priskirtos tai pačiai klasei, taip pat nelaikomos nepanašiomis remiantis vien tuo, kad pagal Nicos klasifikaciją jos priskirtos skirtingoms klasėms. Taigi, nėra jokio pagrįsto teisinio pagrindo teigti, kad teikdamas paraišką dėl ginčo ženklo AVIZO įregistravimo, atsakovas siekė savo vardu įregistruoti kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą.

Sprendžiant šioje civilinėje byloje nagrinėjamą ginčą neaktualiais laikytini UAB „Kseda“ civilinio ieškinio argumentai, susiję su aplinkybe, kad UAB „Kseda“ registruotame prekės ženkle ir ginčo ženkle esantis vaizdinis elementas laikytinas tautinio paveldo ženklo dalimi. VPB Apeliaciniam skyriui Skundžiamame sprendime konstatavus, kad atsižvelgiant į sutampančias ženklų elementų detales, ginčo ženklas AVIZO yra tapatus suinteresuoto asmens UAB „Kseda“ prekių ženklui AVIZO, šiuose ženkluose naudojamo vaizdinio elemento autorystė ir/ar priskyrimas tautinio paveldo ženklams, nebėra aktuali aplinkybė, kuri turėtų būti nustatinėjama.

Nepagrįstais laikytini UAB „Kseda“ ieškinio argumentai, kad „reklamos paslaugos“, klasifikuojamos 35 klase, kurioms leista registruoti ginčijamą prekių ženklą, laikytinos panašiomis į ankstesnio prekių ženklo, registruoto UAB „Kseda“, prekes, klasifikuojamas 5, 30 ir 32 klasėmis. Ieškinyje nurodoma, kad šis panašumas pasireiškia aplinkybe, jog ieškovės gaminami gaminiai (prekės) yra neatsiejamai susiję su šių prekių reklama. Pažymi, kad Skundžiamame sprendime be kita ko nurodoma, kad ginčo ženklo AVIZO „reklamos“ paslauga nėra apibrėžta konkrečiomis prekėmis ar paslaugomis ir yra skirta tretiesiems asmenims, jų gaminamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms reklamuoti. UAB „Kseda“ prekių ženklas AVIZO yra registruotas tokioms prekėms kaip mikroorganizmų preparatai, probiotikų papildai, bakterijų kultūrų terpės, gėrimai. Akivaizdu, kad savo esme ir prigimtimi UAB „Kseda“ prekių ženklo AVIZO prekės nėra panašios į „reklamos paslaugas“, kurių žymėjimui prašoma registruoti ginčo ženklą AVIZO. Pačios ieškovės gaminamų gaminių (prekių) reklama negali būti laikoma paslauga ir nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės gaminamos prekės yra panašios į „reklamos paslaugas“, kurioms žymėti prašoma registruoti ginčo ženklą „AVIZO“. Akivaizdu, kad dėl aukščiau nurodytų prekių ir paslaugų visiško nepanašumo, ginčo ženklą „AVIZO“ įregistravus ATS1 „reklamos paslaugoms“ (35 klasei), nebus sudaryta (nekils) visuomenės, ar jos dalies, suklaidinimo tikimybė. Šią aplinkybę Skundžiamame sprendime pagrįstai ir VPB Apeliacinis skyrius.

Atsakovo nuomone, ieškovės šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes ieškovė prašo panaikinti trečiojo asmens VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą, o ne ginčija kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus. Pažymi, kad PŽĮ 56 straipsnis nustato prekės ženklo paraiškos protesto tvarką – suinteresuoti asmenys gali užprotestuoti paraišką paduodami motyvuotą rašytinį protestą VPB Apeliaciniam skyriui, kuris išnagrinėjęs protestą priima sprendimą patenkinti protestą ir neregistruoti ženklo visoms ar daliai prekių ar paslaugų, arba atmeta protestą. Spręsti dėl protesto pagrįstumo, ir to pagrindu priimti atitinkamą sprendimą, yra išimtinė VPB Apeliacinio skyriaus kompetencija. Atsakovo teigimu, jos neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie turėjo (ar galėjo turėti) įtakos ieškovės sprendimui kreiptis su ieškiniu į teismą ir ginčyti Skundžiamą sprendimą, todėl negali atsakyti už kito asmens priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo šioje byloje priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, net jei ieškovės civilinis ieškinys būtų patenkintas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti iš esmės procesiniuose dokumentuose išsakytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Trečiojo asmens nereiškiančio savarankiško reikalavimo VPB atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad nagrinėjamo ginčo dalykas yra VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas, kuris išnagrinėtas teisiniu pagrindu, numatytu PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skundžiame sprendime buvo išaiškinta, kokio aplinkybės yra svarbios nagrinėjant prekės ženklo registracijos teisėtumą būtent pagal šį pagrindą, t. y., kad turi būti ankstesnis ženklas, turi būti tapatumas ar panašumas tarp lyginamų ženklų ir prekių ar paslaugų tapatumas ar panašumas. Skundžiamame sprendime yra šios aplinkybės išdėstytos, kad yra ankstesnis prekės ženklas, priklausantis ieškovei, kad lyginami ženklai yra tapatūs ir kad prekės yra panašios. Taip pat nurodo, kad buvo nustatyta, jog paslaugos „reklama“ nėra panašios į ankstesnio ženklo prekes. Tai nustatyta remiantis tiek VPB Gairėmis, tiek ankstesne praktika, tiek teismų praktika, tiek ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės praktika, kuria yra nustatyta, kad paslaugos „reklama“ paprastai skirtos tretiesiems asmenims. Jos labiau suprantamos kaip reklamos agentūrų paslaugos, jos skirtos kitų asmenų prekių ir paslaugų reklamai. Šiuo atveju, nesant detalizavimo, kokioms prekėms ar pasaugoms yra teikiamos šios reklamos paslaugos, nėra pagrindo pripažint jų panašumo su ankstesnio prekės ženklo prekėmis. Todėl ir buvo pripažinta, kad prekės ir paslaugos nėra panašios ir jų atžvilgiu negali būti tenkinamas protestas. Atstovė pažymėjo, kad dalis ieškinyje bei teismo posėdžio metu šalių išsakytų argumentų nėra protesto aplinkybės. Tai būtų svarbu, jie būtų pareikštas negaliojimo prašymas po ženklo registracijos pagal nesąžiningų ketinimų pagrindą. Tada tos visos aplinkybės galėtų būti nagrinėjamos. Jos ir dabar galėtų būti nagrinėjamo, jeigu įvyktų ženklo registracija ir būtų paduotas negaliojimo prašymas. Atstovės teigimu, šiuo atveju nuorodos į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą yra nereikšmingos, nes yra specialus PŽĮ, kuriame išdėstyti visi ženklo negaliojimo pagrindai ir šiuo atveju išdėstytos visos aplinkybės nėra ginčo nagrinėjimo dalykas. Palaikė tai, kad Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų nustatyta, kad:

Ieškovei UAB „Kseda“ priklauso Europos Sąjungos prekių ženklo registracija Nr. (duomenys neskelbtini), paraiška ESINT paduota 2021 m. rugsėjo 29 d. Ženklas registruotas: 5 klasės prekėms „mikroorganizmų maitinamosios medžiagos; mikroorganizmų preparatai (medicinos ar veterinarijos reikmėms); baltymų maisto papildai; baltymingasis maistas (medicinos reikmėms); preparatai, praturtinantys organizmą būtinais vitaminais ir mikroelementais; probiotikų papildai; mitybos papildai; bakteriologiniai preparatai medicinos reikmėms; bakterijų kultūrų terpės; bakterijų kultūrų skystosios terpės“, 30 klasės prekėms „avižiniai maisto produktai; avižiniai maisto produktai žmonėms vartoti; maisto produktai iš ryžių; maisto produktai iš grūdų; grūdų produktai; padažai“, 32 klasės prekėms „avižiniai gėrimai [ne pieno pakaitalai]; gaivieji gėrimai; gaivieji gėrimai su vitaminais ir mineralinėmis druskomis; mineralinis vanduo; nealkoholiniai gėrimai; aeruoto vandens gaminimo preparatai; geriamas vanduo (buteliuose)“.

Atsakovas ATS1 2024 m. sausio 19 d. VPB pateikė paraišką Nr. 2024 0106 registruoti grafinį prekių ženklą - 30 klasės prekėms „raugai“; 35 klasės paslaugoms „reklama“.

Ieškovė 2024 m. gegužės 20 d. VPB Apeliaciniam skyriui padavė protestą Nr. PNZ-1046 (toliau – protestas), prašydama neregistruoti ATS1 priklausančio prekių ženklo AVIZO (paraiškos Nr. 2024 0106). Protestą grindė Europos Sąjungos prekių ženklu AVIZO (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra ankstesnis už protestuojamą ženklą AVIZO (paraiškos Nr. 2024 0106), pažymėdamas, kad protestuojamas ženklas yra identiškas ieškovei priklausančiam ženklui AVIZO, ženklai laikytini vizualiai ir fonetiškai tapačiais, o konceptualiai - nepalyginamais, nes Lietuvos vartotojų atžvilgiu neturi jokios tiesioginės reikšmės, t. y., kad atsakovo prekių ženklo registracija neatitinka PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

VPB Apeliacinis skyrius 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 2Ap-2415 ieškovės sutiko su ieškovės argumentais dėl prekių ženklo panašumo (tapatumo) 30 klasės prekių „raugai“ atžvilgiu ir nusprendė neregistruoti atsakovo prekių ženklo AVIZO (paraiškos Nr. 2024 0106) 30 klasės prekėms „raugai“. Tačiau nesutiko su ieškovės argumentais dėl 35 klasės paslaugų „reklama“ panašumo su prekėmis, kurioms registruotas ankstesnis ženklas. VPB Apeliacinis skyrius sprendime nurodė, kad 35 klasės paslauga „reklama“ yra skirta tretiesiems asmenimis, jų gaminamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms reklamuoti. Ginčo ženklo sąraše ši paslauga nėra apibrėžta konkrečiomis prekėmis ar paslaugomis. Tuo tarpu ieškovės ženklas nėra registruotas reklamos paslaugoms, o jos nurodyta aplinkybė, kad reklamavimo paslaugos gali apimti bet kurias prekes ar paslaugas ir dėl šios aplinkybės nurodytos paslaugos gali būti siejamos su bet kuria prekių grupe, negali būti aiškinama itin plečiamai, nes savo esme ir prigimtimi prekės ir paslaugos nėra panašios. VPB Apeliacinis skyrius sprendė, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ankstesniu ženklu žymimos prekės ir paslaugos „reklama“ yra panašios, todėl ieškovės protesto šioje dalyje netenkino.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą dalyje, kuria jo protestas buvo atmestas, nurodydama, kad: 1) VPB Apeliacinis skyrius pripažino, kad ieškovės ir atsakovo prekių ženklai AVIZO yra tapatūs, tačiau priimdamas sprendimą įregistruoti tapatų ženklą reklamos paslaugoms į tai visiškai neatsižvelgė ir savo sprendime, faktiškai nepagrindė, kokiu pagrindu prekių ženklas registruojamas 35 paslaugų klasėje „reklama“; 2) VPB Apeliacinis skyrius atlikdamas prekių ir paslaugų, kurioms įregistruoti/registruojami lyginami ženklai, tapatumo ar panašumo vertinimą, neatsižvelgė į visus svarbius su tomis konkrečiomis prekėmis ir paslaugomis susijusius veiksnius. Šie veiksniai yra: prekių ir paslaugų pobūdis, galutiniai vartotojai ir jų naudojimo būdas bei tai, ar jos konkuruoja tarpusavyje, ar viena kitą papildo; 3) VPB Apeliacinis skyrius nevertino, kad protestuojamo ženklo savininkas ATS1 siekia spręsti akcininkų ginčą piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso suteikiamomis teisėmis, teikdamas pagrindo neturintį pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, taip pat nesąžiningai siekdamas įregistruoti kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą. Savo ruožtu atsakovas prašo palikti nepakaistą VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą kaip pagrįstą ir priimtą laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą dalyje, kuria netenkintas jos protestas, todėl šios bylos nagrinėjimas apima VPB Apeliacinio skyriaus vertinimo tik tų aplinkybių, kurios buvo nurodytos ieškovės pareikštame proteste PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas. Šalių argumentai išeinantys už PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindų ribų (argumentai dėl ginčo paraiškos padavimo turint nesąžiningų ketinimų (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis), argumentai dėl atsakovo autorystės, ieškovės galimo nesąžiningumo, ankstesnio prekių ženklo reputacijos ar skiriamųjų požymių vertinimo, šalių elgesio byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir kt.) pagrįstai nebuvo nagrinėti priimant ginčijamą VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą, todėl jie nėra ir šios bylos dalykas ir teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje taikytiną teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ieškovės protestas dėl atsakovo prekių ženklo registravimo 35 klasės paslaugoms „reklama“ pagrįstai buvo atmestas.

Kaip nurodyta aukščiau, pagal nuosekliai suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, vertinant prekių ir paslaugų panašumą turi būti atsižvelgiama į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su šiomis prekėmis ir paslaugomis. Šios aplinkybės, be kita ko, apima prekių ir paslaugų pobūdį, paskirtį, naudojimo būdą, taip pat tai, ar jos konkuruoja tarpusavyje, ar viena kitą papildo. Gali būti reikšmingi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, prekių platinimo kanalai ir atitinkama visuomenė (ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimo byloje C-39/97 Canon Kabushiki Kaisha v Metro-Goldwyn-Mayer Inc., 23 punktas; Bendrojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo byloje T-296/19 Sumol + Compal Marcas, SA v European Union Intellectual Property Office, 28 punktas).

Pažymėtina, kad prekių ir paslaugų panašumo vertinimas yra faktinio pobūdžio ir turi būti atliekamas konkrečių lyginamų prekių ir paslaugų atžvilgiu. Vien jų priskyrimas skirtingoms kategorijoms ar klasėms savaime nelemia nepanašumo, tačiau taip pat vien aplinkybė, kad paslauga gali būti teikiama tam tikros rūšies prekėms, savaime nelemia prekių ir paslaugų panašumo. Tam būtina nustatyti pakankamai glaudų jų tarpusavio ryšį, inter alia (liet. tarp kitų dalykų), atsižvelgiant į jų pobūdį, paskirtį, naudojimo būdą, konkurencinį santykį, papildomumą, platinimo kanalus ir atitinkamą visuomenę.

Tokį vertinimą patvirtina Bendrojo Teismo praktika. 2020 m. kovo 12 d. sprendime byloje T-296/19 Sumol + Compal Marcas, SA v European Union Intellectual Property Office, ECLI:EU:T:2020:93, buvo sprendžiamas klausimas dėl 35 klasės paslaugų ir ankstesniu prekių ženklu saugomų 30, 32 ir 33 klasių prekių panašumo. Ankstesniu ženklu buvo saugomi, be kita ko, 30 klasės gėrimai, pagaminti iš kakavos, kavos, arbatos, kavos pakaitalų ir kitų grūdų, taip pat 32 klasės nealkoholiniai gėrimai, vanduo, mineralinis vanduo ir kiti gėrimai. Tuo tarpu ginčijamu ženklu buvo prašoma registruoti, be kita ko, 35 klasės „verslo valdymas maisto ir gėrimų pramonėje“, elektroninės prekybos paslaugas, teikiamas informacijos apie maisto produktus ir gėrimus reklamos bei pardavimo tikslais, ir „pardavimų skatinimas“. Minėtoje byloje Bendrasis Teismas patvirtino išvadą, kad 35 klasės paslaugos „verslo valdymas maisto ir gėrimų pramonėje“ bei elektroninės prekybos paslaugos, teikiamos informacijos apie maisto produktus ir gėrimus reklamos bei pardavimo tikslais, ir ankstesniu ženklu saugomos gėrimų prekės yra skirtingos. Teismas atsižvelgė į tai, kad šios paslaugos ir prekės skyrėsi savo pobūdžiu, paskirtimi, naudojimo būdu ir rinkodaros kanalais, nebuvo konkuruojančios, o jų papildomumas nebuvo įrodytas. Be to, Bendrasis Teismas atsižvelgė į tai, kad reklamos ir elektroninės prekybos paslaugas teikiančios įmonės paprastai nėra gėrimų gamintojos.

Ypač reikšminga yra tai, kad byloje T-296/19 pareiškėjas argumentavo, jog ginčijamos paslaugos buvo tiesiogiai susijusios su tomis pačiomis prekėmis, kurioms buvo registruotas ankstesnis ženklas, ir kad kita šalis faktiškai veikė vyno sektoriuje. Bendrasis Teismas šio argumento nelaikė pakankamu. Teismas 40 punkte konstatavo, kad vien aplinkybė, jog paslaugos nurodo konkretų prekių sektorių, savaime nėra pakankama išvadai, kad šios paslaugos yra panašios į gėrimus, kuriems taikoma ankstesnių prekių ženklų apsauga, t. y. į atitinkamas prekes.

Be to, byloje T-296/19 Bendrasis Teismas 41–42 punktuose išaiškino, kad prekių ir paslaugų papildomumas egzistuoja tada, kai tarp jų yra glaudus ryšys ta prasme, kad viena iš jų yra būtina arba svarbi kitos naudojimui ir dėl to vartotojas gali manyti, jog už prekių gamybą arba paslaugų teikimą atsakinga ta pati įmonė. Vien abstraktaus ryšio tarp prekių ir paslaugų egzistavimo nepakanka. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atitinkamos prekės būtų būtinos ar svarbios atitinkamų paslaugų naudojimui arba kad šių paslaugų teikimas būtų būtinas ar svarbus atitinkamų prekių naudojimui.

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės atitinka minėtą teisinę situaciją, o tam tikrais aspektais netgi yra palankesnės išvadai dėl prekių ir paslaugų nepanašumo. Atsakovo ženklas 35 klasėje prašomas registruoti vienai bendro pobūdžio paslaugai – „reklama“. Ši paslauga nėra apribota konkrečiomis prekėmis, prekių kategorija ar konkrečiu veiklos sektoriumi. Priešingai, ji savo pobūdžiu gali būti teikiama įvairių, tarpusavyje visiškai nesusijusių prekių ir paslaugų atžvilgiu. Todėl vien aplinkybė, kad reklamos paslaugos gali būti teikiamos ir ieškovės ankstesniu ženklu žymimų prekių atžvilgiu, negali būti vertinama kaip pakankama aplinkybė prekių ir paslaugų panašumui nustatyti. Priešinga išvada reikštų, kad bendro pobūdžio reklamos paslauga būtų laikoma panašia iš esmės į visas prekes ir paslaugas, kurioms reklama gali būti teikiama. Toks aiškinimas nepagrįstai išplėstų ankstesnio prekių ženklo apsaugos apimtį ir neatitiktų individualaus konkrečių prekių ir paslaugų palyginimo principo.

Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad vertinant prekių ir paslaugų panašumą turi būti remiamasi prekių ir paslaugų aprašymu, nurodytu atitinkamų prekių ženklų registracijose ir paraiškose, o ne faktiniu arba numatomu jų naudojimu. Bendrasis Teismas byloje T-296/19 44–45 punktuose nurodė, kad vertinant prekių ir paslaugų panašumą turi būti atsižvelgiama į atitinkamuose ženkluose nurodytą prekių ir paslaugų aprašymą, o ne į faktiškai parduodamas ar ketinamas parduoti prekes ir faktiškai teikiamas ar ketinamas teikti paslaugas. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti galimų konkrečių atsakovo ketinimų dėl reklamos paslaugų teikimo būtent ieškovės žymimų prekių sektoriuje.

Vertinant konkrečiai ieškovės ankstesniu ženklu saugomas 5 klasės prekes, pažymėtina, kad jos apima mikroorganizmų maitinamąsias medžiagas, mikroorganizmų preparatus medicinos ar veterinarijos reikmėms, baltymų maisto papildus, baltymingąjį maistą medicinos reikmėms, preparatus, praturtinančius organizmą vitaminais ir mikroelementais, probiotikų papildus, mitybos papildus, bakteriologinius preparatus medicinos reikmėms bei bakterijų kultūrų terpes. Šios prekės yra materialūs produktai, skirti vartoti ar naudoti konkretiems medicinos, mitybos, sveikatos ar biologiniams poreikiams tenkinti. Tuo tarpu reklamos paslauga yra veikla, skirta tretiesiems asmenims jų prekėms ar paslaugoms viešinti, jų žinomumui didinti ar pardavimui skatinti. Taigi šių prekių ir paslaugų paskirtis bei naudojimo būdas iš esmės skiriasi.

Nėra pagrindo konstatuoti ir jų konkurencinio santykio. Vartotojas, rinkdamasis, pavyzdžiui, probiotikų papildus ar bakterijų kultūrų terpę, nesirenka jų vietoje reklamos paslaugos, o reklamos paslaugos nėra alternatyva tokioms prekėms. Taip pat nenustatyta, kad atitinkamų 5 klasės prekių naudojimas būtų būtinas ar svarbus reklamos paslaugos teikimui arba kad reklamos paslaugų teikimas būtų būtinas ar svarbus šių prekių naudojimui.

Vertinant 30 klasės prekes, kurioms ieškovės ženklas registruotas, t. y. avižinius ir kitus grūdų produktus, maisto produktus iš ryžių, padažus ir kt., taip pat nėra nustatomas pakankamai glaudus ryšys su reklamos paslauga. Nors tokios prekės, kaip ir daugelis kitų vartojimo prekių, gali būti reklamuojamos, pats jų galėjimas būti reklamos objektu nepadaro jų panašiomis į reklamos paslaugas. Reklamos paslaugų teikėjas nėra prekės gamintojas vien dėl to, kad jo teikiama paslauga yra skirta šios prekės viešinimui. Priešingai, reklamos paslaugos gali būti teikiamos bet kokio pobūdžio prekėms – nuo maisto produktų iki transporto priemonių, drabužių, elektronikos ar finansinių paslaugų. Todėl aplinkybė, kad reklama gali būti susijusi ir su ieškovės 30 klasės prekėmis, yra tik hipotetinė galima sąsaja, o ne toks objektyvus prekių ir paslaugų ryšys, kuris pagal ESTT praktiką leistų jas laikyti panašiomis.

Tokią išvadą teismas prieina remdamasis minėtoje byloje T-296/19 pateiktu vertinimu. Toje byloje Bendrasis Teismas nepanašiais pripažino 35 klasės paslaugas net ir tada, kai jų aprašyme buvo tiesioginė nuoroda į maisto produktų ir gėrimų sektorių, įskaitant paslaugas, teikiamas informacijos apie maisto produktus ir gėrimus reklamos bei pardavimo tikslais. Nagrinėjamu atveju ryšys yra dar bendresnis, nes atsakovo prašoma registruoti paslauga „reklama“ apskritai nėra apribota maisto produktais, gėrimais ar kuria nors kita konkrečia prekių kategorija.

Vertinant 32 klasės prekes – avižinius gėrimus, gaiviuosius ir nealkoholinius gėrimus, mineralinį ir geriamąjį vandenį bei kitas nurodytas prekes – taip pat nėra pagrindo nustatyti jų panašumo su reklamos paslauga. Šios prekės yra fiziniai produktai, skirti tiesiogiai vartoti, o reklamos paslaugos yra nemateriali veikla, skirta tretiesiems asmenims informacijai apie jų prekes ar paslaugas skleisti ir jų komerciniam patrauklumui didinti. Jų paskirtis ir naudojimo būdas skiriasi, jos nekonkuruoja, o jų tarpusavio papildomumas nėra toks, kad viena būtų būtina ar svarbi kitos naudojimui.

Šios išvados taip pat nepaneigia to, kad tam tikros įmonės gali vienu metu gaminti prekes ir teikti jų reklamos paslaugas arba kad prekių gamintojas gali pats organizuoti savo prekių reklamą. Prekių ženklų teisės požiūriu lemiama yra ne hipotetinė galimybė vienam ūkio subjektui vykdyti skirtingo pobūdžio veiklą, bet tai, ar atitinkama visuomenė, susidūrusi su tomis prekėmis ir paslaugomis, dėl jų tarpusavio ryšio galėtų pagrįstai manyti, kad jos yra kilusios iš tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Pažymėtina, jog reklamos paslaugų teikimas paprastai yra atskira profesionali veikla, kuri gali būti teikiama įvairių prekių ir paslaugų gamintojams bei teikėjams. Vien aplinkybė, kad reklamos paslaugos gali būti skirtos konkrečiai prekei, nelemia vartotojo suvokimo, kad reklamos paslaugos teikėjas yra tos prekės gamintojas. Priešingai, atitinkamas vartotojas reklamos paslaugą suvokia kaip atskirą paslaugą, kurią vienas ūkio subjektas teikia kitam ūkio subjektui jo prekių ar paslaugų reklamai.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl lyginamų prekių ir paslaugų platinimo ar teikimo kanalų egzistuoja reikšminga sąsaja. Ieškovės 5, 30 ir 32 klasėse nurodytos prekės paprastai pasiekia galutinį vartotoją per prekybos vietas, elektroninės prekybos kanalus ar kitus prekių platinimo kanalus, tuo tarpu reklamos paslaugos teikiamos reklamos agentūrų, rinkodaros paslaugų teikėjų, žiniasklaidos ar kitų specializuotų paslaugų teikėjų. Vien tai, kad reklama gali būti skleidžiama tais pačiais informaciniais kanalais, kuriais vartotojas susiduria su prekėmis, savaime nesukuria prekių ir reklamos paslaugų panašumo.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog ieškovės nurodytos prekės pirmiausia skirtos galutiniams vartotojams, nors dalis 5 klasės prekių dėl jų specifinės paskirties gali būti skirtos ir specialių žinių turintiems profesionaliems vartotojams. Tuo tarpu reklamos paslaugos savo pobūdžiu pirmiausia skirtos verslo subjektams ir kitiems asmenims, siekiantiems reklamuoti savo prekes ar paslaugas. Todėl atitinkamų prekių ir reklamos paslaugų pirkimo sprendimai, jų poreikis ir vartotojų lūkesčiai taip pat nėra tapatūs.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės ankstesniu ženklu žymimos 5, 30 ir 32 klasės prekės ir atsakovo prašomos registruoti 35 klasės paslaugos „reklama“ yra panašios. Nors tam tikra abstrakti ekonominė sąsaja tarp prekių ir reklamos paslaugų egzistuoja ta prasme, kad prekės gali būti reklamuojamos, tokios sąsajos nepakanka prekių ir paslaugų panašumui pagal PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatyti.

Šios išvados nepaneigia ir tai, kad lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs. Kaip jau nurodyta šio sprendimo 7 ir 12 punktuose, PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtina nustatyti kumuliatyvias sąlygas – ne tik lyginamų ženklų tapatumą ar panašumą, bet ir jais žymimų prekių ar paslaugų tapatumą arba panašumą bei dėl to kylančią tikimybę suklaidinti visuomenę. Bendrasis Teismas byloje T-296/19 taip pat pabrėžė, kad tikimybė suklaidinti pagal Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktą suponuoja ir ženklų tapatumą ar panašumą, ir jais žymimų prekių ar paslaugų tapatumą ar panašumą; šios sąlygos yra kumuliacinės. Todėl nagrinėjamu atveju negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad nustatytas visiškas lyginamųjų prekių ženklų tapatumas savaime lemia atsakovo ženklo neregistravimą ir 35 klasės paslaugoms „reklama“. Ženklų tapatumas pašalina vieną iš galimų skirtumų tarp žymenų, tačiau jis nepakeičia savarankiško reikalavimo nustatyti lyginamų prekių ir paslaugų tapatumą ar panašumą.

Šiuo aspektu taip pat netaikytina vadinamoji tarpusavio priklausomybės taisyklė (interdependence principle), pagal kurią didesnį prekių ženklų panašumą tam tikrais atvejais gali atsverti mažesnis prekių ar paslaugų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai. Ši taisyklė nereiškia, kad visiškas ženklų tapatumas pašalina būtinybę nustatyti bent tam tikrą prekių ir paslaugų panašumą. Kai prekių ir paslaugų panašumas apskritai nenustatytas, nėra pagrindo taikyti tarpusavio priklausomybės principą taip, kad jis pakeistų šią būtiną PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą.

Taigi, nepaisant to, kad ieškovės ir atsakovo prekių ženklai yra tapatūs, nenustačius ieškovės ankstesniu ženklu žymimų prekių ir atsakovo prašomų registruoti 35 klasės paslaugų „reklama“ panašumo, nėra visų PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtinų sąlygų visumos.

Įvertinęs į tai, kas išdėstyta, teismas prieina išvadą, kad VPB Apeliacinis skyrius pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog ieškovės ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės ir atsakovo prašomos registruoti 35 klasės paslaugos „reklama“ nėra panašios PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Todėl nėra teisinio pagrindo šioje dalyje panaikinti ginčijamą VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą.

Ieškovės argumentai dėl atsakovo veiksmų kitame teisiniame procese, jo galimų tikslų registruojant ginčo ženklą ar galimo nesąžiningumo šios išvados nekeičia. Kaip nurodyta šio sprendimo 6 punkte, šios aplinkybės nėra šios bylos, nagrinėjamos pagal PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, dalykas. Galimas nesąžiningas ketinimas registruoti prekių ženklą yra savarankiško teisinio vertinimo dalykas pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį, todėl šios aplinkybės negali būti naudojamos išplečiant PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto atsisakymo registruoti pagrindo taikymo ribas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą dalyje dėl atsakovo prekių ženklo registravimo 35 klasės paslaugoms „reklama“ atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovės ieškinį, teisę į patirtas bylinėjimosi išlaidas įgavo atsakovas. Atsakovas pateikė teismui įrodymus (DOK-80865), kad šioje byloje teisinei pagalbai (teisinei konsultacijai ir atsiliepimo parengimui) patyrė 480 Eur išlaidas.

Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų vadovautinasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos nagrinėjimo trukmę, teismas sprendžia, kad patirtos 480 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos atsakovo naudai iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kseda“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kseda“, juridinio asmens 303265875, atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė