Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybinė įmonė „Turto bankas“ ir SUA2 .

Aprašomoji dalis

Teismas n u s t a t ė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Iš 2026 m. balandžio 24 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad D. S., gimusi (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle nuo (duomenys neskelbtini). 2026 m. balandžio 24 d. Gyventojų registro išrašo duomenimis R. S., gimęs (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini). 1984 m. balandžio 20 d. Gimimo išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis PRS1 , gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra D. S., gimusi (duomenys neskelbtini) ir R. S., gimęs (duomenys neskelbtini) . Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 1997 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso D. S.. Minimas turtas įgytas esant santuokoje su R. S., todėl vadovaujantis Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, laikytina, jog nurodytas turtas buvo D. S. ir jos sutuoktinio R. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš 2025 m. lapkričio 20 d. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Vegio išduoto liudijimo matyti, kad po R. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties duomenų apie sudarytus testamentus, palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų nėra įregistruota. Iš notaro Mindaugo Vegio 2025 m. lapkričio 20 d. liudijimo matyti, kad mirus D. S. yra pradėta paveldėjimo byla, o mirusiosios įpėdiniai yra pareiškėjas ir SUA2 . Kaip nurodė pareiškėjas, po sutuoktinio mirties D. S. dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Ji toliau gyveno šiame sodo name ir jį tvarkė, bei prižiūrėjo kaip savo turtą. Tai patvirtina gyventojų registro pažyma, kurioje nurodyta, kad palikėjos gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota nuo 2016 m. spalio 15 d. m. iki mirties. Iš elektros operatoriaus savitarnos paskyros ekrano nuotraukos matyti, kad už nurodytą sodo name suvartotą elektros energiją buvo reguliariai mokama. Iš bako pavedimo išrašo matyti, kad D. S. mokėjo sodo bendrijos mokesčius. Pareiškėjas, siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šio juridinio fakto nustatymas reikšmingas tuo, jog jį nustačius pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, paveldėtų įpėdinei D. S. priklausantį turtą kaip motinos palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Sudarantį turtą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia vertinti, kad D. S., po savo sutuoktinio mirties likusi gyventi jiems priklausiusiame sodo name priėmė palikimą pradėjusi jį vadyti: naudojo ir rūpinosi ne tik savo, bet ir sutuoktiniui priklausiusia turto dalimi kaip savo. Kitais būdais pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti: Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio po savo sutuoktinio, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.