- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- e2A-2493-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04676-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- ATS2, ATS1
- Ieškovas
- „Ignitis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS2 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 (toliau – atsakovai) dėl skolos už gamtines dujas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, todėl teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu. Ieškovė UAB „Ignitis“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų ATS1 ir ATS2 472,60 Eur skolą, susidariusią neatsiskaičius už teiktas gamtines dujas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 23,56 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ATS2 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė su ieškove nėra sudariusi jokios gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties. Sutartis buvo sudaryta su ATS1 . Todėl sutartinio pagrindo jos solidariai atsakomybei nėra. Nedavė jokio sutikimo sudaryti sutartį, nebuvo sutarties šalis, neturėjo prieigos prie kliento paskyros, neturėjo galimybės kontroliuoti dujų vartojimo ar atsiskaitymų. Skolos susidarymo laikotarpiu jos leidimas gyventi Lietuvoje buvo pasibaigęs (pasibaigė 2024 m. birželio 9 d.) ir nuo 2024 m. birželio mėnesio faktiškai negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, skolos susidarymo laikotarpiu gamtinių dujų nevartojo, objekte negyveno ir neturėjo galimybės kontroliuoti dujų vartojimo. Atsakovas ATS1 atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti ieškovei UAB „Ignitis“ solidariai iš atsakovų ATS1 ir ATS2 , 472,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (472,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad:
Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovai pretenzijų nereiškė, tačiau su ieškove tinkamai neatsiskaitė. Atsakovai iki šiol susidariusios skolos nesumokėjo, todėl atsakovai prievolės neįvykdė. Byloje nėra ginčo, kad į Objektą laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. ieškovė tiekė gamtines dujas ir su jų tiekimu susijusias paslaugas. Tačiau byloje kilo ginčas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės.
Atsakovai neginčija, kad ieškovė paslaugas, už kurias yra susidaręs įsiskolinimas, suteikė laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. Atsakovė ATS2 nurodo, kad sutarties dėl gamtinių dujų tiekimo į Objektą nesudarė, skolos susidarymo laikotarpiu Objekte negyveno, todėl prieštarauja, kad skola būtų priteista solidariai iš atsakovų. Tačiau ši aplinkybė esamo turto teisinio režimo nepakeičia, dėl to atsakovų prievolė ieškovės atžvilgiu išlieka solidari.
Atsiliepimas
Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis ir, kad sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo Objektui buvo sudaryta su atsakovu ATS1 , nepaneigia jos solidariosios prievolės ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. buvo Objekto bendrasavininkiai, atsakovų prievolė ieškovei laikytina solidaria, ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu (CK 6.6. straipsnis, 6.9 straipsnis, 6.38 straipsnis). Tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, kurių pagrindu atsakovams, kaip nekilnojamojo turto Objekto savininkams, tenka pareiga apmokėti 472,60 Eur skolą už suvartotas gamtines dujas ir su jų teikimu susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė ATS2 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. sprendimą jos atžvilgiu.
Apeliantė skundą grindžia tuo, kad tarp jos ir ieškovo nėra sudaryta jokios sutarties, todėl nėra jokio pagrindo laikyti jos prievolės šalimi. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė solidarios atsakomybės institutą, nors pagal CK 6.6 straipsnį solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymo arba sutarties pagrindu, o tokio pagrindo šioje byloje nėra.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Ignitis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nors byloje nėra pateikta rašytinė sutartis, šalių santykiai dėl gamtinių dujų tiekimo ir su tuo susijusių paslaugų teikimo buvo susiformavę ir realiai vykdyti, todėl laikytina, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais.
Šiuo atveju Objektas buvo valdomas bendrąja jungtinės nuosavybės teise abiejų atsakovų. CK 3.109 str. 1 d. 2 p. yra numatyta, kad prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto yra, kai jos susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Akivaizdu, kad bendros jungtinės nuosavybės Objekto komunalinės paslaugos (dujų vartojimo) yra vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto.
Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir pagrįstai nurodė, kad CK 6.6 str. 3 d. numatytais atvejais, kai prievolė susijusi su paslaugų teikimu, solidarioji pareiga preziumuojama, ir šią nuostatą taikė sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekė gamtines dujas ir su jų tiekimu susijusias paslaugas į atsakovų nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – Objektas), Objektui suteiktas kliento kodas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. Objektas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovams. Byloje nėra duomenų, jog su atsakovais būtų sudaryta rašytinė sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo į Objektą, tačiau, kaip nurodė ieškovė, atsakovai už gamtines dujas nuo 2021 m. gruodžio 19 d., kai buvo pakeistas naujas skaitiklis, mokėdavo reguliariai ir skolos nebuvo iki 2024 m. liepos 10 d., – iki pareiškimo teismui dienos sąskaitų buvo išrašyta ir apmokėta už 2889 m3 gamtinių dujų. Todėl laikytina, kad ieškovė ir atsakovai sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo į Objektą sudarė konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovę ir atsakovus siejo sutartiniai santykiai.
Atsakovė ATS2 atsiliepimu nurodė, kad sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo buvo sudaryta su atsakovu ATS1 , tačiau rašytinių įrodymų nepateikė. Už į minėtą objektą tiektas dujas ir su jų teikimu susijusias paslaugas atsakovai laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. tinkamai ir laiku neatsiskaitė, todėl liko skolingi ieškovei 472,60 Eur. Šias aplinkybes įrodo ieškovės pateikta Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotas gamtines dujas ataskaita nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. sausio 26 d. už gamtinių dujų vartojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovai pretenzijų nereiškė, tačiau su ieškove tinkamai neatsiskaitė. Atsakovai iki šiol susidariusios skolos nesumokėjo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai prievolės neįvykdė. Ieškovės reikalavimai įrodyti prie ieškinio esamais dokumentais.
Byloje nėra ginčo, kad į Objektą laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. ieškovė tiekė gamtines dujas ir su jų tiekimu susijusias paslaugas. Tačiau byloje kilo ginčas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės.
Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatas solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus.
Šioje byloje nustatyta, kad Objektas, kuriam paslaugas suteikė ieškovė, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovams. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatas, tais atvejais, kai prievolė susijusi su paslaugų teikimu, solidarioji atsakovų pareiga preziumuojama. Atsakovai neginčija, kad ieškovė paslaugas, už kurias yra susidaręs įsiskolinimas, suteikė laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d.
Atsakovė ATS2 nurodo, kad sutarties dėl gamtinių dujų tiekimo į Objektą nesudarė, skolos susidarymo laikotarpiu Objekte negyveno, todėl prieštarauja, kad skola būtų priteista solidariai iš atsakovų. Tačiau ši aplinkybė esamo turto teisinio režimo nepakeičia, dėl to atsakovų prievolė ieškovės atžvilgiu išlieka solidari.
Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis ir, kad sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo Objektui buvo sudaryta su atsakovu ATS1 , nepaneigia jos solidariosios prievolės ieškovei, tačiau gali turėti reikšmę solidariąją prievolę įvykdžiusiam bendraskoliui įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. buvo Objekto bendrasavininkiai, atsakovų prievolė ieškovei laikytina solidaria, ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu (CK 6.6. straipsnis, 6.9 straipsnis, 6.38 straipsnis).
Vertinant nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, kurių pagrindu atsakovams, kaip nekilnojamojo turto Objekto savininkams, tenka pareiga apmokėti 472,60 Eur skolą už suvartotas gamtines dujas ir su jų teikimu susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad apeliantės pareiga tinkamai atsiskaityti už faktiškai suvartotas dujas Objekte kyla iš CK 6.383 str. 1 d., kurioje numatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.384 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.
Šiuo atveju Objektas buvo valdomas bendrąja jungtinės nuosavybės teise abiejų atsakovų. CK 3.109 str. 1 d. 2 p. yra numatyta, kad prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto yra, kai jos susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Akivaizdu, kad bendros jungtinės nuosavybės Objekto komunalinės paslaugos (dujų vartojimo) yra vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto. Taigi apeliantės teiginys, kad ji nėra sudariusi sutarties ir nėra sutarties šalis, savaime nepaneigia paslaugų teikimo santykių komunalinių (energetinių) paslaugų srityje, kai paslauga teikiama į konkretų Objektą, kurį ji valdė nuosavybės teise, yra apskaitoma, o atsiskaitymai buvo vykdomi. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl prievolinių santykių egzistavimo.
Pirmosios instancijos teismas konkliudentinių veiksmų buvimą konstatavo vertindamas įrodymų visumą: paslaugų teikimą į Objektą, apskaitą, ankstesnį periodinį atsiskaitymą bei skolos susidarymą. Tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad santykiai realiai egzistavo ir buvo vykdomi.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.