- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-17
- Bylos Nr.
- e2YT-6970-424/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00714-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Aplinkos ministerijoss
- Kategorijos
- 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja PRS1 prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Nurodė, kad pareiškėjos teta, kuri buvo mamos sesuo ir pareiškėjos krikšto mama J. B. (toliau tekste – teta) gyveno greta pareiškėjos, (duomenys neskelbtini). Teta (duomenys neskelbtini) mirė, palikimą priėmė jos sūnus M. B.. Nors teta turėjo sūnų nuo pat tetos mirties pareiškėja iš esmės rūpinosi ir iki šiol rūpinasi tetos turtu, kurį po jos mirties paveldėjo jos sūnus M. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. M. B. nebuvo vedęs ir pareiškėjos duomenimis neturėjo vaikų. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma. Pareiškėja priėmė palikimą po M. B. mirties pradėdama faktiškai jį valdyti aktyviais veiksmais: pjovė ir iki šiol pjauna žolę, prižiūri žemės sklype augančius medžius, miško ūkio paskirties žemėje surinkdavo ir surenka sausuolius ir/ar virtuolius. Vilniaus regiono apylinkės teismas Trakų rūmai 2025 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, po savo tetos J. B., mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl buvo kreiptasi į Trakų rajono 1-ojo notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tačiau notarė atsisakė vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Buvo pateiktas skundas dėl notarės veiksmų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi skundą atmetė, nutartyje nurodant, kad „Teismas išaiškina (ką iš esmės nurodė ir notarė), kad šiuo atveju pareiškėja, siekdama paveldėti nurodytą turtą, turi teisę kreiptis į atitinkamą notarų biurą (ir/ar teismą) dėl palikimo priėmimo po M. B. mirties, pateikiant tam būtinus įrodymus“. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėja kreipiasi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę, kad po pusbrolio M. B. priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja papildomai paaiškino, kad iki M. B. mirties turėjo jo išduotą įgaliojimą tvarkyti dokumentus, jis ja pasitikėjo. Pareiškėjos žiniomis M. B. palikimą sudaro namas, kurį kažkada pareiškėjos močiutė padovanojo palikėjo mamai. Tame name gyveno ir pats M. po savo mamos mirties. Tačiau tas namas nebuvo įregistruotas niekada. Taip pat apie 50 a. žemės prie namų. Tačiau tas sklypas skaitosi kaip žemės ūkio paskirties sklypas. Taip pat yra likęs miškas. Palikėjo ir pareiškėjos sklypai yra šalia vienas kito. Todėl tiek kaip iki palikėjo mirties, tiek ir po jo mirties pareiškėja, padedama šeimos narių, tą sklypą tvarkė, prižiūrėjo. Prie namo buvo gėlynas, jį taip pat tvarkydavo. Kur medžiai trukdo pravažiuoti, apipjausto. Tame sklype buvo sodas. Dabar yra likusi tik viena obelis, ten surenka obuolius, jas apgeni. Daržų tame sklype nesodina, nes pakanka vietos ir jos pačios sklype. M. buvo nesumokėjęs už elektrą, tai už elektrą sumokėjo pareiškėja. Ar už elektrą buvo sumokėta prieš jo mirtį ar po jo, pasakyti negali, nes neprisimena. Žemė buvo neįregistruota, tai žemės mokestis nebuvo mokamas. Kol nėra teisiškai įregistruota, ji nesijaučia šio sklypo savininke. Tačiau sklypą tvarko kaip savininkė.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos į teismo posėdį neatvyko, teismui nėra žinoma apie neatvykimo priežastis. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsiliepime nurodė, kad nėra inicijavusi palikimo priėmimo procedūrų. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad yra pagrindas nustatyti prašomą juridinį faktą Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškėjai šis faktas būtų nustatytas ir pareiškimas būtų tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
Iš M. B. 2011 m. gegužės 21 d. mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2026 m. kovo 9 d. Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-2723 duomenimis palikėjas mirė būdamas nevedęs, vaikų neturėjo. M. B. 2004 m. vasario 17 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą priėmė palikimą po motinos J. B. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini). 2004 m. vasario 20 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nurodyta, kad J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodyto turto įpėdinis yra mirusiosios sūnus M. B.. Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) J. B.“ nusprendė J. B. atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra bendrą 0,50 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai ir bendrą 0,60 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, esančius (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašuose nurodyta, kad: 0,6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, (statusas neįregistruotas), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas J. B., daiktinės teisės neįregistruotos. Žemės sklypo įregistravimo pagrindas 2007 m. spalio 9 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2008 m. kovo 6 d.; 0,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, (statusas neįregistruotas), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas J. B., daiktinės teisės neįregistruotos. Žemės sklypo įregistravimo pagrindas 2007 m. spalio 9 d., Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2008 m. kovo 6 d. 2025 m. gruodžio 18 d. Testamentų registro išrašo duomenimis, po palikėjo mirties jo palikimas nepriimtas.
CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodyta, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Be to, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Iš 2004 m. spalio 29 d. archyvo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Naujųjų Trakų Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė U. G. (taip dokumente), J. sūnus ((duomenys neskelbtini) metų) ir R. M., K. duktė ((duomenys neskelbtini) metų). Iš 1992 m. gegužės 26 d. Lenkijos Liaudies Respublikos Baltstogės vaivadijos Kleščelų civilinės būklės skyriaus sutrumpinto gimimo akto nuorašo matyti, kad H. J. H. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai: tėvas U. H.ir motina R. M. (M.). 1943 m. birželio 2 d. gimimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis G. (G.) M. (M.) V., U., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra: tėvas G. (G.) U. I., motina G. (G.) R., mergautinė pavardė M.. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad H. J. H. ir G. (G.) M. (M.) V. buvo seserys.
Iš 2010 m. birželio 1 d. santuokos liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta tarp H. B. ir M. G.. Iš 1969 m. kovo 18 d. gimimo liudijimo matyti, kad B. D. G. tėvai yra tėvas B. G. P. ir motina B. M. U.. Iš 1985 m. liepos 6 d. santuokos sudarymo išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. B. sudarė santuoka su J. D. ir po santuokos sudarymo pasirinko pavardę D.. 1989 m. kovo 16 santuokos nutraukimo liudijimo duomenimis pareiškėjos santuoka nutraukta su J. D.. Po santuokos nutraukimo pareiškėja pasiliko pavardę D.. Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. 64 matyti, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. sudarė santuoką su S. B., po santuokos sudarymo paėmė vyro pavardę – B.. Iš 1960 m. lapkričio 25 d. gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad M. B. gimusio (duomenys neskelbtini) , tėvai J. B. ir tėvas S. B.. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad PRS1 ir palikėjas M. B. yra pirmos eilės pusbroliai. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 dalį pareiškėja yra šeštos eilės M. B. įpėdinė pagal įstatymą.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėja, siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šio juridinio fakto nustatymas reikšmingas tuo, jog jį nustačius pareiškėja, kaip įstatyminė šeštos eilės įpėdinė, paveldėtų visą palikėjui M. B. priklausantį turtą kaip pusbrolio palikimą.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Sudarantį turtą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinio interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl teisinių žinių stokos ir turimo neįgalumo nesikreipė į paveldėjimo vietos atsiradimo notarų biurą, dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir nuosavybės teisės liudijimo gavimo. Po pusbrolio mirties toliau prižiūrėjo jam priklausantį žemės sklypą, šienavo žolę pasitelkdama kitus asmenis. Iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų matyti, kad sklypas yra sutvarkytas ir prižiūrimas tinkamai. Pareiškėja negali pateikti jokių kitų įrodymų, jog faktiškai valdė jos priklausantį turtą. Žemės sklypo nuosavybės teisės neįregistruotos, todėl žemės mokestis nebuvo mokamas. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų nereiškė.
Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia vertinti, kad PRS1 po savo pusbrolio M. B. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėja pradėjo naudotis palikėjui priklausančiu turtu, siekė jį išsaugoti (neapleido žemės sklypo krūmais, genėjo sodą, tvarkė obuolius, palaikė jame tvarką) iš karto po jo mirties ir iki šiol prižiūri, naudojosi palikėjui priklausančiu turtu kaip savo turtu.
Kitais būdais pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniai, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) brolio M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.