Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

S. L. 2026 m. birželio 2 d. apie 02.26 val., Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Elektrinės g., ties pastatu pažymėtu Nr. 12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen CC Sport“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 2026 m. birželio 2 d. 02.53 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 1,58 promilių. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino visiškai. Parodė, kad 2026 m. birželio 1 d. namuose, po darbų vienas virtuvėje nuo 23.00 val. iki 2026 m. birželio 2 d. 00.00 val., išgėrė 0,5 degtinės, paskui butelį alaus. Apie antrą valandą nakties išėjęs į lauką parūkyti, apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė, todėl nusprendė nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volkswagen CC Sport“, pasivažinėti po Elektrėnus. Nuo savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) vienas nuvažiavo apie kilometrą iki žiedo, už žiedo stovėjo policija ir jį sustabdė. Ukrainos vairuotojo pažymėjimą AB Regitroje pasikeitė į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, kad galėtų normaliai važinėti automobiliu. Po šio įvykio daugiau alkoholio nevartoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Viktoras Juodis parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėjo pareigose. Dirbo pagal darbo grafiką kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja Laura Šustavičiene. Nakties metu, t. y. 2026 m. birželio 2 d. apie 02.25 val., patruliuojant Elektrėnų mieste, Elektrinės gatvėje pastebėjo važiuojantį automobilį „Volkswagen“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui. Važiuojant paskui minėtą automobilį apie 02.26 val. tarnybinio automobilio garso bei šviesos įspėjamaisiais signalais buvo nurodyta automobiliui sustoti. Automobilis po signalo iš karto sustojo kelio kelkraštyje, adresu Elektrėnai, Elektrinės g., šalimai pastato Nr. 12. Buvo patikrintas vairuotojo, (duomenys neskelbtini) S. L., neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, antru pūtimu - 1,58 promilių neblaivumas. Asmuo prisipažino, kad po darbo vartojo degtinę, vėliau, kelias valandas prieš jį sustabdant suvartojo 0,5 degtinės, o dar prieš pusvalandį 0,5 l alaus. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus areštinę. Automobilis nutransportuotas į policijos saugomų automobilių aikštelę, esančią Sudervės g. 2E, Avižieniai, Vilniaus r.;

neblaivumo nustatymo akto 2026 m. birželio 2 d. duomenimis S. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali. S. L. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 0.20 val., alkotesteriu pirmojo tikrinimo metu 02.31 val., nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 02.53 val., nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2026 m. birželio 2 d. apie 02.26 val., Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Elektrinės g., ties pastatu pažymėtu Nr. 12, neblaivus vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen CC Sport“, kai policijos pareigūnai nustatė 1,58 promilių neblaivumą. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras pavartojus alkoholio pasivažinėti po Elektrėnus). Nenustatyta, kad S. L. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: S. L. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Minėtas aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo parodymai, liudytojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat neblaivumo nustatymo aktas. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gautas asmens, siekiančio būti kaltinamojo laiduotoju E. Ž. prašymas atleisti kaltinamąjį S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas).

Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų S. L. baudžiamojoje byloje:

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;

kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); turtinė ir (ar) neturtinė žala tretiesiems asmenims nepadaryta;

pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Analizuojant į bylą pateiktą 2026 m. birželio 2 d. Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad S. L. 4 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad S. L.nėra linkęs nusikalsti, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio.

Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytam reikalavimui, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius. Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. E. Ž. yra kaltinamojo sesers sutuoktinis. E. Ž., siekiantis būti laiduotoju, neteistas, tačiau per paskutinius 13 metų administracine tvarka baustas 19 kartų už KET pažeidimus (sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje; vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros; nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones ir vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonos spalvos) šviesoforo signalui; vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais neužsisegęs saugos diržo; viršijo leistiną greitį; vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, nevaldė transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, apgadindamas transporto priemonę ir kelio sankasą; vairavo automobilį, neįsijungęs artimųjų žibinto šviesų), du administraciniai nusižengimai galioja. Visa tai rodo, kad E. Ž. yra piktybinis KET pažeidėjas, yra linkęs daryti teisės pažeidimus, teisės pažeidimai kartojasi, jo priešingam teisei elgesiui neturi įtakos net sumokėtos administracinės baudos. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. Ž., žinodamas apie kaltinamojo priklausomybę alkoholiui, neįtakojo kaltinamojo gydytis nuo alkoholizmo, gydytis nuvežė tik po padarytos nusikalstamos veikos, nepadarė jam teigiamos įtakos, nepaveikė kaltinamojo tokiu būdu, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, todėl pagrindo manyti, kad laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nėra. Taigi, kaltinamojo S. L. ir E. Ž. teiginiai apie galimybę jo elgesiui daryti teigiamą įtaką laikytini deklaratyviais, o E. Ž. galimybės daryti teigiamą įtaką ribotomis.

Kaltinamojo gynėjas (advokatas) Saulius Azbainis baigiamųjų kalbų metu pareiškė prieštaravimus dėl laidavimo instituto netaikymo kaltinamojo atžvilgiu. Pažymėjo, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, kaltę pripažino visiškai, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbo drausmės pažeidimų neturi, neneigė vairavęs automobilį neblaivus, davė parodymus apie įvykio aplinkybes, gailisi dėl padarytos veikos. Po įvykio ėmėsi priemonių dėl alkoholio vartojimo, užsikodavo, kas rodo, kad pats teisiamasis suprato problemą, veikos pavojingumą ir nusprendė ateityje to nedaryti. Laiduotojas E. Ž. yra kaltinamojo sesers sutuoktinis, jie kartu dirba, padeda integruotis Lietuvoje, todėl turi galimybę jį praktiškai įtakoti. Gynėjo nuomone, ginamasis padarė išvadas, be to, laiduotojo per 13 metų laikotarpį iš 19 padarytų administracinių nusižengimų nė vienas nėra susiję su alkoholio vartojimu, todėl atsižvelgiant į tai, prašo teismo taikyti laidavimo institutą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo sesers sutuoktinį E. Ž.. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, su tokiais gynėjo argumentais nesutinka, teismo vertinimu, kaip jau minėta, E. Ž. teiginiai apie galimybę kaltinamojo elgesiui daryti teigiamą įtaką laikytini deklaratyviais, tam, kad padėtų išvengti realių teisinių padarinių.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo S. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė - 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne)taikymo

Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius; ii) konfiskuoti transporto priemonę „Volkswagen CC Sport“; iii) dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Prokuroras kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) prokuroro siūlomam terminui, kaltinamojo gynėjas pareiškė prieštaravimus, prašė šį terminą sutrumpinti. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad S. L. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,58 promilės neblaivumas, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, visgi, teismas sprendžia, jog prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas nėra adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 2 (dviejų) metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. birželio 2 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. birželio 2 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

Prokuroras taip pat kaltinamajam siūlo skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Volkswagen CC Sport“, konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamojo gynėjas prašo netaikyti automobilio konfiskavimo, jo nuomone, uždraudus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir taip kaltinamasis negalės nustatytą laiką vairuoti transporto priemonių, kas užtikrins šios priemonės prevenciją. Teismo nuomone, toks gynėjo argumentas nėra adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti S. L. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen CC Sport“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą pas S. L., adresu (duomenys neskelbtini).

BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 8 874 Eur. Teismas papildomai paaiškina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 8 874 Eur.

Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju taip pat tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72⁵ straipsnis).

Dėl paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. birželio 2 d. nutarimais skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2026 m. birželio 2 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2026 m. birželio 2 d. iki 2026 m. gruodžio 2 d.) nuosavybės teisės apribojimas turtui: keleiviniam automobiliui „Volkswagen CC Sport“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šių kardomųjų priemonių: specialiosios teisės sustabdymo, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. birželio 2 d. 2:30 val. iki 2026 m. birželio 2 d. 16:56 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaičius 1 (vieną) kaltinamojo išbūtą laikino sulaikymo parą į paskirtos bausmės dydį laikytina, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 44 MGL (2 200 Eur).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Byloje 2026 m. birželio 30 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-07311 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą S. L. dėl 210,41 Eur išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju teismas S. L. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo S. L., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą sumažintą bausmę įskaityti S. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. birželio 2 d. 2:30 val. iki 2026 m. birželio 2 d. 16:56 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 44 (keturiasdešimt keturių) MGL (2 200 Eur) dydį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2026 m. birželio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, S. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti S. L. nuosavybės teise priklausančią 8 874,00 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 00 ct) su (PVM) transporto priemonę – automobilį „Volkswagen CC Sport“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas automobilio savininką S. L..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, S. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. birželio 2 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. S. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2026 m. birželio 2 d. nutarimu skirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą (keleivinis automobilis „Volkswagen CC Sport“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš S. L. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti S. L., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), nurodant įmokos kodą 2222. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.