- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-1401-643/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27934-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- PRS1, PRS2
- Suinteresuotas asmuo
- UAB BNP FINANCE, UAB "Finansų bitė verslui", UAB „SME Loans", UAB Noviti, UAB "Artea lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstyvinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų PRS1 ir PRS2 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys UAB „BnP Finance“, UAB „Finansų bitė verslui“, UAB „SME Loans“, UAB „Noviti“, UAB „Artea lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pareiškėjai pateikė prašymą, kurį patikslinę prašė teismo nutraukti pareiškėjų PRS1 ir PRS2 2018 m. liepos 20 d. santuoką, sudarytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2815, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti pareiškėjų PRS1 ir PRS2 (toliau kartu – pareiškėjai) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Teisėjos 2025 m. lapkričio 19 d. rezoliucija pareiškėjų prašymas buvo priimtas ir nustatytas terminas suinteresuotiems asmenims atsiliepimui pateikti.
Teisme 2025 m. gruodžio 23 d. gautas pareiškėjų patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuris buvo priimtas teisėjos 2026 m. sausio 6 d. rezoliucija.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktu atsiliepimu nurodė, kad su pareiškėjų 2025 m. gruodžio 22 d. sutartimi dėl jų santuokos nutraukimo pasekmių sutinka.
Suinteresuotas asmuo UAB „Finansų bitė verslui“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ 2026 m. sausio 22 d. pateikė prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų ir nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų pateiktos sutarties sąlyga UAB „Noviti“ prievoles pripažinti asmeninėmis pareiškėjo PRS2 prievolėmis (sutarties 2.7 punktas). Taip pat nurodė, kad sudarytose laidavimo sutartyse, pagal kurias vykdomi išieškojimai, yra aiškiai numatyta, kad „1.6.1. Laiduotojas patvirtina, kad Sutarties sudarymas neprieštarauja ir nepažeidžia Laiduotojo ir jo šeimos teisių ir interesų ir iš Sutarties kylantys įsipareigojimai bus vykdomi kaip bendra (šeimos) prievolė. 1.6.2. Laiduotojas įsipareigoja be išankstinio rašytinio Kreditoriaus sutikimo nesudarinėti jokių turto perleidimo ar padalijimo sutarčių ar vedybų sutarčių, keičiančių jo turto teisinį statusą ir / ar turinčių įtakos įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui“. Suinteresuoto asmens teigimu, visos sutuoktinių prievolės UAB „Noviti“ laikytinos bendromis pareiškėjų (sutuoktinių) prievolėmis.
Pareiškėjai nesutiko su suinteresuoto asmens UAB „Noviti“ (kreditoriaus) pateiktais prieštaravimais. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 24 d. kredito sutartys Nr. 2100393 ir Nr. 2100394 buvo sudarytos tarp kredito gavėjo UAB „DTR Group“ ir kreditoriaus UAB „Noviti“. Nei vienas iš pareiškėjų nėra kredito gavėjai pagal šias sutartis. Kredito sutartyse nurodoma, kad kredito sutarčių vykdymas užtikrinamas laidavimu ir vekseliu, kuriuos sudarė tik pareiškėjas PRS2 . Pareiškėja PRS1 nėra davusi sutikimo nei laidavimui, nei vekseliui, kuriais būtų užtikrintas UAB „DTR Group“ prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdymas. UAB „DTR Group“ buvo įsteigta iki pareiškėjų santuokos sudarymo, nuo įmonės įsteigimo vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas PRS2 . Pareiškėja PRS1 nėra UAB „DTR Group“ akcijų bendraturtė. Kad UAB „DTR Group“ akcijos yra asmeninė pareiškėjo PRS2 nuosavybė UAB „Noviti“ neginčija ir neprieštarauja. UAB „Noviti“ suteikto kredito lėšos buvo skirtos išimtinai UAB „DTR Group“ veiklai ir šių paskolų tikslas buvo UAB „DTR Group“ apyvartinių lėšų užtikrinimas. UAB „Noviti“ kredito lėšos jokia apimtimi ir jokia forma nebuvo skirtos pareiškėjų šeimos interesų užtikrinimui, tokių įrodymų nepateikė ir UAB „Noviti“. Pareiškėjai prašė atmesti UAB „Noviti“ prieštaravimus kaip nepagrįstus ir tenkinti pareiškimą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo bei patvirtinti pridedamą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Teisėjos rezoliucija 2026 m. sausio 22 d. teismo posėdis atidėtas 2026 m. vasario 17 d.
Pareiškėjai iki 2026 m. vasario 17 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi paliko nenagrinėtu pareiškėjų PRS1 ir PRS2 pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys UAB „BnP Finance“, UAB „Finansų bitė verslui“, UAB „SME Loans“, UAB „Noviti“, UAB „Artea lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pirmos instancijos teismo nutartis iš esmės grindžiama tokiais motyvais: Teismas konstatavo, kad nutarties priėmimo metu pareiškėjai nėra gavę suinteresuoto asmens (kreditoriaus) sutikimo dėl prievolių modifikavimo. Suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ yra išreiškęs prašymą netvirtinti pareiškėjų pasirašytos sutarties, kurios 2.7 punktu modifikuojamos prievolės pagal 2021 m. gegužės 24 d. sudarytas Laidavimo sutartis, kuriomis laiduojama už Kredito sutartį Nr. 2100394 (15 000 Eur sumai) ir Kredito sutartį Nr. 2100393 (20 000 Eur sumai), bei 2021 m. gegužės 24 d. sudarytus du vekselius, tačiau pareiškėjai nepateikė teismui patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nepatikslino sutarties sąlygų, neatitinkančių kreditoriaus UAB „Noviti“ interesų. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens UAB „Noviti“ pozicija dėl prievolių modifikavimo pareiškėjams yra žinoma, kadangi pareiškėjai pateikė atsiliepimą į kreditoriaus pateiktą prieštaravimą, tačiau teismui pateikta pareiškėjų sutarties redakcija negali būti tvirtinama, kaip prieštaraujanti kreditoriaus interesams. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalį ir stabdyti bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tol, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, kadangi pareiškėjams buvo sudarytos visos galimybės suderinti savo poziciją su kreditoriumi, tačiau jie tuo nepasinaudojo, o teismas negali būti tarpininkas pareiškėjų ir kreditoriaus sutartinių santykių modifikavimo procese, pareiškėjai turi pareigą patys dėti pastangas suderinti savo poziciją su kreditoriaus interesais, todėl bylos stabdymas šiuo atveju neatitiktų proceso koncentracijos ir operatyvumo principų. Kadangi pareiškėjai sutarties turinio netikslino, kreditoriaus sutikimo dėl prievolių modifikavimo nepateikė, t. y. nepateikė patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjai PRS1 ir PRS2 atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad: Teismas nutartimi nepagrįstai paliko pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtą. Skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią teismas privalėjo išspręsti pareiškėjų ir kreditoriaus UAB „Noviti“ ginčą bei konstatuoti, kokius teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius pripažįsta (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja ar pasibaigusia). Teismas, priimdamas nutartį, neįvertino pareiškėjų pateiktų argumentų, kad prievolė kreditoriui UAB „Noviti“ yra asmeninė PRS2 prievolė ir šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių kreditoriaus UAB „Noviti“ interesų nepažeidžia.. UAB „Noviti“ pateikti įrodymai patvirtina, kad kredito sutartys buvo sudarytos tarp kredito gavėjo UAB „DTR Group“ ir kreditoriaus UAB „Noviti“. Nei vienas iš pareiškėjų nėra kredito gavėjai pagal šias sutartis. Kredito sutartyse Specialiųjų sąlygų 10 punkte yra nurodomas kreditų tikslas: paskolos paskirtis - apyvartinė ir investicinė. Kredito sutartyse nurodoma, kad kredito sutarčių vykdymas užtikrinamas laidavimu ir vekseliu, kuriuos sudarė tik pareiškėjas PRS2 . Pareiškėja PRS1 nei laidavimo, nei veikselio nėra pasirašiusi, nėra davusi sutikimo nei laidavimui, nei vekseliui, kuriais būtų užtikrintas UAB „DTR Group” prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdymas. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo PRS2 2021 m. sausio 24 d. laidavimo sutarties su UAB „Noviti“ sudarymas ir 2021 m. sausio 24 d. vekselio UAB „Noviti“ naudai išdavimas nebuvo susijęs su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesusijęs su šeimos interesais, todėl yra asmeninė pareiškėjo PRS2 prievolė. UAB „Noviti“ suteikto kredito lėšos buvo skirtos išimtinai UAB „DTR Group” veiklai ir jokia apimtimi ir jokia forma nebuvo skirtos pareiškėjų šeimos interesų užtikrinimui. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių neįvertino ir, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 7 dalį, pareiškėjų bei kreditoriaus UAB „Noviti“ kilusio ginčo neišsprendė ir nenurodė, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius. Apeliantai pažymi, kad kreditoriaus UAB „Noviti“ nepagrįstas prievolės traktavimas kaip solidariosios, iš esmės leidžia kreditoriui nepagrįstai trukdyti procesui dėl sutuoktinių santuokos nutraukimu bendru sutarimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nenagrinėtu pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl ginčo esmės
Pareiškėjai pateikė prašymą, kurį vėliau patikslinę prašė teismo nutraukti pareiškėjų PRS1 ir PRS2 2018 m. liepos 20 d. santuoką, sudarytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2815, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti pareiškėjų PRS1 ir PRS2 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ prieštaravimuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų pateiktos sutarties sąlyga UAB „Noviti“ prievoles pripažinti asmeninėmis pareiškėjo PRS2 prievolėmis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. skundžiama nutartimi paliko nenagrinėtu pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nėra gavę suinteresuoto asmens (kreditoriaus) sutikimo dėl prievolių modifikavimo, suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ yra išreiškęs prašymą netvirtinti pareiškėjų sudarytos sutarties. Pirmos instancijos teismo vertinimu teismui pateikta sutarties redakcija negali būti tvirtinama, kaip prieštaraujanti minėto kreditoriaus interesams. Kadangi pareiškėjai sutarties nepatikslino, kreditoriaus sutikimo dėl prievolių modifikavimo teismui nepateikė, teismas pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, kaip neatitinkantį ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.
Apeliantai (pareiškėjai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdami, kad: skundžiama nutartis prieštarauja kasacinio teismo praktikai; teismas privalėjo tinkamai kvalifikuoti pareiškėjų ir kreditoriaus teisinius santykius.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog CK 3.53 straipsnio 4 dalies normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą, santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011).
Pagal kasacinio teismo praktiką, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
Taigi, CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostata leidžia toliau vykdyti bylos procesą ypatingosios teisenos tvarka taip pat ir tada, kai yra nustatoma, jog tarp šalių kilo ginčas. Minimoje nutartyje pateiktas išaiškinimas patvirtina, jog, spręsdamas, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia kreditoriaus teises, teismas gali netvirtinti sutarties, tačiau turi išspręsti byloje kilusį ginčą priimdamas sprendimą, kuriame turi pasisakyti dėl visų santuokos nutraukimo byloje kilusių klausimų, tame tarpe pasisakydamas ir dėl kreditoriaus atsikirtimų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ prieštaravimuose nesutiko su pareiškėjų pateiktos sutarties sąlyga UAB „Noviti“ prievoles pripažinti asmeninėmis pareiškėjo PRS2 prievolėmis. Taigi, tarp pareiškėjų ir kreditoriaus yra iškilęs materialinis teisinis ginčas dėl prievolės pobūdžio, todėl, įvertinus CPK 443 straipsnio taisyklę ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2011 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti tiek pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį būtinus išspręsti klausimus, tiek ir kilusį ginčą dėl kreditoriaus UAB „Noviti“ pareikštų atsikirtimų.
Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą, konstatavęs, jog pareiškėjai nepakeitė patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pagal kreditoriaus išreikštą poziciją ir nepateikė kreditoriaus sutikimo dėl prievolės modifikavimo. Tačiau tokia procesinė situacija nesudarė pagrindo pareiškimą palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl prievolės teisinio kvalifikavimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vykdydamas jam įstatymo pavestą aktyvų vaidmenį ypatingosios teisenos byloje, privalėjo veikti ex officio, įvertinti ginčo šalių argumentus, nustatyti prievolės teisinį pobūdį, įvertinti, ar santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostata pažeidžia kreditoriaus teises, ir šį ginčą išspręsti iš esmės.
Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, nepagrįstai atsisakė nagrinėti bylą iš esmės ir netinkamai pritaikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Kilus ginčui dėl prievolės pobūdžio ir kreditoriaus teisių apimties, teismas privalėjo nustatyti šių teisinių santykių turinį, įvertinti, ar santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostata pažeidžia kreditoriaus teises, ir priimti sprendimą dėl sutarties tvirtinimo ar netvirtinimo, o ne palikti pareiškimą nenagrinėtą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.