Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

R. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2026 m. balandžio 11 d. apie 1.00 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), važiuojamame R. Č. nuosavybės teise priklausančiame keleiviniame automobilyje „Volkswagen Passtat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. Č., kilusio žodinio konflikto su sutuoktine V. J. metu, tyčia ne mažiau kaip 2 (du) kartus delnu sudavė sutuoktinei V. J. per skruostus bei smaugė, tokiais veiksmais sukėlė sutuoktinei V. J. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo (fizinio skausmo sukėlimas) prisipažino visiškai. Parodė, kad 2026 m. balandžio 11 d. vakare kartu su sutuoktine V. J. pas kaimynus vartojo alkoholį, degtinę. Kol buvo blaivas iš anksto susitarė su buvusiu bendradarbiu, kad parvežtų juos namo. Dėl suvartoto didelio kiekio alkoholio detaliai įvykio aplinkybių neprisimena, sutinka, kad taip pasielgti galėjo. Prisimena momentą, kai jau buvo policijos mašinoje. Žmona papasakojo kaip viskas įvyko, įvykio aplinkybes pasakojo ir R. Č.. Po balandžio 11 d. su žmona susitikęs nebuvo, kalbėjosi telefonu. Labai atsiprašo žmonos, su žmona susitaikė.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. J. parodė, kad yra kaltinamojo R. J. žmona. Vyras jos atsiprašė, jam atleido;

liudytojas R. Č. apklausos metu parodė, kad 2026 m. balandžio 11 d. apie 1.00 val. vežė savo automobiliu bendradarbį R. J. ir jo žmoną V. J. namo. Abu sutuoktiniai buvo visiškai neblaivūs. V. J. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, bevažiuojant kalbėjo kaip reikės tokį girtą vyrą nuvesti į namus ir paguldyti miegoti. Bevažiuojant ir kalbant, gale sėdėjęs R. J. abiem rankomis suėmęs už kaklo pradėjo smaugti V. J., ji savo rankomis bandė patraukti jo rankas. Jis sustabdė automobilį ir patraukė R. J. rankas nuo V. J.. Ar R. J. sudavė žmonai į veidą nurodyti negali, kadangi nematė;

policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitos žiūryklės išrašo duomenimis, 2026 m. balandžio 11 d. 1.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), registruotas smurto artimoje aplinkoje pranešimas (ROIK (duomenys neskelbtini)). Pranešėja V. J. nurodė, kad vyras mušasi. GMP nereikia. Vaikai yra. Vyras dabar automobilyje sėdi, pranešėja lauke prie namo. Laukia;

asmens apžiūros 2026 m. balandžio 11 d. protokolo duomenimis, apžiūrėjus V. J. kaklą bei veido sritį, išorinių sužalojimų, paraudimų ar kraujosruvų nematoma;

alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0291, duomenimis, 2026 m. balandžio 11 d. R. J., 2.09 val. nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija;

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamasis ir prisipažino kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiosios atžvilgiu, nukentėjusiosios parodymų patikimumą neginčijamai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitos žiūryklės išrašo duomenys, asmens apžiūros protokole užfiksuota informacija, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2026 m. balandžio 11 d. apie 1.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,19 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), vairuojamame R. Č. nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Volkswagen Passtat“, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine V. J. metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus delnu sudavė sutuoktinei per skruostus bei smaugė, taip sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Teismo vertinimu, R. J. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai) ir tokių padarinių (fizinio skausmo sukėlimo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – nukentėjusioji buvo smaugta, du kartus delnu suduota per skruostus. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju nekonkretizuoti, aiškiai neišreikšti. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Pripažinus kaltinamąjį kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius ir baudžiamosios bylos nutraukimo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius ir kitų klausimų išsprendimo

Teisme gautas kaltinamojo R. J. ir nukentėjusiosios V. J. susitaikymo protokolas, kuriame, nurodoma, jog kaltinamasis savo kaltę pripažįsta pilnai, nukentėjusiosios atsiprašė, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, todėl abu prašo baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 straipsnio tvarka, nukentėjusiajai susitaikius su kaltinamuoju.

Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis). BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, tai patvirtina pateiktas rašytinis susitaikymo protokolas. Pasisakant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteistas, jo atžvilgiu nėra atliekama kitų ikiteisminių tyrimų, taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų nesilaikęs jam paskirtos kardomosios priemonės, per paskutinius 3 metus administracine tvarka nebaustas, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį iki ir po įvykio ir šių aplinkybių visumą, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Visgi, atsižvelgiant į tiriamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,19 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekiant, kad kaltinamasis keistų savo netinkamą elgesį, tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jas įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis, 72⁵ straipsnis).

Nustatyta, kad kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. balandžio 11 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokurorė kardomąją priemonę, skirtą kaltinamajam prašo įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. APD-2026-04579, kuria prašoma iš R. J. valstybės naudai priteisti 108,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas gynėją R. J. paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. J., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. balandžio 11 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Išaiškinti R. J., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.